Svarbiausi įvykiai.
23:57 | Scholzas: 90 proc. pajamų, gautų iš Rusijos įšaldyto turto, turėtų būti skiriama ginklams Ukrainai
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad apie 90 proc. pajamų, gautų iš Rusijos įšaldyto turto, turėtų būti skiriama ginklams Ukrainai pirkti.
„Svarbu, kad mes taip pat sutinkame, jog šie pinigai gali būti naudojami ginklų pirkimui ne tik ES, bet ir visame pasaulyje“, – žurnalistams po susitikimo su trijų Baltijos šalių vyriausybių vadovėmis Rygoje sakė jis.
Kovo mėnesį ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pasiūlė paimti 90 proc. pajamų iš Europoje įšaldyto Rusijos turto ir pervesti jas į ES valdomą fondą, iš kurio finansuojami ginklai Ukrainai.
Vokietija ir Baltijos šalys siekia sparčiai plėsti ginklų gamybą Europoje, sakė O. Scholzas, pridurdamas, kad šaudmenų ir oro gynybos sistemų gamyba jau buvo padidinta.
23:33 | Rusijoje dėl tariamo „terorizmo pateisinimo“ sulaikyta žurnalistė
Rusijos institucijos dėl „terorizmo pateisinimo“ sulaikė žurnalistę Nadeždą Kevorkovą. Tau pirmadienį pranešė moters advokatas.
Kaltinimai žurnalistei esą susiję su dviem žinutėmis, kurias ji paskelbė 2018 ir 2021 m. tinkle „Telegram“. Vienoje jų kalbama apie Afganistaną, kitoje – apie islamistinį išpuolį Nalčike Šiaurės Kaukaze 2005 m. Islamistai čia užpuolė vyriausybės ir saugumo pastatus ir nužudė dešimtis žmonių.
N. Kevorkova, jos advokato teigimu, tinkle „Telegram“ paskelbė kito žurnalisto įrašą apie išpuolį. Apie ką tiksliai jame buvo kalbama, advokatas nepasakė.
Jo buvusi žmona niekada neteisino terorizmo ar išpuolio Nalčike, sakė buvęs žurnalistės vyras Maksimas Ševčenka, valstybinės televizijos pokalbių laidos vedėjas. „Tačiau būdama žurnalistė ji neabejotinai pranešinėjo apie kankinimus atliekant tyrimą“, – pridūrė jis.
N. Kevorkova, be kita ko, dirbo Kremliui kritiškame leidinyje „Novaja Gazeta“ ir valstybinėje stotyje RT. 65-erių žurnalistė specializavosi Artimųjų Rytų temomis.
Spaudos laivė Rusijoje jau seniai yra smarkai apribota. Nuo invazijos į Ukrainą pradžios institucijos dar griežčiau elgiasi su nepatinkančiais žurnalistais.
22:55 | Žiniasklaida: Ukrainoje žuvo rusų generolo Aleksandro Lapino sūnus
Rusų generolo Aleksandro Lapino sūnus galėjo būti likviduotas Ukrainoje, rašo UNIAN.
Anot leidinio, tokia informacija pasirodė rusų grupėje „Naujienos iš Volgogrado“.
„Tragiška žinia atėjo iš fronto. Specialiosios karinės operacijos zonoje didvyriškai žuvo mūsų tautietis Lapinas Denisas Aleksandrovičius“, – teigiama pranešime.
Nurodoma, kad gegužės 3 d. į vadavietę, kurioje buvo D. Lapinas, smogė daugkartinė raketų paleidimo sistema HIMARS.
22:33 | Paryžius paneigė pranešimus apie Ukrainoje dislokuotus prancūzų karius
Prancūzijos užsienio reikalų ministerija socialiniame tinkle „X“ pasmerkė naujausią dezinformacijos kampaniją, kurios metu skleidžiama informacija, neva Ukrainoje jau yra dislokuota karių iš Užsienio legiono pėstininkų pulko.
„Dezinformacijos apie Prancūzijos pagalbą Ukrainai kampanijos vykdomos kaip visada aktyviai. /.../ Prancūzija jokių karių į Ukrainą nesiuntė“, – pareiškė Prancūzijos diplomatija.
Įraše taip pat patalpinta ekrano vaizdų, kuriuose matyti teiginiai, kad į Ukrainą kautis buvo nusiųstas prancūzų vadovaujamas Užsienio legiono karių dalinys.
