Svarbiausi įvykiai:
23:47 | Vokietija jau balandį gali perduoti Ukrainai sraigtasparnių
Vokietijos žadėti sraigtasparniai „Sea King“ gali pasiekti Ukrainą jau šių metų balandį.
Tai trečiadienį per spaudos konferenciją pareiškė VFR gynybos ministerijos atstovas spaudai Arnas Kollatzas, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
„Kai dėl „Sea King“, tai galiu patvirtinti, kad mes su Ukraina susitarėme dėl šešių sraigtasparnių „Sea King“ perdavimo. Tai bus įmanoma apytikriai nuo balandžio mėnesio“, – sakė žinybos atstovas.
Jis patikino, kad tai nesumažins Bundesvero kovinio pajėgumo. Vokietijos ginkluotosios pajėgos planuoja palaipsniui pakeisti šio tipo orlaivius sraigtasparniais „Sea Lion“. O Ukrainos atstovai konsultacijų metu domėjosi kaip tik „Sea King“ modeliu. Be pačių mašinų, bus perduota atsarginių dalių ir kitos įrangos, taip pat bus surengti apmokymai.
Kaip jau buvo pranešta, Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas po Kontaktinės grupės Ukrainos gynybos klausimams 18-ojo posėdžio informavo apie planus perduoti Ukraina šešis daugiafunkcius sraigtasparnius „Sea King Mk41“ su komplektuojamosiomis ir atsarginėmis dalimis.
„Sea King“ – išmėgintas ir galingas sraigtasparnis, kuris padės ukrainiečiams daugelyje sričių: nuo žvalgybos virš Juodosios jūros iki karių gabenimo. Tai bus pirma tokio tipo siunta iš Vokietijos“, – pareiškė B. Pistoriusas.
23:42 | Rusija į Donecko sritį atsivežė samdinių iš Malaizijos
Rusai tebeieško samdinių visose pasaulio šalyse, kad galėtų tęsti savo agresyvią politiką. Tai pranešė Nacionalinio pasipriešinimo centras (NPC), kuriuo remiasi UNIAN.
Gautomis žiniomis, okupuotose Donecko srities teritorijose pastebėta samdinių iš Malaizijos, kuriuos lydi vertėjas, taip pat buvę „vagneriečiai“.
Nacionalinio pasipriešinimo centras informavo, kad dabar smogikai yra poligone.
„RF ginkluotosiose pajėgose ne kartą buvo pastebėta kubiečių, nepaliečių, baltarusių, serbų ir kitų šalių, kuriose formaliai draudžiama samdinių veikla, atstovų“, – sakoma pranešime.
Prasidėjus karui prieš Ukrainą, Rusija priėmė daug įstatymų, kuriais siekiama į savo gretas pritraukti užsienio piliečius. Vladimiras Putinas pareiškė, kad Kremlius turi padėti užsieniečiams, ketinantiems kariauti Rusijos pusėje.
Anksčiau pasirodė pranešimų, kad rusai masiškai verbuoja samdinius iš Kubos į karą prieš Ukrainą. Užsieniečiai siunčiami į rytinę fronto linija.
Taip pat žinoma, kad Rusija planavo verbuoti serbus kariauti Ukrainoje.
23:33 | Po Maskvos kalbų apie tariamus samdinius Ukrainoje Paryžius perspėja dėl dezinformacijos
Praėjusią savaitę socialiniuose tinkluose pasirodžius Maskvos kaltinimams, kad Prancūzija esą finansuoja samdinius kovai Ukrainoje, prancūzų pareigūnai trečiadienį pareiškė, jog tai yra naujausios dezinformacijos kampanijos pradžia.
Sausio 17 dieną Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad smogė laikinai užsienio karinei bazei Ukrainos rytiniame Charkivo mieste. Anot pareiškimo, bazėje daugiausia buvo įsikūrę „prancūzų samdiniai“.
Gynybos ministerija nepateikė jokių įrodymų, tačiau teigė, kad dešimtys užsienio piliečių žuvo, o dar daug jų buvo sužeisti.
Prancūzijos užsienio reikalų ministerija griežtai paneigė šiuos kaltinimus ir pavadino juos „dar viena negrabia Rusijos manipuliacija“.
„Prancūzija neturi „samdinių“ nei Ukrainoje, nei kur nors kitur, priešingai nei kai kurie žmonės“, – nurodė prancūzų URM, turėdama omenyje privačios karinės samdinių bendrovės „Wagner“ veiklą Ukrainoje, Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje.
23:22 | Žiniasklaida: dėl lėktuvo katastrofos Zelenskis uždraudė atstovams susitarti dėl susitikimų gimtadienio sveikinimams
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atšaukė savo kelionę į centrines Ukrainos sritis ir uždraudė savo atstovams susitarti dėl rytojaus susitikimų pasveikinti jį su gimtadieniu.
Apie tai remdamiesi savo šaltiniais pranešė „RBC-Ukraina“, cituoja „Freedom“.
Skelbiama, kad tokį sprendimą prezidentas priėmė dėl Rusijos lėktuvo Il-76 katastrofos Belgorodo srityje.
