Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje:
23:50 | Baltarusija sulaikė nuo dukters atskirtą tėvą iš Rusijos dėl jos piešinio apie Ukrainą
Rusijos pilietis, vienišas tėvas, atskirtas nuo dukters dėl jos mokykloje nupiešto piešinio Ukrainos tema, buvo sulaikytas Baltarusijoje po to, kai pabėgo iš namų arešto Rusijoje, ketvirtadienį pranešė baltarusių valdžios institucijos.
„(Aleksejus) Moskaliovas buvo sulaikytas...Rusijos policijos prašymu“ ir šiuo metu yra kalinamas Baltarusijoje, pranešė Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos atstovė spaudai, kurią citavo Rusijos naujienų agentūros.
23:25 | Charkive apgadintas privatus namas ir du automobiliai
Ukrainos pajėgos praneša, kad rusams apšaudant Charkivą buvo pataikyta į privatų namą ir du automobilius.
Kol kas apie aukas nepranešama.
23:23 | Avdijivkoje neliko sveikų pastatų
Avdijivkoje neliko sveikų pastatų, sako miesto meras Vitalijus Barabašas
„Būstų fondas yra sunaikintas daugiau nei 80 proc. – jų jau nebegalima nei restauruoti, nei suremontuoti, o tik nugriauti ir atstatyti“, – sakė jis.
23:06 | Charlesas III: Rusijos invazija į Ukrainą kelia grėsmę Europos saugumui
Didžiosios Britanijos karalius Charlesas III ketvirtadienį Vokietijos parlamento nariams pareiškė, kad dėl Rusijos invazijos į Ukrainą iškilo grėsmė Europos saugumui, tačiau pridūrė, kad „galime pasisemti drąsos iš savo vienybės“.
„Karo rykštė vėl sugrįžo į Europą, agresijos karas prieš Ukrainą atnešė neįsivaizduojamų kančių daugybei nekaltų žmonių, – sakė jis. – Europos saugumui ir mūsų demokratinėms vertybėms iškilo grėsmė. Tačiau pasaulis neliko abejingas... drąsos galime pasisemti iš savo vienybės.“
22:50 | Dalyje Ukrainos aidi oro pavojaus sirenos: apšaudytas Charkivas
Dalyje Ukrainos aidi oro pavojus, taip pat pranešama apie apšaudytą Charkivą.
Apie tai skelbia Ukrainos žiniasklaida.
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas praneša, kad Charkivas apšaudomas iš Belgorodo.
Šiuo metu užfiksuoti šeši smūgiai, informacija apie žalą ir aukas tikslinama.
Ukrainos žiniasklaidoje taip pat pasirodė pranešimų, kad Belgorode (Rusija) taip pat girdimi sprogimai, svarstoma, kad tai gali būti Ukrainos atsakas į apšaudymus.
Vėliau pasirodė informacija, kad Belgorode įvyko apie 9 sprogimus, pasidalinta vaizdo įrašu iš įvykio vietos:
22:45 | Ukraina iš JAV gavo dar vieną 1,25 mlrd. dolerių dydžio paramos biudžetui dotaciją
Ukrainos valstybės iždą papildė dar viena Jungtinių Valstijų granto (negrąžintinos paskolos) dalis – 1,25 mlrd. dolerių, pranešė Ukrainos finansų ministerija.
Šios lėšos Ukrainą pasiekė per Pasaulio banko tikslinį fondą kaip dalis ketvirtojo papildomo finansavimo projektui „Parama viešosioms išlaidoms siekiant tvaraus viešojo administravimo Ukrainoje“ (PEACE), nurodoma pranešime.
Anksčiau Kyjivas skelbė, jog bendra JAV pagalbos paketo pagal PEACE projektą suma vasario ir kovo mėnesiais sieks 2,5 mlrd. dolerių, o praėjusio mėnesio pabaigoje gavo pirmąją 1,25 mlrd. dolerių išmoką.
„Dotacijos bus naudojamos valstybės biudžeto išlaidoms iš dalies kompensuoti, visų pirma pensijų išmokoms, tam tikroms valstybinėms socialinės paramos programoms, valstybės įstaigų darbuotojų atlyginimams“, – teigiama pranešime.
Anot Ukrainos ministerijos, nuo Rusijos invazijos pradžios šalis iš JAV sulaukė dotacijų už 15,5 mlrd. dolerių.
22:39 | Lietuva ir Ukraina kartu plėtos naujus logistikos maršrutus
Lietuva ir Ukraina kartu plėtos naujus logistikos maršrutus – abiejų šalių infrastruktūros ir susisiekimo ministerijos ketvirtadienį pasirašė tai numatantį memorandumą.