Gegužės 4 d. tinklalapyje „Asia Times“ pasirodė informacija, kad Paryžius į pagalbą 54 atskirajai mechanizuotai brigadai Slovianske išsiuntė karių iš Užsienio legiono „trečiojo pėstininkų pulko“. Portale nurodyta, kad jau dislokuota šimtas kariškių, tarp jų – artileristų ir žvalgybos specialistų, o iš viso planuojama nusiųsti 1 500 karių. Straipsniu, kuriame išdėstyti teiginiai jokių šaltinių informacija negrindžiami, buvo daugybę kartų ir įvairiomis kalbomis, be kita ko, angliškai ir prancūziškai pasidalinta skirtinguose socialiniuose tinkluose.
Pirmiau buvo pranešta, kad Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas neatmeta galimybės į Ukrainą nusiųsti karių, jei rusai pralaužtų gynybines linijas ir Kyjivas pateiktų atitinkamą prašymą. E. Macrono teigimu, neleisti Rusijai laimėti šio karo yra strateginis saugumo uždavinys ir jis neatmeta galimybės dislokuoti Ukrainoje sausumos karių iš Europos tam tikroms funkcijoms atlikti.
21:43 | „The Independent“: Rusija nebenaudoja Krymo tilto savo pajėgoms aprūpinti
Palydovinės nuotraukos rodo, kad Rusija nebenaudoja Krymo tilto savo kariams Ukrainos teritorijoje aprūpinti, rašo „The Independent“.
Po pakartotinių Ukrainos atakų prieš Kerčės tiltą, jungiantį žemyninę Rusiją su Krymu, Maskva savo fronto linijoms aprūpinti pradėjo naudoti sausumos kelius aneksuotoje Rytų Ukrainoje.
21:18 | Macronas sveikina Kinijos įsipareigojimus neparduoti ginklų Rusijai
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį palankiai įvertino Kinijos pažadus netiekti ginklų Rusijai, kuri kariauja Ukrainoje, tačiau kartu išreiškė susirūpinimą dėl galimo dvejopos paskirties technologijų tiekimo.
„Sveikiname Kinijos valdžios institucijų įsipareigojimus neparduoti Maskvai jokių ginklų ir griežtai kontroliuoti dvejopos paskirties prekių eksportą“, t. y. tokių, kurios galėtų būti naudojamos civilinėje ir karo pramonėje, sakė E. Macronas, kartu išreikšdamas susirūpinimą dėl „informacijos, kurią galime turėti“ apie tam tikrų Kinijos bendrovių daromus pažeidimus.
E. Macronas taip pat padėkojo Kinijos prezidentui Xi Jinpingui už tai, kad parėmė jo idėją šią vasarą Paryžiuje vyksiančių Olimpinių žaidynių metu sudaryti paliaubas visuose karuose, įskaitant Ukrainą.
„Dėkoju jums už tai, kad per mūsų derybas parodėte norą paprašyti visų šalių sudaryti olimpines paliaubas“, – sakė E. Macronas, pridurdamas, kad tokios paliaubos „visuose karo teatruose“ galėtų padėti pasiekti ir ilgalaikę taiką.
Xi su dviejų dienų valstybiniu vizitu lankosi Prancūzijoje. Tai pirmasis jo vizitas Europoje nuo 2019 metų.
20:10 | Rusija dėl Macrono komentarų išsikvietė Prancūzijos pasiuntinį
Rusija pirmadienį iškvietė Prancūzijos ambasadorių, kad pasmerktų šios šalies „provokacinę“ politiką po prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) komentarų, kad į Ukrainą gali būti siunčiami Vakarų šalių kariai, pranešė Užsienio reikalų ministerija Maskvoje.
Pasiuntinys buvo iškviestas po „vis agresyvesnių Paryžiaus pareiškimų“, sakoma pranešime.
„Rusijos pusė pateikė savo vertinimą, kad destruktyvi ir provokuojanti Paryžiaus linija veda prie konflikto eskalavimo“, – priduriama pranešime.
„Prancūzijos pareigūnų bandymai sukurti tam tikrą „strateginę dviprasmybę“, susijusią su Rusija, savo neatsakingais pareiškimais apie galimą Vakarų kontingentų dislokavimą Ukrainoje yra pasmerkti žlugti“, – sakoma pranešime.