Vakariniame pranešime Volodymyras Zelenskis teigė, kad dėl situacijos iškvietė įvairių tarnybų vadovus.
„Jie pranešė apie situaciją su lėktuvu. Akivaizdu, kad rusai žaidžia ukrainiečių kalinių gyvenimu, artimųjų jausmais ir mūsų visuomenės emocijomis.
Būtina nustatyti visus aiškius faktus. Kiek įmanoma, nes atsižvelgiant į tai, kad lėktuvo katastrofa įvyko Rusijos teritorijoje, tai nuo mūsų nepriklausančio.
„Faktai“ dabar yra raktinis žodis. Išklausėme centrinio komiteto ir generalinio štabo nuomonę dėl oro pajėgų panaudojimo. Ukrainos gynybos žvalgyba užsiima visų kalinių likimu. Ukrainos saugumo tarnyba tiria visas aplinkybes. Ir aš įpareigojau Ukrainos užsienio reikalų ministrą informuoti partnerius apie turimus duomenis Ukrainoje. Mūsų valstybė reikalaus tarptautinio tyrimo“, – kalbėjo V. Zelenskis.
23:00 | NATO pradeda didžiausias per kelis dešimtmečius karines pratybas
NATO trečiadienį pradėjo didžiausias karines pratybas nuo Šaltojo karo laikų.
Aljansas yra sakęs, kad kelis mėnesius truksiančiose pratybose „Steadfast Defender 2024“, skirtose išbandyti gynybą Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje, dalyvaus apie 90 tūkst. karių.
„Aljansas pademonstruos savo gebėjimą sustiprinti euroatlantinę erdvę vykdant transatlantinį pajėgų judėjimą iš Šiaurės Amerikos, – teigė NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas generolas Christopheris Cavolis. – „Steadfast Defender 2024“ bus aiškus mūsų vienybės, stiprybės ir ryžto ginti vieni kitus, mūsų vertybes ir taisyklėmis grįstą tarptautinę tvarką pademonstravimas.“
Šios pratybos skirtos imituoti NATO atsaką į tokio varžovo, kaip Rusija, puolimą. Jose dalyvaus 50 laivų, 80 orlaivių ir daugiau kaip 1 100 kovos mašinų. Kariniai manevrai vykdomi NATO pertvarkius savo gynybą po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m.
22:47 | Čekijos prezidentas: Rusija rinkimų išvakarėse didina karinį spaudimą Ukrainoje
Rusijos karinis spaudimas didės, nes ji prezidento rinkimų išvakarėse siekia didesnių teritorinių laimėjimų Ukrainoje.
Tai pareiškė Čekijos prezidentas Petras Pavelas, praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis leidiniu „České noviny“.
Pasak Čekijos prezidento, į karą Ukrainoje reikia žiūrėti realistiškai, o ne pernelyg optimistiškai, su rožiniais akiniais, kaip dažnai būdavo iki šiol.
„Rusija tikrai nėra paprastas ar silpnas priešas. Rusija elgiasi agresyviai ir nemokšiškai. Turime siekti, kad Ukraina sužaistų kuo geriau ir, jei tai įmanoma, išsaugotų demokratinio pasaulio paramą“, – sakė P. Pavelas.
Čekijos valstybės vadovas pavadino arogancijos viršūne Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pareiškimą, kad Rusija gali turėti reikalų su Ukraina, jei dabartinė Ukrainos vadovybė dings nuo scenos.
„Šalis, kuri įsiveržia į savo suverenią kaimynę, dvejus metus okupuoja dalį jos teritorijos, sunaikina didelę dalį jos infrastruktūros, nužudo dešimtis tūkstančių žmonių, staiga pareiškia, kad yra pasirengusi vesti derybas, jei ji (Ukraina) atsikratys savo vadovybės, teisėtai išrinktos demokratinėmis sąlygomis“, – sakė P. Pavelas.
Jis mano, jog Rusijos karinis spaudimas didės, kadangi ji siekia didesnių teritorinių laimėjimų artėjant pavasario pradžioje įvyksiantiems prezidento rinkimams.
„Net jei neverta tikėtis, kad prezidentas Vladimiras Putinas rinkimuose turės rimtą varžovą, galintį jam kelti grėsmę, jis taip pat turi parodyti rinkėjams ryžtą ir rezultatus, kurie atneš Ukrainai daugiau nuostolių“, – sakė P. Pavelas.
Todėl, anot Čekijos prezidento, svarbu padėti Ukrainai pasiekti kuo geresnį rezultatą.
22:30 | Rusai atakavo Odesą
Rusijos pajėgos bepiločiais orlaiviais atakavo Odesos sritį, praneša „Ukrinform“.
Skelbiama, kad okupantai taikėsi į civilinę infrastruktūrą.
Apie ataką pranešė Odesos karinės administracijos vadovas Olehas Kiperis.
„Rusijos teroristai atakuoja Odesą bepiločiais orlaiviais. Yra žala civilinei gyvenamajai infrastruktūrai. Užfiksavo gaisrus. Šiuo metu žinome apie vieną sužeistąjį“, – rašė O. Kiperis. Pasak jo, vyras apdegė, jam suteikta pagalba.