Dokumentu šalys įtvirtino siekius kartu plėtoti naujus geležinkelių ir kitų rūšių transporto logistikos maršrutus tarp Ukrainos ir Baltijos šalių jūrų uostų, didinti krovinių vežimo apimtį, pranešė Susisiekimo ministerija.
„Baltijos ir Juodosios jūrų sujungimas pakankamą pajėgumą turinčiais transporto koridoriais tiek keliais, tiek europinio standarto geležinkeliu ne tik pagreitintų Ukrainos krovinių vežimo procesą, bet ir pagerintų susisiekimą visoje Vidurio ir Rytų Europoje“, – pranešime sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Sutarta bendromis pastangomis kreiptis į Europos Sąjungos (ES) institucijas dėl šiaurės–pietų krypties transporto koridoriaus, jungiančio Baltijos, Juodąją ir Egėjo jūras, praplėtimo Lenkijos ir Lietuvos sienos link.
Siekiama įtraukti šio koridoriaus jungtį per ES ir Ukrainos sienos Jagodino ir Dorohusko sienos kirtimo punktą į transeuropinį transporto tinklą TEN-T, taip pat numatyti finansavimą bendram linijos Klaipėda–Kaunas–Šeštokai–Mockava–Elkas–Balstogė–Liublinas–Dorohuskas–Luckas–Kyjivas pralaidumui padidinti.
Abi šalys sieks didinti krovinių vežimo geležinkeliu tarp Klaipėdos jūrų uosto ir Ukrainos apimtį. Bendri veiksmai turėtų užtikrinti Ukrainos tranzitinių krovinių, keliaujančių į Klaipėdos uostą, atleidimą nuo patikros ES Vakarų sienos–Ukrainos sienos kirtimo punkte.
Taip pat sutarta, kad Ukraina prisijungs prie „Lietuvos geležinkelių“ „Free Rail“ iniciatyvos, kartu su Baltijos šalimis stiprinant regiono nepriklausomybę ir atsparumą geležinkelių sistemose.
22:27 | Zelenskis po 400 karo dienų jautriai kreipėsi į tautiečius: „Ukraina išgyveno baisiausias to vasario dienas“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po 400 karo dienų jautriai kreipėsi į ukrainiečius.
Savo vakariniame pranešime V. Zelenskis sakė, kad tai yra milžiniškas kelias, kurį nuėjo Ukrainos tauta.
„Keturi šimtai dienų... Keturi šimtai dienų mūsų gynybos nuo plataus masto agresijos.
Tai kolosalus kelias, kurį nuėjome. Visi kartu – visi, kurie kovojo ir kovoja už Ukrainą. Kam rūpėjo ir rūpi valstybė ir ukrainiečiai. Kas padėjo ir padeda mūsų logistikai. Kas sustiprino ir stiprina Ukrainos stabilumą.
Ukraina išgyveno baisiausias to vasario dienas. Jie išgyveno ir šią žiemą“, – kalbėjo šalies prezidentas.
V. Zelenskis sako, kad ukrainiečių didvyriškumas nebus užmirštas.
„Praėjome praėjusį pavasarį, kuris šio karo bangą pakreipė mūsų gynybos naudai.
Praėjusią vasarą ir rudenį įrodėme, kad pavasarinis mūsų šiaurinių regionų išsivadavimas nebuvo atsitiktinis. Mūšis dėl Kyjivo, Černihivo, dėl Sumų srities... Mūsų Charkivo srities rajonų, Chersono susigrąžinimas, Bachmuto ir Donbaso gynyba apskritai – tai ukrainiečių didvyriškumas, kurio pasaulis nepamirš.
Ruošiame tolesnius žingsnius, aktyvius veiksmus. Ruošiame savo pergalės artėjimą.
Darykime viską, kad greičiau ateitų diena, kai galėčiau padėkoti jums, brangūs ukrainiečiai, už mūsų pergalę! Šlovė Ukrainos didvyriams! Šlovė Ukrainai!“, – kalbėjo V. Zelenskis.
22:10 | Danija iškėlė objektą, buvusį šalia „Nord Stream“ dujotiekio
Danija iškėlė cilindro formos objektą, pastebėtą netoli dujotiekio „Nord Stream 2“, prieš kurį buvo įvykdytas sabotažo aktas, trečiadienį paskelbė Danijos energijos agentūra.
Pranešime nurodoma, kad šis objektas, kurį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vadino įtartinu, yra dūminis plūduras.
Agentūros pareiškime sakoma, kad objektas buvo rastas 73 metrų gylyje ir kad „iškeliant objektą dalyvavo savininkės „Nord Stream 2 AG“ atstovas“.