E. Macronas neseniai paskelbtame interviu leidiniui „The Economist“ dar kartą patvirtino neatmetantis galimybės siųsti Vakarų karius į Ukrainą, jei Rusijos pajėgos pralaužtų Ukrainos fronto liniją ir Kyjivas pateiktų atitinkamą prašymą.
19:13 | Lenkų karinė kontržvalgyba: Putinas pasirengęs nedidelei operacijai prieš vieną iš Baltijos šalių
Niekas negali tiksliai pasakyti, kada gali prasidėti rusų agresija prieš Lenkiją, tačiau Vladimiras Putinas galimai jau dabar yra pasirengęs įvykdyti nedidelę operaciją prieš vieną iš Baltijos šalių.
Tokią nuomonę interviu Lenkijos dienraščiui „Dziennik Gazeta Prawna“ išsakė Lenkijos karinės kontržvalgybos tarnybos (SKW) vadovas Jarosławas Stróżykas, praneša „Ukrinform“.
SKW vadovo teigimu, niekas negali nurodyti, kada Rusija gali imtis agresijos prieš Lenkiją, o visos išsamios informacijos neturinčių ekspertų grupių prognozės yra viso labo grindžiamos prielaidomis.
„Savaime suprantama, V. Putinas jau yra pasirengęs kokia nors nedidelei operacijai prieš vieną iš Baltijos valstybių, pavyzdžiui, garsiojoje Narvoje ar vienoje iš Švedijos salų“, – sakė J. Stróżykas.
Lenkijos karinės kontržvalgybos vadovo vertinimu, „tai V. Putino ketinimų klausimas, tačiau tai, ką visi Vakarai kartu daro Ukrainai padėti rodo jam, kad, jei būtų užpulta NATO, Vakarų reakcija būtų dar galingesnė“.
J. Stróżykas teigiamai atsiliepė apie buvusios Lenkijos vyriausybės veiksmus perkant ginkluotę. Jis atkreipė dėmesį, kad, nors tai darant neapsieita be gaišaties, Lenkijos galimybės apsiginti nuo agresoriaus auga.
Pranešama, kad Europos žvalgybos tarnybos yra perspėjusios savo šalių vyriausybes, kad Rusija visame žemyne aktyviai planuoja sabotažo veiksmus, tokius, kaip sprogdinimai, padegimai ir infrastruktūros gadinimas – šie veiksmai būtų vykdomi tiesiogiai arba per parankinius, per daug nesirūpinant dėl civilių aukų.
18:58 | ES pasmerkė Rusijos branduolinių pratybų planus
Europos Sąjunga (ES griežtai sukritikavo Rusijos planus surengti branduolinio ginklo pratybas. „Tai neatsakingo Rusijos elgesio tąsa ir dar vienas įrodymas, kad Kremlius suinteresuotas tik aštrinti padėtį“, – pirmadienį Briuselyje sakė ES užsienio politikos įgaliotinio Josepo Borrellio atstovas. ES, anot jo, ragina Rusiją nustoti „žvanginti ginklais“ ir nutraukti agresiją prieš Ukrainą.
Per pratybas, apie kurias paskelbta pirmadienį, Gynybos ministerijos Maskvoje duomenimis, bus mokomasi parengti ir panaudoti nestrateginius atominius ginklus. Tai branduoliniai ginklai, kurie, pavyzdžiui, gali būti panaudoti prieš priešiškus dalinius ir kitus karinius taikinius. Jų sprogstamoji galia paprastai yra daug mažesnė nei strateginių atominių ginklų, kurie pirmiausiai buvo sukurti kaip atgrasymo priemonė.
Maskva pratybas argumentuoja „provokaciniais atskirų Vakarų pareigūnų pareiškimais ir grasinimais Rusijos Federacijai“. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, paklaustas žurnalistų, patvirtino, kad konkreti priežastis, be kita ko, yra Prancūzijos prezidento Emmenuelio Macrono teiginiai dėl karių siuntimo į Ukrainą. Prancūzijos vadovas yra pareiškęs, kad iš esmės neatmeta Vakarų sausumos dalinių siuntimo į Ukrainą galimybės. Tokie žodžiai rodo „ketinimą siųsti į Ukrainą ginkluotus kontingentus“, sakė D. Peskovas.