Iš karto po to pranešta apie dar vieną nukentėjusį asmenį.
„Vyras paguldytas į ligoninę dėl daugybinių žaizdų. Laimei, pavojaus gyvybei nėra“, – patikslino jis.
UNIAN „Telegrame“ pasidalijo nuotrauka, kuriame užfiksuotas liepsnojantis daugiabutis Odesoje. Leidinys skelbia, kad nuotrauką buvo išplatinta vietos gyventojų „Telegram“ kanale.
21:59 | Prasidėjus karui Rusijoje rekordiškai išaugo karstų ir duobių kasimo kainos
Rusijoje karstų kainos per 13 metų išaugo iki rekordinio lygio, skelbia „The Moscow Times“.
Pasak leidinio, laidotuvių paslaugų ir prekių kainos Rusijoje smarkiai išaugo vykstant karui su Ukraina, kuris Rusijos karinėms pajėgoms atnešė rekordinius nuostolius nuo Antrojo pasaulinio karo.
Leidinys, remiantis „Rosstat“ statistika, skelbia, kad 2022–2023 m. vidutinė karsto gaminimo kaina šalyje šoktelėjo 22,2 proc. Pirmaisiais karo metais karstai pabrango 15,82 proc., o pernai dar 5,55 proc.
Pavyzdžiui, 2021 m., kai Rusija per pandemiją patyrė šiuolaikinėje istorijoje precedento neturintį mirtingumą, karsto kaina padidėjo 36,6 proc.. Dėl to per pastaruosius trejus metus augimas tapo rekordiniu per pastaruosius 13 metų: panašus kainų šuolis – 40 proc. – paskutinį kartą oficialioje statistikoje užfiksuotas 2008–2010 m.
Tuo pačiu metu, „Rosstat“ duomenimis, kapo duobių kasimo kaina auga dviženkliu greičiu. Pernai šios paslaugos pabrangimas siekė 11,25 proc. ir tapo rekordiniu per visą turimos statistikos laiką (nuo 2016 m.).
21:20 | Rusija pritarė įstatymui dėl turto konfiskavimo už „melagienų“ apie kariuomenę skleidimą
Rusijos įstatymų leidėjai trečiadienį pritarė naujam įstatymo projektui, pagal kurį bus konfiskuojami pinigai, nuosavybė ir vertingi daiktai tų asmenų, kurie bus nuteisti už „melagienų“ apie šalies kariuomenę skleidimą.
Kremliaus invaziją lydi ir plataus masto represijų kampanija. 2022 metais, netrukus po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė karius į Ukrainą, rusų įstatymų leidėjai patvirtino teisės aktą, kuriuo uždraudė tai, ką valdžia laiko Rusijos kariuomenės menkinimu arba „melagienų“ apie karą Ukrainoje skleidimu.
Kremlius, jo kariams kovojant Ukrainoje, griežtai slopina nepritarimą ir nubaudė tūkstančius rusų už tai, kad jie pasisakė prieš karą.
20:43 | Rusijos kariuomenė smogė gyvenamiesiems namams Donecko srityje, yra žuvusiųjų ir sužeistųjų
Rusijos kariškiai smogė Donecko srities Hirnyko miesto gyvenamajam sektoriui – du civiliai žuvo, dar aštuoni buvo sužeisti.
Tai feisbuke pranešė Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.
Pažymima, kad priešo smūgio vietoje gelbėtojai rado sužeistą vaiką. Jam buvo suteikta pirmoji pagalba, jis išvežtas į ligoninę.
Gelbėtojai iš namo griuvėsių ištraukė žuvusios moters kūną.
„Darbai baigti. Preliminariais duomenimis, iš viso per apšaudymą nukentėjo 8 žmonės, dar 2 žmonės žuvo“, – pažymėjo tarnybos atstovai.
Kaip pranešė „Telegram“ kanale Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas, tarp sužeistųjų yra 16 metų vaikinas.
„Mažiausiai 2 žmonės žuvo ir 8 buvo sužeisti dėl raketų smūgio Hirnykui. Tarp sužeistųjų yra 16-metis vaikinas, jo būklė labai sunki“, – parašė regiono vadovas.
Jis pažymėjo, kad rusai atakavo Hirnyką trečiadienį apie 16 val. – smogė gyvenamajam sektoriui. Penkiose gatvėse apgadinti du daugiaaukščiai ir 43 privatūs gyvenamieji namai.
„Dar vienas kryptingas ir sąmoningas smūgis civiliams, dar vienas rusų karo nusikaltimas. Priešas nori nužudyti kuo daugiau ukrainiečių. Tokiomis aplinkybėmis teisingas pasirinkimas – evakuotis iš Donecko srities į saugesnius Ukrainos regionus. Nestatykite savęs į mirtiną pavojų. Evakuokitės“, – pabrėžė pareigūnas.