Agentūros teigimu, objekto iškėlimo darbai buvo baigti kovo 28 dieną.
„Tyrimai rodo, kad objektas yra tuščias jūrinis dūminis plūduras, naudojamas vizualiniam žymėjimui“, – sakoma pranešime ir priduriama, kad „objektas nekelia pavojaus saugumui“.
V. Putinas, anksčiau šį mėnesį atskleidęs objekto radimo faktą, sakė, jog ekspertai esą mano, kad tai gali būti signalinė antena, turėjusi suaktyvinti sprogmenį toje dujotiekio atkarpoje.
21:53 | Rusija desperatiškai bando gauti ginklų iš Šiaurės Korėjos: mainais siūlo maistą
JAV Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos narys Johnas Kirby sako, kad Rusija desperatiškai bando gauti ginklų iš Šiaurės Korėjos.
Pasak jo, Maskva Šiaurės Korėjai mainais už amuniciją siūlo maistą.
„Mes nerimaujame, kad Šiaurės Korėja ir toliau rems Rusijos karines operacijas prieš Ukrainą. Ir turime naujos informacijos, kad Rusija aktyviai ieško būdų, kaip įsigyti papildomos amunicijos iš Šiaurės Korėjos“, – pažymėjo Baltųjų rūmų atstovas.
Jis informavo apie atskleistus Kremliaus ketinimus siųsti delegaciją į Šiaurės Korėją, taip pat apie tai, kad „Rusija siūlo Šiaurės Korėjai maisto mainais už amuniciją. Šiuo atžvilgiu jis pabrėžė, kad bet koks Šiaurės Korėjos ir Rusijos susitarimas dėl ginklų perdavimo pažeistų nemažai Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijų.
„Atsižvelgėme į naujausius Šiaurės Korėjos pareiškimus, kad ji netieks ir neparduos ginklų Rusijai, ir toliau atidžiai tai stebėsime. Taip pat ir toliau imsimės tolesnių veiksmų prieš asmenis, dalyvaujančius tokiuose bandymuose“, – pažymėjo Baltųjų rūmų atstovas.
21:29 | Šimonytė su Prancūzijos diplomatijos vadove aptarė paramą Ukrainai, šalių partnerystę
Premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį su Lietuvoje viešinčia Prancūzijos Europos ir užsienio reikalų ministre Catherine Colonna aptarė paramą nuo Rusijos karinės agresijos besiginančiai Ukrainai, sankcijas Rusijai ir šalies agresorės tarptautinę atsakomybę.
Susitikime taip pat kalbėtasi apie Lietuvos ir Prancūzijos strateginę partnerystę, demokratijų atsparumą autoritariniams režimams, kitus šalims aktualius klausimus, pranešė Vyriausybės komunikacijos departamentas.
„Lietuvą ir Prancūziją jungia bendros vertybės ir saugios, taikios bei stabilios Europos ir taisyklėmis grįstos pasaulio tvarkos siekis. Glaudžius dvišalius santykius esame sutvirtinę strategine partneryste, kurios stiprybė ir plėtra kaip niekada apčiuopiama ir svarbi šių dienų iššūkiuose, – sakė I. Šimonytė. – Rusijai tęsiant brutalų karą prieš Ukrainą, pasaulio autoritarai stebi, ar ukrainiečius remiančios demokratinės šalys nepristigs vienybės, ryžto ir strateginės kantrybės. Svarbu, kad esame ir išliktume vieningi – tiek žodžiais, tiek darbais.“
Susitikime aptarta, jog būtina ir toliau remti Ukrainą teikiant jai reikalingą ir sparčią karinę paramą bei tęsti ir stiprinti, pasak pranešimo, „akivaizdžiai veiksmingą“ sankcijų Rusijai ir Baltarusijai politiką.
21:03 | Putinas pasirašė dekretą: pašauks dar 147 tūkst. karių
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą dėl naujo karių šaukimo į kariuomenę, skelbia naujienų agentūra „TASS“, cituoja „Reuters“. Skelbiama, kad į kariuomenę bus pašaukta 147 000 piliečių.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo per pavasario šaukimą nurodė pašaukti 147 tūkst. karių.
Praėjusį rugsėjį V. Putinas pasirašė įsakymą, kuriuo rudenį buvo pakviesta 120 tūkst. karių.
Naujienų agentūra „TASS“ cituoja Rusijos gynybos ministeriją, kuri teigia, kad šis karių šaukimas yra niekaip nesusijęs su Ukrainoje vykdoma „specialiąja karine operacija“ (taip Kremliaus propaganda vadina karą Ukrainoje, – red. past.).