18:21 | Čekijos URM iškvietė Rusijos pasiuntinį dėl kibernetinių atakų
Čekijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį pranešė, kad iškvietė Rusijos ambasadorių dėl pastaruoju metu vis pasikartojančių kibernetinių atakų, kurias rengia, kaip įtariama, su Rusijos karine žvalgyba susijusi grupė.
„Nusprendžiau iškviesti Rusijos ambasadorių dėl kibernetinių atakų prieš Čekijos institucijas ir ypatingos svarbos infrastruktūrą“, – žurnalistams sakė Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavsky (Janas Lipavskis).
17:38 | „Politico“: Lenkija tiki, kad gali apsukti Trumpą prieš Putiną
Lenkijos vyriausybė tiki, kad turi slaptą ginklą, galintį apsukti Donaldą Trumpą prieš Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną – valdžią praradusius šalies populistus, rašo „Politico“.
16:44 | Rusijos ultimatumas Didžiajai Britanijai: atšaukite leidimą Ukrainai arba sulauksite katastrofiškų pasekmių
Rusijos užsienio reikalų ministerija pagrasino Didžiajai Britanijai „atsakomaisiais smūgiais“, jeigu Ukraina panaudotų britų tolimojo nuotolio raketas Rusijos teritorijoje.
Šiandien Rusijos užsienio reikalų ministerija „išsikvietė“ Didžiosios Britanijos pasiuntinį Rusijoje ir pareiškė jam savo pretenzijas.
„Rusija Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministro pareiškimus vertina kaip eskalacijos ir įsitraukimo į karo veiksmus Kyjivo pusėje augimo įrodymus“, – cituojamas Rusijos užsienio ministerijos pareiškimas Kremliaus kontroliuojamoje naujienų agentūroje TASS.
Rusų atstovai ultimatyviai pareiškė, kad „Rusija siūlo Britanijai susimąstyti apie katastrofiškas priešiškų Londono žingsnių pasekmes ir nedelsiant paneigti Camerono žodžius“.
Taip pat grasinama, kad „atsaku į Kyjivo panaudotą britų ginkluotę Rusijos teritorijoje gali būti smūgiai kariniams objektams Didžiojoje Britanijoje už Ukrainos ribų“.
D. Cameronas praėjusią savaitę patvirtino, jog Vakarų ginkluotė Ukrainai suteikiama su leidimu smogti ja Rusijos teritorijoje esantiems kariniams objektams.
16:24 | Nausėda telefonu kalbėjosi su Zelenskiu, patvirtino dalyvavimą taikos susitikime
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu aptarė Ukrainos Taikos formulės viršūnių susitikimą, situaciją fronto linijoje, karinę paramą Kyjivui.
Kaip pirmadienį pranešė Prezidentūra, G. Nausėda pirmasis iš valstybių lyderių patvirtino savo dalyvavimą Ukrainos Taikos formulės viršūnių susitikime, kuris vyks birželio mėnesį Šveicarijoje.
Anot pranešimo, šalies vadovas pabrėžė, jog Lietuva palaiko ir palaikys V. Zelenskio taikos formulę, o pokalbio telefonu metu Lietuvos ir Ukrainos vadovai aptarė pasirengimą šiam viršūnių susitikimui.
Valstybių vadovai taip pat aptarė ir situaciją fronte, karinę paramą Ukrainai.
„Esame įsipareigoję ir toliau remti Ukrainą bei skirti dalį savo BVP paramai Ukrainos gynybai ir saugumui“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.
Prezidentas taip pat teigė , jog Lietuva vertina Vokietijos iniciatyvą imtis neatidėliotinų veiksmų Ukrainos oro gynybos srityje ir sveikina sprendimą siųsti papildomą priešlėktuvinės gynybos „Patriot“ sistemą į Ukrainą.
„Lietuva taip pat prisijungs prie šios iniciatyvos“, – teigė šalies vadovas.
Lietuva vadovauja Ukrainos išminavimo pajėgumų koalicijai, kurios tikslas – apjungti ir koordinuoti šalių donorių jau teikiamą bei būsimą paramą Ukrainai išminavimo srityje.
„Šiandien, susitikęs su į Lietuvą atvykusiu Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, pakviečiau Vokietiją paremti šią koaliciją finansiniu įnašu, kuris būtų skirtas Ukrainai reikalingai įrangai įsigyti“, – sakė G. Nausėda.
Bendra Lietuvos parama Ukrainai viršija 1 mlrd. eurų, maždaug pusę šios sumos sudaro karinė parama, o vien šiais metais Lietuva jau skyrė Ukrainos paramai beveik 80 mln. eurų.