20:14 | Buvęs Ukrainos žvalgybos vadas – apie Putino ketinimus
Tai, ko nori Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir tai, ką jis gali padaryti, yra skirtingi dalykai, įsitikinęs buvęs Ukrainos žvalgybos valdybos vadovas, generolas leitenantas Valerijus Kondratiukas.
Pasak jo, V. Putinas neturi galimybių išplėsti karo Europoje.
„Jei Putinas galėtų, jis eitų dar toliau. Tai, ko jis nori ir ką gali, yra skirtingi dalykai. Ir šiandien turime įvertinti jo sugebėjimus pagal tai, kaip jis suvokia, ko nori. Šiandien šie gebėjimai yra riboti ne tik dėl mūsų karių didvyriškumo, nors tai pirmoje vietoje, bet ir dėl Vakarų paramos“, – sakė jis.
Buvęs Ukrainos žvalgybos valdybos vadovas pabrėžė, kad visi turi suprasti, kad šiandien V. Putinas yra „didžiausias teroristas pasaulyje“, todėl svarbu pradėti „medžioti“ jį bei jo artimą ratą.
19:20 | Moldovos gynybos ministras paneigė melagieną apie Ukrainai skirtų lėktuvų F-16 dislokavimą
Moldovos gynybos ministras Anatolie Nosatîi trečiadienį paneigė per „Telegram“ kanalus paskleistą informaciją, kad esą naikintuvai F-16, kuriuos Vakarai siųs Ukrainai, kurį laiką stovės Merkuleščio oro uoste.
Tai pranešė Moldovos leidinys „Newsmaker“, kuriuo remiasi portalas „eurointegration“.
Pastarosiomis dienomis kai kurie anoniminiai „Telegram“ kanalai platino pranešimus, kad Merkuleščio oro uoste bus laikinai dislokuoti naikintuvai F-16, skirti Ukrainai.
Ministras pavadino šiuos pranešimus provokaciniais. Jų kontekstas, pasak A. Nosatîi, „iš tikrųjų atrodo juokingai“.
„Jais siekiama dezinformuoti piliečius ir diskredituoti Gynybos ministeriją. Noriu pažymėti, kad visi šie pranešimai – dezinformacija. Aš smerkiu ir atmetu šias melagienas“, - pareiškė ministras, ragindamas piliečius vadovautis informacija tik iš patikimų šaltinių.
Ministerijos vadovas taip pat pažymėjo, kad Nacionalinė armija veikia pagal patvirtintus planus ir stiprina gynybinius pajėgumus, kad galėtų imtis veiksmų susiklosčius bet kokiai krizinei situacijai.
Portalas primena, jog Pentagonas tikisi, kad šįmet Ukraina gaus pirmuosius naikintuvus F-16, taip pat atitinkamą infrastruktūrą ir atsarginių dalių.
18:55 | Partizanai Kryme aptiko, kur okupantai rengia dronų operatorius
Partizanai identifikavo viešbutį okupuotame Kryme, kuriame, kaip manoma, rusai rengia dronų operatorius, praneša UNIAN.
Kaip rašo „Telegram“ kanalas „Krymskij rassledovatel“, omenyje turimas centras „Krymskij bespilotnik“ Eupatorijoje, priklausantis Rusijos mokomųjų centrų tinklui „Arkangelas“. Kaip tik čia rengiami bepiločių skraidyklių operatoriai ir gaminami FPV dronai.
Kaip pažymi partizanai, centro „Krymskij bespilotnik“ direktorius – kolaborantas Sergejus Putrenka. Jis yra baigęs Krasnodaro aukštąją raketų kariuomenės vadų mokyklą.
„Okupantai sako, kad Putrenka leido viešbutyje rengti dronų valdymo pamokas ir apgyvendinti kursantus. Pagal Putrenkos elektroninį paštą netoli Eupatorijos radome viešbutį „Villa Marita“. Viešbučio interjero detalės nuotraukoje iš jo tinklalapio sutampa su vaizdo įrašu iš „Telegram“ kanalo „Arkangelas“, – pažymi partizanai.
Todėl, pasak jų, tikriausiai kaip tik čia veikia operatorių mokymo centras ir kaip tik čia okupantai surenka FPV dronus.
18:31 | Ukraina prabilo dėl sudužusio rusų lėktuvo: tai galėjo būti tyčinis Rusijos veiksmas
Trečiadienį Rusija pranešė, kad jos šalies teritorijoje, Belgorodo srityje sudužo karinis lėktuvas Il-76. Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba pranešė, kad kol kas neturi patikimos informacijos, kas buvo gabenama lėktuvu.
„Pasak Rusijos, numuštas jų karinis lėktuvas Il-76, kuriuo tariamai buvo gabenami mūsų kaliniai.
Šiuo metu neturime patikimos ir išsamios informacijos apie tai, kas tiksliai buvo lėktuve ir kiek jų buvo“, – pranešė Ukrainos žvalgyba.
Pasak jų, šiandieną iš tiesų turėjo įvykti karo belaisvių mainai, tačiau neįvyko.
„Ukraina nebuvo informuota apie transporto priemonių skaičių, maršrutus ir kalinių pristatymo formas. Yra žinoma, kad kaliniai gali būti pristatomi oro, geležinkelių ir kelių transportu“, – rašoma žvalgybos pranešime.