19:30 | Ukrainos žvalgyba: Kremliaus planai pasikeitė, todėl masinės atakos greitu metu nebus
Ukrainos žvalgyba sako, kad Kremlius pakeitė savo planus, todėl artimiausiu metu okupantai nevykdys masinės atakos prieš Ukrainą, skelbia UNIAN.
Apie tai pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas.
Pasak jo, anksčiau masinių raketų tikslas buvo pataikyti į energetikos infrastruktūrą. Tuo rusai bandė pasiekti energetikos krizę. Tačiau planas žlugo. Dabar taikiniai yra karinė infrastruktūra.
„Tikėtiniausi taikiniai vėl gali būti kariniai objektai, tiekimo maršrutai ir viskas, kas susiję su pasirengimu tęsti Ukrainos teritorijų deokupacijos procesą. Priešas bandys sutrukdyti mūsų puolimui", – sakė A. Jusovas.
Taip pat žvalgybos atstovas teigia, kad metų laikai neturi įtakos atakoms. Jas gali lemti oro sąlygos, tačiau ne metų laikai.
„Oro sąlygos turi įtakos. Bet ne metų laikai. Lietus ir vėjas gali turėti įtakos. Todėl dronai gali būti naudojami įvairiais metų laikais. Bet tikriausiai tokių masinių atakų, kokias turėjome, nepamatysime artimiausiu metu. Tačiau rusai išsikėlė užduotį įsigyti naujų bepiločių orlaivių ir sukurti savo gamybą“, – pažymėjo A. Jusovas.
19:06 | Rusai patyrė didelių nuostolių: ukrainiečiai smogė okupantų pozicijoms
Ukrainos pajėgos per paskutinę parą galingai smogė rusų pozicijoms, skelbia UNIAN.
Pranešama, kad vien Ukrainos gynybos pajėgų aviacija surengė 6 smūgius į Rusijos karių personalo ir karinės technikos koncentracijos zonas.
Taip pat, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, raketų pajėgų ir artilerijos daliniai pataikė į dvi darbo jėgos, ginklų ir karinės technikos koncentracijos zonas bei du rusų amunicijos sandėlius.
Pažymima. kad Rusijos kariai paleido vieną raketą ir tris oro antskrydžius, įvykdė penkias atakas iš MLRS į Ukrainos pozicijas ir civilines gyvenvietes.
„Tikimybė, kad įvyks oro antskrydis visoje Ukrainos teritorijoje išlieka didelė, nes priešas ir toliau nepaiso karo įstatymų ir papročių, toliau taiko teroro taktiką prieš civilius gyventojus“, – sakė generalinis štabas.
18:38 | Atskleidė, kaip elgiamasi su pagrobtais ir į Rusiją išvežtais vaikais: patiria priekabiavimą ir smurtą
Ukrainos valdžia skaičiuoja, kad iš šalies į Rusiją išvežta 19,5 tūkst. vaikų. Pasak Ukrainos prezidento patarėjos, vaiko teisių ir vaikų reabilitacijos komisarės Darijos Gerasimčiuk, šis skaičius nėra galutinis. Ji taip pat teigia, kad šimtai iš Rusijos sugrąžintų vaikų pasakoja apie okupantų smurtą.
Pasak Ukrainos valdžios, šiuo metu į Rusiją ištremtų vaikų yra virš 19 tūkst. Apie tai pranešė Ukrainos prezidento patarėja, vaiko teisių ir vaikų reabilitacijos komisarė Darija Gerasimčiuk.
„Šiandien turime informacijos apie 19 514 vaikų“, – pasakoja D. Gerasimčiuk.
Pasak jos, tai nėra tikslus skaičius. Tiksliai suskaičiuoti dingusius vaikus apsunkina tai, kad dalis jų išvežami į ne Rusiją, o į okupuotas Ukrainos teritorijas, kurios iki šiol nėra kontroliuojamos.
„Ne visada yra tiesioginis kontaktas ir supratimas, kas vyksta su vaikais, ne visada yra ryšys. Ir todėl galbūt yra dalis vaikų, bet mes nežinome, kas su jais dabar vyksta. Tačiau yra ir atvejų, kai artimieji galvoja, kad vaikui ir jo šeimai viskas yra gerai, tik jie okupuotoje teritorijoje, tačiau vėliau pasirodo, kad vaikas yra pagrobtas rusų ir išvežtas“, – sakė prezidento patarėja.
Kartu D. Gerasimčiuk pažymėjo, kad rusų pateikiamas deportuotų vaikų skaičius – 744 000 – yra perdėtas.