15:50 | Ukrainos duomenimis, iki šio per karą žuvo 546 vaikai
Ukrainos generalinės prokuratūros duomenimis, per Rusijos sukeltą karą iki šio žuvo mažiausiai 546 vaikai. Remiantis kas savaitę atnaujinama statistika, tai yra vienu daugiau, lyginant su ankstesnės savaitės duomenimis. Tai nurodoma tinkle X paskelbtame pranešime.
Nepatvirtinta prokuratūros informacija, mažiausiai 1 319 vaikų per karą patyrė fizinių sužalojimų.
14:44 | Ukraina apie NATO karius jos teritorijoje: „Būtume be galo dėkingi“
Ukraina kol kas neketina kviesti NATO karių į Rusijos ir Ukrainos karo lauką. Kartu Ukrainos valdžios atstovai primena, kad Kremlius „ketina pulti Baltijos šalis arba Lenkiją“, todėl partneriams geriau aprūpinti Ukrainą ginklais. Interviu „CBS News“ Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis pasakė, ar Ukraina laukia Vakarų karių.
Ukrainos politikas pažymėjo, kad NATO karių dislokavimas Ukrainoje, kaip siūlo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, tikrai galėtų padėti „išvyti rusus“. Tačiau kol kas valdžios pareigūnai Vakarų karių nekvies. Vietoj to jie dabar prašo ginkluotųjų pajėgų atsiųsti daugiau ginklų.
„Jei ateis laikas, būsime be galo dėkingi ir džiaugsimės“, – „CBS News“ sakė D. Šmyhalis.
14:24 | Medvedevas įtraukė į Rusijos priešų sąrašus ir Lietuvą: grasina nušluoti nuo žemės paviršiaus Vakarų šalių sostines
Buvęs Rusijos prezidentas ir premjeras Dmitrijus Medvedevas Vakarų politikus vadino „niekšais“, o Ukrainą – „neegzistuojančia valstybe“. Rusijos valdininkas žada bombarduoti branduoliniais užtaisais tris Vakarų šalių valstybių sostines, o Baltijos šalis įtraukė į „nedraugų sąrašą“.
13:54 | Praėjusią parą rusai Donecko sritį apšaudė 1 887 kartus, nukentėjo 38 civiliniai objektai
Praėjusią parą, gegužės 5-ąją, Donecko sritis patyrė 1 887 priešo apšaudymus, nukentėjo 19 gyvenviečių.
Tai pranešė srities policija, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Per parą buvo užfiksuoti 1 887 priešo apšaudymai. Policininkai dokumentavo smūgių padarinius ir padėjo nukentėjusiesiems. Okupacinės pajėgos apšaudė 19 gyvenviečių... Apgadinti 38 civiliniai objektai – 30 gyvenamųjų namų, sporto įmonė, automobiliai, cechas, elektros perdavimo linija“, – rašoma pranešime.
13:24 | Rusija tvirtina užėmusi du Ukrainos pafrontės kaimus
Rusija pirmadienį pareiškė, kad jos pajėgos užėmė dar du pafrontėje esančius Ukrainos kaimus Charkivo ir Donecko srityse.
Gynybos ministerija tvirtina, kad rusų kariai šiaurės rytiniame Charkivo regione užėmė Kotliarivkos kaimą, o rytiniame Donecko regione perėmė Solovjovės kontrolę.
Ukraina šių teiginių kol kas nekomentavo.
12:46 | Rusija jau ruošia dalinius Charkivo šturmui: analitikų verdiktas – Kremliui neužteks pajėgų
Rusijos karinės pajėgos iš Leningrado karinės apygardos dalinių formuoja Šiaurės pajėgų grupę, kuri turėtų pulti Charkivą. Apie tai naujausioje savo ataskaitoje skelbia JAV Karo studijų institutas, tačiau kartu priduria, kad Kremlius neturi pakankamai pajėgų užimti Charkivą arba Sumus.
Savo analizėje ekspertai primena Ukrainos karinį stebėtoją Konstantiną Mašovecą, kuris teigė, kad okupantai ir toliau perduoda Leningrado karinėje apygardoje (LMD) naujai suformuotus 44-ojo armijos korpuso (AK) karinius dalinius Šiaurės pajėgų grupei.