„Ukraina savo ruožtu įvykdė visus susitarimus. Į nelaisvę paimti rusų kariai buvo laiku pristatyti į nurodytą mainų punktą, kur buvo saugomi.
Pagal susitarimą Rusijos pusė turėjo užtikrinti mūsų karių saugumą. Tuo pačiu metu Ukrainos pusė nebuvo informuota apie būtinybę užtikrinti oro erdvės saugumą Belgorodo miesto teritorijoje tam tikru metu, kaip buvo ne kartą daroma praeityje. <...> Tai gali reikšti tyčinius Rusijos veiksmus, kuriais siekiama sukelti grėsmę kalinių gyvybei ir saugumui“, – pridūrė Ukrainos žvalgyba.
Jie pabrėžė, kad lėktuvo nusileidimas 30 kilometrų karo zonoje negali būti saugus ir bet kuriuo atveju turėtų būti aptartas abiejų pusių, nes kitaip rizikuojama saugiu mainų procesu.
„Tuo remiantis galima kalbėti apie planuotus ir apgalvotus Rusijos Federacijos veiksmus, kuriais siekiama destabilizuoti padėtį Ukrainoje ir susilpninti tarptautinę paramą mūsų valstybei“, – teigiama žvalgybos pranešime.
18:10 | Ukrainiečių meras: rusų pajėgos buvo įžengusios į Avdijivką, bet buvo nustumtos atgal
Rusijos pajėgos pirmą kartą įžengė į karo nuniokotą Avdijivkos miestą, bet buvo nustumtos atgal, trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė jo meras, jau kelis mėnesius trunkant įnirtingoms kovoms dėl šio pramoninio centro Rytų Ukrainoje.
„Rusijos diversinės ir žvalgybinės grupės įžengė į pietinę Avdijivkos miesto dalį, bet buvo išstumtos“, – sakė Avdijivkos meras Vitalijus Barabašas, nepatikslindamas, kiek laiko Maskvos pajėgos buvo mieste.
Nepriklausomi karo analitikai teigė, kad Rusijos pajėgos Avdijivkos apylinkėse palaipsniui pasiekia naujų laimėjimų, tačiau tai kainuoja labai daug.
V. Barabašas gruodį yra sakęs, kad mieste, kuriame kadaise gyveno apie 30 tūkst. žmonių, liko apie 1,3 tūkst. civilių.
17:45 | Ukraina sako, kad ir toliau taikysis į Rusijos kariuomenę Belgorodo regione
Ukraina trečiadienį pareiškė, kad ir toliau taikysis į Rusijos kariuomenę Belgorodo regione, praėjus kelioms valandoms po to, kai Maskva apkaltino Kyjivą numušus lėktuvą, kuriuo, pasak rusų, skraidinti dešimtys ukrainiečių belaisvių.
Pareiškime, kuriame nebuvo užsiminta apie incidentą, Ukrainos kariuomenė teigė, kad ji „toliau imsis veiksmų naikinti pristatymo priemones ir kontroliuoti oro erdvę, kad būtų pašalinta terorizmo grėsmė, taip pat ir Belgorodo–Charkivo kryptimi“.
Rusijos gynybos ministerija anksčiau trečiadienį apkaltino Kyjivą numušus karinį transportinį lėktuvą su 65 ukrainiečių kariais, kurie turėjo būti iškeisti per apsikeitimą belaisviais.
Rusų ministerijos teigimu, lėktuvas buvo numuštas, kai skrido iš aerodromo netoli Maskvos į Belgorodą netoli Ukrainos sienos, kad nugabentų ukrainiečių karius apsikeitimui.
Ji tvirtino, kad į orlaivį pataikė priešlėktuvinės raketos.
Ukraina incidento nekomentavo, o naujienų agentūra AP negali patvirtinti, kas buvo lėktuve. Ukrainos pareigūnai įspėjo nesidalyti nepatikrinta informacija.
Ukrainos teisių ombudsmenas Dmytro Lubinecas, kuris yra tarp pareigūnų, atsakingų už apsikeitimą belaisviais, sakė, kad jo biuras atlieka tyrimą.
17:17 | Olafas Scholzas perspėjo, kad ES tiekia nepakankamai ginklų Ukrainai
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį paragino Europos šalis tiekti daugiau ginklų Ukrainai, jei išsektų JAV, didžiausios pagalbos tiekėjos, parama.
„Europa turi padaryti daugiau, kad paremtų Ukrainos pastangas apsiginti“, – interviu savaitraščiui „Die Zeit“ sakė O. Scholzas ir pridūrė, kad pagalba, kurią Europos šalys numatė 2024 metams, nėra pakankama. Jis paragino, kad kiekviena šalis aptartų, kaip galėtų „reikšmingai padidinti paramą“ Kyjivui.
Kancleris sakė, jog jį „erzina“ nuolat Vokietijai žeriama kritika, kad ji daro nepakankamai, nors iš tikrųjų Vokietija „daro nepalyginamai daugiau nei visos kitos ES valstybės“.