„Mes laukiame, kol Rusijos Federacija vis tiek bus priversta pranešti. Ir tada sužinosime galbūt tikrą skaičių. Tačiau tą skaičių sumažindami mes tikrai nesumenkinsime Rusijos nusikaltimų prieš Ukrainos vaikus. Net jei jie būtų pagrobę tik vieną vaiką, vis tiek tai būtų didelė nelaimė“, – sakė ji.
D. Gerasimčiuk taip pat sakė, kad prieš deportaciją rusai „rūšiuoja“ vaikus, o išvežę į Rusiją muša, skiepija jiems rusišką kultūrą.
„Rusai tiesiog nori papildyti savo tautą mūsų vaikų kaina... Jie atlieka vadinamąsias priverstines „medicinines apžiūras“ okupuotose teritorijose, neva turėdami tikslą „pasirūpinti“ vaikais, tačiau realybėje tai ne kas kita, kaip sveikų vaikų atranka, kurie neturi sveikatos problemų. Jie taip pat pagrobiami ir išvežami į Rusijos Federaciją... Labai dažnai vaikai baudžiami už tai, kad atsisako kalbėti rusiškai, atsisako mokytis ir giedoti Rusijos himną, atsistoti skambant Rusijos himnui. Beveik visi vaikai liudija, kad prie jų buvo priekabiaujama ir psichologiškai smurtaujama už tai, kad jie yra ukrainiečiai. Yra net vaikų, kurie liudija, kad buvo sumušti už tokį nepaklusnumą", – pastebėjo D. Gerasimčiuk.
Pasak prezidento patarėjos, kai kurie sugrįžę vaikai bandė šiuos nusikaltimus užfiksuoti fotoaparatu, tačiau prieš perduodant tėvams visas nuotraukas ir vaizdo įrašus buvo priversti ištrinti. Dabar atitinkamos tarnybos dirba su vaikais, renka jų parodymus.
18:22 | Slovakijos naikintuvai jau atlieka misijas
Pirmieji keturi Slovakijos Ukrainai perduoti naikintuvai MiG-29 jau atlieka kovines misijas danguje virš Charkivo, sakė Ukrainos Aukščiausiosios Rados vicepirmininkė Elena Kondratiuk.
Iš viso Slovakija į Ukrainą turėtų išsiųsti 13 tokių naikintuvų.
17:40 | Maskva: JT Saugumo Tarybos posėdžiui balandį pirmininkaus S. Lavrovas
Maskva ketvirtadienį pranešė, kad jos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas balandį pirmininkaus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdžiui.
„Kitas svarbus Rusijos pirmininkavimo [Saugumo Tarybai] įvykis bus aukšto lygio atviri debatai dėl „veiksmingo daugiašališkumo ginant JT Chartijos principus“, – spaudos konferencijoje sakė ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.
Šiam susitikimui pirmininkaus Rusijos užsienio reikalų ministras S. Lavrovas, nurodė ji.
Valstybės narės, kurių yra 15, rotacijos tvarka Tarybai pirmininkauja po mėnesį. Balandį pirmininkaus Rusija.
Ukraina ketvirtadienį pareiškė, kad šią savaitę numatomas Rusijos pirmininkavimas Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai yra „prastas pokštas“.
17:23 | Prancūzijos ministrė Lietuvoje ragina toliau daryti spaudimą „Rusijos karo mašinai“
Lietuvoje viešinti Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna ketvirtadienį paragino toliau spausti invaziją Ukrainoje tęsiančią Rusiją sankcijomis.
„Turime ir toliau daryti spaudimą Rusijos karo mašinai“, – bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos kolega Gabrieliumi Landsbergiu sakė Prancūzijos diplomatijos vadovė.
Pasak ministrės, Rusija neturi laimėti karo Ukrainoje ir jos agresija turi liautis.
Iki šiol Europos Sąjunga (ES) yra patvirtinusi dešimt sankcijų paketų Rusijai.
„Situacija reikalauja, kad būtų 11 paketas“, – kalbėjo C. Colonna.
„Svarbu ir naujos taisyklės, svarbu padaryti, kad nebūtų apeinamos ir tos sankcijos, kurios jau yra priimtos“, – sakė ministrė.
16:54 | Galingas ukrainiečių smūgis okupantams: prie Bachmuto sunaikino dvi „Wagner“ grupes
Ukrainos pasieniečiai šalia Bachmuto nukovė dvi „Wagner“ grupes, skelbia „Ukrinform“.
Pasieniečiai pranešė, kad minosvaidžiai sunaikino pirmąją „Wagner“ grupę pagal oro žvalgybos pateiktas koordinates. Ugnis sustabdė okupantus artėjant prie kontaktinės linijos.