Perduodami karius ir techniką, rusai apsimeta, kad iškrauna karius ir techniką geležinkelio stotyse atokiose Kursko srities vietovėse, kad galėtų juos permesti į Šiaurės pajėgų grupę ir po to žygiuoti į jų dislokacijos vietas Belgorodo srityje.
K. Mašoveco teigimu, 30-ojo motorizuotojo šaulių pulko daliniai pirmiausia buvo perdislokuoti į Kursko geležinkelio stotį, o paskui persikėlė toliau į Belgorodo sritį, kad galėtų vykti į susitelkimo vietas netoli Charkivo srities. Jis priminė, kad okupantai pastaruoju metu suintensyvino oro, bepiločių orlaivių ir raketų atakas prieš šiaurės rytinius Ukrainos pasienio regionus, pavyzdžiui, Černihivo, Sumų ir Charkivo sritis.
„Ukrainos pareigūnai vis dažniau įspėja apie galimo būsimo Rusijos puolimo grėsmę siekiant užimti Charkivą. Tačiau Rusijos kariuomenei trūksta pajėgų, reikalingų miestui užimti. Kartu Rusijos puolamosios operacijos Charkivo ir Sumų srityje atitrauks ir perkels gynybos pajėgas iš kitų, svarbesnių fronto sektorių“, – aiškina JAV Karo studijų institutas.
12:28 | Ministras: Ukraina jau pradėjo gaminti sviedinius, tačiau vis dar tikisi partnerių pagalbos
Ukraina jau atnaujino artilerijos šaudmenų gamybą, tačiau, atsižvelgdama į didžiulius Gynybos pajėgų poreikius, ji vis dar tikisi sviedinių tiekimo iš šalių partnerių.
Tai pirmadienį Briuselyje prieš prasidedant ES ir Ukrainos gynybos pramonės forumui pareiškė strateginių pramonės šakų ministras Oleksandras Kamyšinas, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
„Mes pradėjome gaminti artilerijos šaudmenis, bet, kaip ir pagal kitas pozicijas, Ukrainoje jų niekada nebus gaminama pakankamai. Kad ir kiek pagamintume ir didintume savo pajėgumus, mes ir toliau priklausysime nuo jų tiekimo iš užsienio“, – pažymėjo Ukrainos vyriausybės narys.
Pasak jo, dabartinis karas – didžiausias per visą kartos gyvenimą. „Mūsų poreikiai yra didesni nei visų laisvojo pasaulio šalių pajėgumai kartu paėmus. Todėl mes dabar nekalbame apie visų mūsų Gynybos pajėgų poreikių patenkinimą – jie labai dideli. Kalbame apie tai, kad reikšmingu indėliu prisidedame prie Gynybos pajėgų aprūpinimo“, – pridūrė O. Kamyšinas.
11:50 | Rusijos grasinimas Vakarams: surengs „atsakomąsias“ taktinio branduolinio ginklo pratybas
Rusijos gynybos ministerija paskelbė surengsianti taktinio branduolinio ginklo pratybas, skelbiama pranešime. Ministerijos pranešime akcentuojama, kad tai yra atsakas į Vakarų šalių lyderių „provokacinius pareiškimus ir grasinimus“.
11:12 | Rusijos bomba nušlavė visą gatvę Ukrainos kaime
Kupiansko rajono Monačynivkos kaime rusai sugriovė ištisą gatvę viena didelės galios bomba FAB-1500.
„Viskas drebėjo lyg vietovę būtų supurtęs žemės drebėjimas. Vienu smūgiu buvo sunaikinta ištisa gatvė. Monačynivkos kaimo gyventojai visa tai pajuto ir matė. Priešas paleido į žmones ir jų namus galingą ginklą – pusantros tonos sveriančią itin sprogią sklendžiančią bombą“, – sakoma vietos policijos vadovo Serhijaus Bolvinovo pranešime.
Pasak S. Bolvinovo, kaime netoli sienos liko ne daugiau kaip šimtas gyventojų, rajone nėra nė vieno kareivio. Rusai apginklavo FAB-1500 „specialiu moduliu, kad paleista bomba galėtų sklęsti“.
„Tai pirmas kartas, kai jie šioje vietovėje panaudojo tokį galingą ginklą. Vienintelis dalykas, ką jie galėjo pasiekti – sugriauti kaimo gyventojų namus ir užmušti 88 metų moterį. Jos kūnas buvo ištrauktas iš po griuvėsių“, – sakė policijos vadas. Jis taip pat pabrėžė, kad nepaisant galingo išpuolio, kaimo gyventojai nedelsdami suskubo padėti policijai likviduoti išpuolio padarinius.