Ukraina prašo daugiau šaudmenų ir ginkluotės kovai su Rusijos kariuomene. Tarp Kyjivo prašomų ginklų yra sparnuotosios raketos „Taurus“, tačiau Vokietija kol kas atsisako jas suteikti. Nepaisant to, Vokietija pristato daugiau nei pusę Europos tiekiamų ginklų, apie kuriuos žinoma. O. Scholzas perspėjo, jog nereikia manyti, kad „ilgainiui galime tai padaryti vieni“.
„Nebūtų gera žinia, jei JAV nustojus būti rėmėja didžiausia ginklų tiekėja Ukrainai taptų Vokietija“, – sakė jis ir pridūrė, kad Vokietija, buvusio kanclerio Helmuto Schmidto žodžiais, yra tik vidutinio dydžio galia.
JAV ginklai ir finansinė pagalba yra lemiama ukrainiečiams atremiant daug didesnes puolančias Rusijos pajėgas, tačiau JAV pagalbą Ukrainai blokuoja respublikonai. Be to, šį rudenį vyks rinkimai, kuriuos gali laimėti respublikonas Donaldas Trumpas. Būgštaujama, kad jis gali nutraukti pagalbą Ukrainai ir net NATO sąjungininkėms Europoje. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad D. Trumpui sugrįžus į Baltuosius rūmus JAV politika karo atžvilgiu greičiausiai bus kitokia.
16:54 | Kaip Rusijoje sudužo lėktuvas? Saugumo ekspertas įvardijo galimą versiją
Rusijos teritorijoje sudužus kariniam rusų lėktuvui žuvo visi juo skridę žmonės. Rusijos gynybos ministerija skelbia, kad lėktuvu skrido 65 ukrainiečiai belaisviai ir 9 ekipažo nariai bei palydintys asmenys. Komentuodamas lėktuvo katastrofą, saugumo ekspertas N. Lange teigia, kad galėjo nutikti vadinamasis „draugiškos ugnies“ atvejis (kai kare ginklai atsisuka prieš juos naudojančią pusę, – red. past.), todėl lėktuvą Rusijos teritorijoje galėjo numušti pačios Rusijos oro gynybos sistema.
Apie tai jis kalbėjo Vokietijos televizijai „Welt“, cituoja UNIAN.
Ekspertas teigia, kad iš viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos galima matyti, kad lėktuvas buvo numuštas oro gynybos: „Atrodo, kad oro gynybos operacija sukėlė tokį sprogimą.“
Anot jo, šioje srityje Rusija nuolat naudoja oro gynybos sistemą S-300, o apie tai, kad Ukraina ten būtų naudojusi oro gynybos sistemas IRIS-T ir „Patriot“, informacijos nebuvo:
„Iki šiol nebuvo jokių požymių, kad Ukraina galėtų dislokuoti tokias sistemas stipriai apšaudytame Charkive. Taigi viskas atrodo taip, kad tai gali būti vadinamoji draugiška ugnis“, – sako Nico Lange.
„Ukrainska Pravda“, remiantis šaltiniais Ukrainos kariuomenėje iš pradžių skelbė, kad Il-76 buvo numuštas pačių ukrainiečių. Šaltinių Generaliniame štabe teigimu, lėktuvas skraidino raketas S-300 sistemoms, kuriomis rusai apšaudo Charkivo sritį. Vėliau pradinė žinutė buvo redaguota, o Ukrainos karinės oro pajėgos kol kas nekomentuoja pranešimų apie avariją, tik nurodė, kad pareiškimas dar bus paskelbtas.
16:15 | Rusai apšaudė ligoninę Chersone – sužeisti trys medicinos darbuotojai
Rusams apšaudant ligoninę Chersone buvo sužeisti trys medicinos darbuotojai.
Tai trečiadienį feisbuke pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Vidurdienį okupantai smogė pastatui. Patikslintais duomenimis, sužeisti trys medikai“, – parašė O. Prokudinas.
Anot jo, išdaužti ligoninės langai, nukentėjo kabinetai.
Anksčiau O. Prokudinas pranešė, kad Rusijos kariškiams apšaudant centrinę Chersono dalį nukentėjo viena iš miesto ligoninių. Sužeisti du medicinos darbuotojai ir 60-metė moteris, kuri dėl sprogimo sukeltos traumos ir sužeidimo į koją hospitalizuota.
„Chersone vėl griaudėja sprogimai. Priešas ir toliau apšaudo miesto gyvenamuosius kvartalus. Rusai smogė vienai iš miesto ligoninių. Sužeisti du medicinos darbuotojai“, – informavo jis.
15:45 | Estijos kariuomenės vadas: šie 4 žingsniai parodys, kad Rusija ruošiasi pulti Baltijos šalis
Baigti karą Ukrainoje yra svarbus aspektas Rusijai, planuojančiai pulti Baltijos šalis ir NATO, pareiškė Estijos kariuomenės vadas generolas Martinas Heremas, pranešė Estijos visuomeninis transliuotojas ERR.