Antrąją „Wagner“ grupę artimoje kovoje priemiesčio pastate sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos kariai, granatsvaidžiais ir šaunamaisiais ginklais taikydami į priešą.
Iš viso buvo nukauta 14 žmonių: šeši – žuvę, aštuoni – sužeisti.
Kaip pranešė „Ukrinform“, nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. kovo 30 d. Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino apie 172 900 Rusijos karių, 3610 tankų, 306 lėktuvus, 291 sraigtasparnį ir 2239 dronus.
16:25 | Įspėjo dėl Baltarusijos grėsmės Ukrainai: ji išliks mažiausiai iki vasaros vidurio
Raketos atakų iš Baltarusijos teritorijos grėsmė Ukrainai išliks dar mažiausiai tris mėnesius – maždaug iki liepos pradžios. Anksčiau buvo kalbama apie pavojų iki balandžio pradžios, skelbia UNIAN.
Apie tai pranešė stebėjimo grupė „Belarusian Gayun“ . Jie skelbia, kad Baltarusijos teritorijoje buvo išplėstos zonos, kuriose apribota visų tipų civilinių orlaivių veikla.
Kartu patikslinama, kad šis draudimas netaikomas Baltarusijos oro pajėgų ir Baltarusijos valstybės sienos komiteto karinei aviacijai. Taip pat išimčių sąrašą papildė Baltarusijos ekstremalių situacijų ministerijos aviacija, kuri dažniausiai pakeliama į orą gaisrams likviduoti.
15:52 | Už nužudymą nuteistas rusas pateko į „Wagner“ gretas, grįžo namo ir vėl nužudė žmogų
14:55 | Kinija praneša apie bendradarbiavimą su Rusija
Kinijos gynybos ministerija praneša apie glaudesnį bendradarbiavimą su Rusijos Federacija, įskaitant ir karinį bendradarbiavimą. Ministerijos atstovas Tanas Kefey teigia, kad šalys stiprins strateginę komunikaciją, dėl kurios Maskvoje susitarė šalių vadovai, o šalių kariuomenės yra pasirengusios bendradarbiauti tarpusavyje, praneša Rusijos žiniasklaida.
Atstovas taip pat pažymėjo, kad Kinijos kariuomenė dės visas pastangas, kad įgyvendintų „dviejų valstybių vadovų pasiektą sutarimą“.
„Kinijos kariuomenė yra pasirengusi dirbti kartu su Rusijos kariuomene, kad būtų visiškai įgyvendintas abiejų valstybių lyderių pasiektas sutarimas toliau stiprinti strateginį koordinavimą ir komunikaciją“, – sakė Tanas Kefei.
Kovo 20 d. Kinijos Liaudies Respublikos lyderis Xi Jinpingas tris dienas lankėsi Maskvoje, kur susitiko su valstybės vadovu Vladimiru Putinu.
14:31 | Karolis III: Rusijos invazija į Ukrainą kelia grėsmę Europos saugumui
Didžiosios Britanijos karalius Karolis III ketvirtadienį Vokietijos parlamento nariams pareiškė, kad dėl Rusijos invazijos į Ukrainą iškilo grėsmė Europos saugumui, tačiau pridūrė, kad „galime pasisemti drąsos iš savo vienybės“.
„Karo rykštė vėl sugrįžo į Europą, agresijos karas prieš Ukrainą atnešė neįsivaizduojamų kančių daugybei nekaltų žmonių, – sakė jis. – Europos saugumui ir mūsų demokratinėms vertybėms iškilo grėsmė. Tačiau pasaulis neliko abejingas... drąsos galime pasisemti iš savo vienybės.“
14:07 | Xi Jinpingas kalba apie Kinijos ruošimąsi karui: ekspertai perspėja vertinti jo žodžius rimtai
13:57 | Turkijos parlamentas balsuos dėl Suomijos stojimo į NATO
Turkija ketvirtadienį turi tapti paskutine NATO nare, pritarusia Suomijos narystei šiame JAV vadovaujamame gynybos aljanse.
Prieš 10 mėnesių Suomija ir kaimyninė Švedija, Rusijai įsiveržus į Ukrainą, pateikė prašymus įstoti į NATO ir atsisakė dešimtmečius trukusios karinio neprisijungimo politikos.
Turkijos parlamentas dėl Suomijos paraiškos tapti 31-ąja NATO nare balsuos 14 val. vietos (ir Lietuvos) laiku.
Ratifikavimu beveik neabejojama, nes prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas anksčiau šį mėnesį užbaigė derybas ir išreiškė pritarimą Suomijos kandidatūrai.