10:34 | Kryme ukrainiečių jūrinis dronas sunaikino rusų greitaeigį katerį
Laikinai okupuotame Kryme per Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos dalinio „Group 13“ operaciją smogiamuoju jūriniu dronu „Magura V5“ buvo sunaikintas Rusijos greitaeigis kateris.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė Vyriausioji žvalgybos valdyba.
Surengti sėkmingą misiją Vuzkos įlankoje Krymo teritorijoje padėjo platforma „United24“, pabrėžė Ukrainos žvalgybos atstovai.
„Kadangi baimė dėl Ukrainos atakų verčia okupantus slėpti didelius Juodosios jūros laivyno laivus toliau nuo pusiasalio, tęsiamas kovinis darbas prieš greitaeigius manevringus Rusijos karinius laivus, neteisėtai esančius Ukrainos teritoriniuose vandenyse“, – pažymėjo pareigūnai.
10:14 | Praėjusią parą okupantai rusai pražudė vieną Donecko srities gyventoją, dar šešis sužeidė
Praėjusią parą, gegužės 5-ąją, okupantai rusai pražudė vieną Donecko srities gyventoją ir dar šešis žmones sužeidė.
Tai pirmadienį feisbuke pranešė srities valstybinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Gegužės 5 d. rusai pražudė 1 Donecko srities gyventoją – Časiv Jare. Dar 6 žmonės srityje per parą buvo sužeisti“, – pažymėjo pareigūnas.
Kaip pabrėžė V. Filaškinas, bendras rusų aukų skaičius Donecko srityje pateikiamas neįtraukiant į jį Mariupolyje ir Volnovachoje okupantų pražudytų žmonių.
09:47 | Spec. tarnybos įspėja: Rusija Europoje rengia sabotažą – sprogdinimus, padegimus ir kitą žalą
Trijų neįvardytų valstybių specialiųjų tarnybų išvados numato, kad Rusija rengia sabotažą visoje Europoje, rašo „Financial Times“ (FT).
Specialiųjų tarnybų darbuotojai nurodo, kad Rusija jau pradėjo aktyviai rengti slaptus sprogdinimus, padegimus ir žalos infrastruktūrai padarymą tiek tiesiogiai, tiek per tarpininkus, neatsižvelgdama į galimas žmonių aukas. Šios operacijos yra agresyvesnės ir labiau koordinuotos nei ankstesni pavieniai išpuoliai Europoje, rašo FT.
Specialiųjų tarnybų atstovai vis dažniau kalba apie vis didėjančią grėsmę, stengiasi atkreipti dėmesį į jos rimtumą. Vokietijos žvalgybos vadovas išreiškė susirūpinimą dėl valstybės kontroliuojamų sabotažo aktų, turinčių „didelį žalos potencialą“, pavojaus. Europos vyriausybės taip pat gavo informacijos iš NATO saugumo tarnybų apie koordinuotus ir didelio masto Rusijos bandymus.
FT mini kelis išpuolius Europoje, prie kurių, kaip manoma, prisidėjo Rusija:
- Sandėlio, kuriame buvo pagalbos priemonės Ukrainai, padegimą Didžiojoje Britanijoje;
- keletą geležinkelio avarijų Švedijoje;
- bandymą sugadinti geležinkelio žymėjimą Čekijoje;
- išpuolį prieš užsienio reikalų ministro automobilį Estijoje;
- išpuolį prieš karinius ir logistikos objektus Vokietijoje.
„Padidėjęs Rusijos agresyvumas atspindi šalies siekį vėl įsitvirtinti po ypač sunkaus laikotarpio, susijusio su Rusijos specialiųjų tarnybų pajėgų išsekimu po Sovietų Sąjungos žlugimo. Visa tai kelia rimtą susirūpinimą Europos žvalgybos sluoksniuose, kurie stengiasi atkreipti dėmesį į didėjančią grėsmę iš Rusijos ir ragina didinti budrumą bei susitelkimą, kad šiai grėsmei būtų galima pasipriešinti“, – rašo FT.
09:15 | Rusų nuostoliai
Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 1 040 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų gegužės 6 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 475 300 kareivių.