15:10 | Norvegija nerimauja dėl Rusijos puolimo: įvardijo NATO gynybos spragas
Rusijos išpuolis prieš NATO valstybę narę gali įvykti ne anksčiau kaip po trejų metų. Per tą laiką Rusijos kariuomenė atsigaus tiek, kad taps grėsme Šiaurės Atlanto aljansui, o sąjungininkų kariuomenė nėra visiškai pasirengusi tokiam įvykiui, tvirtina Norvegijos ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Eirikas Kristoffersenas.
14:45 | Šmyhalis: Slovakija pritars ES siūlymui skirti Ukrainai 50 mlrd. eurų
Ukrainos ir Slovakijos ministrai pirmininkai Denysas Šmyhalis ir Robertas Ficas trečiadienį per susitikimą Užhorode, be kita ko, susitarė, jog Slovakija pritars programai „Ukraine Facility“, kurioje numatoma, kad Europos Sąjunga skirs Ukrainai 50 mlrd. eurų.
Kaip rašo „Ukrinform“, D. Šmyhalis tai pranešė feisbuke.
„Ką tik baigėme susitikimą su Slovakijos ministru pirmininku Robertu Ficu. Susitarėme daugeliu klausimų ir turime konkrečius susitarimus. Slovakijos vyriausybė neblokuos Ukrainai ginklų ir technikos įsigijimo iš Slovakijos įmonių. Bendradarbiausime Slovakijos kompanijos įrangos gynybos linijoms statyti tiekimo klausimu. Slovakija rems programą „Ukraine Facility“, kurioje numatoma skirti Ukrainai iš Europos Sąjungos 50 mlrd. eurų“, – pažymėjo D. Šmyhalis.
13:57 | Rusijos gubernatorius: visi Belgorodo srityje nukritusiame lėktuve buvę žmonės žuvo
Rusijos Belgorodo srities gubernatorius paskelbė, kad šiame prie sienos su Ukraina esančiame regione nukritus kariniam transportiniam lėktuvui žuvo visi jame buvę žmonės.
Visi lėktuvu skridę žmonės žuvo, sakė srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.
Katastrofos priežastys kol kas nežinomos. V. Gladkovas nenurodė, kiek žmonių buvo lėktuve ir kas jie tokie.
13:13 | Pentagonas: grėsmė, kad Ukraina pralaimės, yra reali
Nuolatinis lėšų trūkumas privertė Jungtines Valstijas sustabdyti ginklų išėmimą iš savo rezervų, nes amerikiečiai nepamiršta savo gynybinių pajėgumų.
„O tai, žinoma, neleidžia mums patenkinti būtiniausių Ukrainos poreikių mūšio lauke, įskaitant tokius dalykus kaip artilerijos sviediniai, prieštankiniai ginklai, priešlėktuvinė gynyba“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė Pentagono atstovas spaudai generolas majoras Patas Ryderis.
Pasak jo, Jungtinės Valstijos negali aprūpinti Ukrainos sistemomis ir įranga vidutinės trukmės ir ilgalaikiams poreikiams tenkinti. Be to, amerikiečiai negali padėti palaikyti jau įdiegtų sistemų. Todėl Pentagonas bendradarbiauja su Kongresu ir reikalauja papildomų lėšų.
Kilus problemoms dėl karinės pagalbos, P. Ryderis buvo paklaustas, ar Ukraina gali pralaimėti karą. Jis atsakė, kad nenori prognozuoti rezultato fronte.
„Ukraina turi teisę pareikšti savo nuomonę dėl kovos veiksmų mūšio lauke, tačiau akivaizdu, kad grėsmė yra reali. Ir manau, kad tai, jog Rusija ir toliau demonstruoja savo ketinimus kovoti prieš Ukrainą, okupuoti Ukrainą ir sunaikinti Ukrainą kaip šalį, tik pabrėžia faktą, kad tai yra rimta grėsmė saugumui, kuri neišnyks“, – pažymėjo Pentagono atstovas.
12:21 | Partizanai: rusai perkėlė į Sevastopolį didelį desantinį laivą
Ukrainos partizanai pastebėjo, kad į laikinai okupuotą Sevastopolį Krymo pusiasalyje atplaukė didelis Rusijos desantinis laivas.
Ukrainos partizanų judėjimo „Atesh“ pranešime „Telegram“ kanale sakoma, kad „mūsų agentai po ilgo žvalgybos darbo sugebėjo užfiksuoti didelio amfibinio laivo perdislokavimą į Hrafskos prieplauką Sevastopolyje“. Į uostą atplaukęs laivas buvo apsuktas ir uždengtas kamufliažu. Tikėtina, kad netrukus jis pradės vykdyti kovines užduotis.
Partizanai visą operatyvinę informaciją perdavė Ukrainos gynybos pajėgoms. „Atesh“ priminė, kad Ukrainos pajėgos jau turi patirties naikinant tokio tipo laivus, pernai gruodžio 26 d. paskandino ypač didelį desantinį laivą „Novočerkaskas“.