13:33 | EK vadovė: Ukraina yra lemiamas veiksnys Kinijos ir ES ryšiams
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen ketvirtadienį perspėjo Kiniją, kad jos požiūris į Rusijos prezidento Vladimiro Putino vykdomą invaziją Ukrainoje bus labai svarbus formuojant Pekino ryšius su Europa.
„Šiuo klausimu turime būti atviri. Nuo to, kaip Kinija toliau reaguos į Putino karą, priklausys tolesni Europos Sąjungos ir Kinijos santykiai“, – pabrėžė Europos Komisijos vadovė.
13:01 | Oro pavojus
Ketvirtadienio popietę visoje Ukrainoje aidi oro pavojaus sirenos.
12:32 | DB: rusai bando plėsti savo pajėgas
Naujausioje savo ataskaitoje Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgyba praneša, kad Rusija išsikėlė tikslą mobilizuoti dar 400 000 karių. Tačiau šią kampaniją rusai pristato kaip savanorių, profesionalių darbuotojų skatinimą, o ne naują privalomą mobilizaciją.
„Yra reali galimybė, kad praktiškai šis skirtumas bus neryškus ir kad regioninės valdžios institucijos bandys pasiekti jiems skirtus verbavimo tikslus, versdamos vyrus užsirašyti į tarnybą“, – rašoma britų ataskaitoje.
Vis dėlto, žvalgų teigimu, mažai tikėtina, kad kampanija pritrauks 400 000 tikrų savanorių.
„Tačiau norint atkurti Rusijos kovinę galią Ukrainoje, reikės ne tik karių; Rusijai reikia daugiau amunicijos ir karinės įrangos atsargų, nei ji turi šiuo metu“, – konstatavo britai.
Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 30 March 2023.
— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) March 30, 2023
Find out more about Defence Intelligence's use of language: https://t.co/U2ty7b1e7h
🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/QweoSriH6U
11:54 | Rusijoje sulaikytas amerikietis žurnalistas: pradėjo domėtis „Wagner“ samdiniais
11:22 | Kyjivas: Rusijos pirmininkavimas JT Saugumo Tarybai – „prastas pokštas“
Ukraina ketvirtadienį pareiškė, kad šią savaitę numatomas Rusijos pirmininkavimas Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai yra „prastas pokštas“.
„Rusijos pirmininkavimas JT Saugumo Tarybai balandžio 1 dieną yra prastas pokštas. Rusija uzurpavo vietą; ji vykdo kolonijinį karą; jos vadovas yra karo nusikaltėlis, ieškomas Tarptautinio baudžiamojo teismo už vaikų grobimą. Pasaulis negali būti saugus, kai JT Saugumo Taryboje dirba Rusija“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
10:45 | Bėgusio iš Rusijos vyro kelionė baigėsi Minske: planas buvo puikiai parengtas, bet jis padarė vieną klaidą
10:04 | Prancūzų ministrė Vilniuje ragina rusus persigalvoti dėl branduolinio ginklo Baltarusijoje
Vilniuje viešinti Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna ketvirtadienį paragino Rusiją persvarstyti planus dislokuoti branduolinį ginklą Baltarusijoje.
„Mes dėl to griežtai pasisakome ir norime, kad šis sprendimas būtų persvarstytas iš naujo, ir būtų labai gerai, kad Vladimiras Putinas tą sprendimą atšauktų“, – žurnalistams bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos kolega Gabrieliumi Landsbergiu sakė Prancūzijos diplomatijos vadovė.
Pasak jos, Prancūzija smerkia Rusijos planus. Anot ministrės, jie susiję „su Europos destabilizavimu“.
09:30 | Lenkija paragino ES apriboti Ukrainos grūdų importą į bloką
Lenkijos ministras pirmininkas trečiadienį kreipėsi į Briuselį, prašydamas apriboti Ukrainos grūdų importą į Europos Sąjungą, pareikšdamas, kad įvežami kiekiai destabilizuoja vietos rinkas.
Ukrainos, vienos didžiausių grūdų eksportuotojų pasaulyje, tradiciniai eksporto keliai per Juodąją jūrą buvo užblokuoti arba apriboti dėl Rusijos invazijos.
Nuo tada ES leido karo niokojamai šaliai eksportuoti grūdus tranzitu per bloką į kitas šalis. Visgi dėl logistikos problemų grūdai kaupiasi ir mažina vietos kainas, todėl Lenkijos ūkininkai ėmė protestuoti visoje šalyje.
„Mes nesutikome – ir vis dar nesutinkame – kad šie grūdai patektų į Lenkijos ar Rumunijos rinkas <...> ir destabilizuotų vietos rinkas“, – žurnalistams sakė Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.