Tai pirmadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 7 380 tankų (+5), 14 213 šarvuotųjų kovos mašinų (+34), 12 250 artilerijos sistemų (+38), 1 057 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+0), 791 oro gynybos priemonės (+1), 349 lėktuvų (+0), 325 sraigtasparnių (+0), 9 683 dronų (+47), 2 148 sparnuotųjų raketų (+1), 26 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 16 477 automobilių (+59), 2 008 specialiosios technikos vienetų (+6).
09:00 | Rusija paskelbė O. Danilovo ir dar kelių buvusių Ukrainos pareigūnų paiešką
Rusijos vidaus reikalų ministerija paskelbė kai kurių buvusių Ukrainos pareigūnų paiešką.
Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Rusijos žiniasklaida.
Pavyzdžiui, į ieškomų asmenų sąrašą pagal Rusijos baudžiamojo kodekso straipsnį įtrauktas buvęs Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas. Tačiau kuo konkrečiai jis kaltinamas, nežinoma.
Be to, Rusijos vidaus reikalų ministerija į ieškomųjų sąrašą įtraukė buvusį užsienio reikalų ministrą Pavlo Klimkiną, 16-ąjį ministrą pirmininką Volodymyrą Hroismaną ir buvusį vidaus reikalų ministrą Arseną Avakovą. Priežastys, dėl kurių paskelbta jų paieška, taip pat nežinomos.
Portalas primena, kad gegužės 4 d. Rusijos vidaus reikalų ministerija taip pat paskelbė kelių dabartinių ir buvusių Ukrainos pareigūnų, tarp kurių – prezidentas Volodymyras Zelenskis, Sausumos kariuomenės vadas Oleksandras Pavliukas ir buvęs prezidentas Petro Porošenka, paiešką.
08:37 | Italijos žiniasklaida: NATO tiesiogiai įsikištų į karą, jei Rusija peržengtų vieną iš dviejų raudonųjų linijų
NATO galėtų dislokuoti 100 tūkst. karių kontingentą karo veiksmams prieš Rusiją, jei ši peržengtų vieną iš dviejų raudonųjų linijų, „Ukrinform“ duomenimis, apie tai pranešė Italijos laikraštis „La Repubblica“.
„Pirmą kartą nuo karo pradžios NATO itin konfidencialiai ir be oficialių pranešimų nustatė bent dvi raudonąsias linijas, kurias peržengus galėtų įvykti tiesioginė intervencija į konfliktą Ukrainoje“, – rašoma leidinyje.
Pirmoji raudonoji linija susijusi su tiesioginiu ar netiesioginiu trečiosios šalies įsikišimu į karą Ukrainoje. Pirmiausia tai susiję su dalyvavimu invazijoje iš Baltarusijos šiaurėje.
Antroji raudonoji linija – tai karinės provokacijos prieš Baltijos šalis, Lenkiją ar Moldovą, jos galimos sumaišties laikotarpiu, pavyzdžiui, per rinkimų kampanijas, Europoje ir JAV.
Kartu pabrėžiama, kad šiuo metu nėra operatyvinių planų pasiųsti karius, o tik galimų skubių veiksmų vertinimai kraštutiniu atveju.
08:05 | Ukrainos oro pajėgos skelbia sunaikinusios 12 rusų dronų
Ukrainos oro pajėgos pirmadienį paskelbė, kad pernakt sunaikino 12 rusų dronų.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai Ukrainą naktį atakavo 13 atakos dronų „Shahed-131/136“, paleistais iš Rusijos Kursko srities.
Ukrainiečiai numušė 12 dronų virš Sumų srities.
Regiono karinė administracija pranešė, kad rusai smogė energetikos objektams, todėl kai kuriose srities dalyse nutrūko elektros ir vandens tiekimas.
07:30 | Rusija per naktinę ataką smogė energetikos infrastruktūrai Sumų srityje
Rusija naktį surengė dronų ataką prieš energetikos infrastruktūrą Sumų srityje, pirmadienį nurodė regiono karinė administracija. Ją cituoja ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
Apie 1 val. vietos (ir Lietuvos) laiku Sumų karinė administracija pranešė, kad Rusijos dronai smogė energetikos objektams regione, todėl kai kuriose teritorijos dalyse nutrūko elektros ir vandens tiekimas.
Vietos pareigūnų teigimu, po išpuolio generatoriai tiekė elektrą kritinės svarbos infrastruktūrai, įskaitant ligonines.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