„Prašome Europos Komisijos pasinaudoti visais [įmanomais] reglamentais, kad būtų apribotas arba blokuotas Ukrainos grūdų įvežimas į Lenkiją kaip į galutinę paskirties šalį“, – pridūrė jis.
09:02 | JAV nerimą kelią trys valstybės
Rusija, Kinija ir Iranas yra trys šalys, kurios pasaulio saugumui kels problemų dar daugelį metų, trečiadienį JAV Atstovų Rūmų ginkluotųjų pajėgų komitete vykusiuose klausymuose sakė JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley, praneša „Amerikos balsas“.
Generolas taip pat pabrėžė, kad yra susirūpinęs dėl Rusijos ir Kinijos ryšių.
„Matome, kad jos vienijasi. Nepavadinčiau to tikru aljansu tiesiogine to žodžio prasme, bet matome, kaip jie vienijasi, o Iranas yra trečias. Taigi manau, kad šios trys šalys kartu kels problemų daugelį metų, ypač Rusija ir Kinija dėl savo galimybių“, – aiškino sakė M. Milley.
Jo nuomone, Kinija ir Rusija turi priemonių kelti grėsmę JAV interesams. Pasak generolo, didžiausią iššūkį JAV ilgalaikėje perspektyvoje kelia Kinija. Jis taip pat išreiškė susirūpinimą dėl Pekino branduolinės programos.
Be to, grėsmė pasaulio saugumo stabilumui, anot generolo, yra ir Rusija.
„Mes palaikome Ukrainą ginant jos suverenitetą ir remiame NATO siųsdami JAV kariuomenę į kiekvieną Aljanso rytinio flango šalį. Ši kova atitinka ne tik Ukrainos, bet ir JAV interesus, kad pavyktų apsaugotų sistemą, kuri per pastaruosius aštuonis dešimtmečius užkirto kelią didžiųjų valstybių karui“, – pridūrė Milley.
Tuo metu Iranas generolui kelia nerimą dėl savo branduolinių galimybių. Šalis gali pagaminti pakankamai skiliųjų medžiagų branduoliniam ginklui greičiau nei per dvi savaites. Anot M. Milley, Iranui prireiks vos kelių mėnesių, kad pagamintų tikrą branduolinį ginklą.
08:33 | Karo nusikaltimų Ukrainoje tyrime nukentėjusiais pripažinta per 90 asmenų
Lietuvos teisėsaugos tyrime dėl Rusijos karo nusikaltimų apklausta per 300 liudytojų, daugiau nei 90 asmenų pripažinti nukentėjusiaisiais, sako generalinė prokurorė Nida Grunskienė.
„Byloje yra apklausta virš 300 asmenų liudytojais, virš 90 asmenų pripažinta nukentėjusiaisiais. Šia medžiaga dalinamės su Ukraina. Tikrai, Ukrainoje yra labai didelis darbas atliekamas, ten yra virš 73 tūkst. pradėta ikiteisminių tyrimų, virš 400 bylų jau perduota teismui ir, mano žiniomis, apie 30 asmenų yra nuteista laisvės atėmimo bausmėmis“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė prokuratūros vadovė.
Anot jos, vienas didžiausių iššūkių yra įtikinti nukentėjusiuosius duoti parodymus.
07:50 | Peskovo žodžiai vakarėlyje pribloškė: „Buvo nepatogu klausytis“
07:10 | Ispanija po Velykų į Ukrainą išsiųs šešis „Leopard“ tankus
Ispanijos gynybos ministrė Margarita Robles trečiadienį pareiškė, kad po Velykų į Ukrainą išsiųs šešis pažadėtus kovinius tankus „Leopard“, padėsiančius atremti Rusijos invaziją.
Vasarį Madridas paskelbė, kad Vokietijoje pagamintus „Leopard 2A4“ išsiųs į Ukrainą po to, kai jie bus sutaisyti.
Šie tankai nebuvo naudojami jau daugelį metų ir buvo saugomi karinėje bazėje šiaurės rytų Saragosos mieste.
Svarbiausi trečiadienio įvykiai
► Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pripažino, kad tarptautinės sankcijos, įvestos po Maskvos invazijos į Ukrainą, gali turėti neigiamų pasekmių.
► Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas trečiadienį atvyko į Ukrainos Zaporižios atominę elektrinę, kurią šiuo metu kontroliuoja Rusijos pajėgos, pranešė Kyjivas.
► Švedija trečiadienį pranešė iškviečianti Rusijos ambasadorių Stokholme dėl jo pareiškimo, kad, šiai Šiaurės šaliai ir kaimyninei Suomijai įstojus į NATO, jos taps teisėtais „atsakomųjų priemonių, įskaitant karines“, taikiniais.