11:56 l Rusijoje sudužo karinis lėktuvas: skelbiama, juo skrido 65 ukrainiečiai belaisviai
Belgorodo srityje (Rusija) nukrito rusų karinis lėktuvas Il-76. Rusijos gynybos ministerija patvirtino katastrofos faktą, tvirtinama, kad lėktuvu skrido 65 ukrainiečiai belaisviai ir 9 ekipažo nariai bei palydintys asmenys.
11:07 l Rusijoje nukrito Il-76: karinis lėktuvas rėžėsi į žemę Belgorodo srityje
Belgorodo srityje (Rusija) nukrito rusų karinis lėktuvas Il-76. Regioninė valdžia pripažino patį faktą, tačiau daugiau įvykio detalių neatskleidė.
Naujienų kanale 112 telegrame cituojamas Belgorodo srities gubernatorius G. Gladkovas, kuris „pranešė apie įvykį Koročansko rajone, Belgorodo srityje“.
10:26 l ES nekonfiskuos 200 mlrd. įšaldytų Rusijos banko dolerių
„Nebus konfiskuotas joks suverenus Rusijos turtas. ES valstybės narės šiuo klausimu nesusitarė“, – „Reuters“ sakė aukšto rango Europos pareigūnas. Pasak jo, toks sprendimas teisiniu požiūriu atrodo pernelyg rizikingas.
ES pareigūnams nerimą kelia ne tik „beprecedenčio valstybinio turto konfiskavimo“ teisėtumas, bet ir galimos jo pasekmės eurui – investuotojai gali baimintis, kad ateityje jų pinigai taip pat bus konfiskuoti, ir pasitraukti iš euro aktyvų, rašo „Reuters“.
ES atstovams nerimą kelia ir Maskvos grasinimai, kuri yra pareiškusi, kad atsakydama į tokius veiksmus gali konfiskuoti Rusijoje esantį Vakarų turtą, kurio vertė, kai kuriais skaičiavimais, siekia 288 mlrd. dolerių.
09:51 l Rusų nuostoliai
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. sausio 24 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia sunaikinusios 378 660 rusų karių, iš jų 840 – vien per pastarąją parą.
Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos kariuomenė skelbia sunaikinusi 6 227 priešo tankus (+13 per pastarąją parą), 11 579 šarvuotąsias kovos mašinas (+31), 9 008 artilerijos sistemas (+61), 971 raketų paleidimo sistemą (+1), 659 oro gynybos sistemas (+2), 331 karo lėktuvą, 324 sraigtasparnius, 6 998 bepiločius orlaivius (+37), 1 842 sparnuotąsias raketas (+22), 23 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 12 005 sunkvežimius ir kuro talpyklas (+49), 1 416 specialiosios įrangos vienetus (+7).
09:16 l Ukrainos gynybos ministras Umerovas: kilometrui Ukrainos žemės rusai paaukoja 400 karių
Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas teigia, kad per maždaug du mėnesius Rusijos pajėgos Ukrainoje prarado daugiau kaip 54 tūkst. karių. Ministro teigimu, kad užimtų vieną kvadratinį kilometrą Ukrainos teritorijos, rusai paaukoja maždaug 400 karių, rašo portalas „Fokus“.
„Jie aukoja vidutiniškai 400 karių mainais į vieną kvadratinį kilometrą žemės. Nuo mūsų paskutinio susitikimo Rusija neteko daugiau kaip 54 tūkst. karių. Tačiau priešas turi neribotus mobilizacinius išteklius“, – antradienį vykusiame 18-ajame Ramšteino formato kontaktinės grupės dėl Ukrainos gynybos susitikime sakė R. Umerovas.
08:30 l Baltarusija pyksta negavusi kvietimo į NATO karines pratybas
Baltarusijos gynybos ministerijos Tarptautinio karinio bendradarbiavimo departamento vadovas Valerijus Revenka skundžiasi, kad Minskas negavo nei įspėjimo apie didžiausias nuo Šaltojo karo laikų NATO pratybas, nei kvietimo į jas.
07:42 l Turkija po ilgo delsimo ratifikavo Švedijos narystę NATO
Turkijos parlamentas antradienį ratifikavo Švedijos narystę NATO po daugiau nei metus trukusio delsimo, kuris sutrikdė Vakarų pastangas ryžtingai reaguoti į Rusijos karą Ukrainoje.
Įstatymų leidėjai 287 balsais už ir 55 balsais prieš pritarė Švedijos siekiui tapti 32-ąja aljanso nare, kai jį viešai parėmė prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.
Tikimasi, kad Turkijos vadovas artimiausiomis dienomis pasirašys Švedijos ratifikacinį dokumentą ir užbaigs Ankaros vaidmenį šioje užsitęsusioje istorijoje.
„Šiandien esame vienu žingsniu arčiau visateisės NATO narystės“, – po balsavimo socialinėje žiniasklaidoje pareiškė Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas.
07:00 l Zelenskis pažadėjo ryžtingą atsaką po to, kai per Rusijos smūgius žuvo 18 žmonių
Rusijos pajėgos antradienį raketomis apšaudė Kyjivą ir kitus Ukrainos miestus ir per šiuos oro smūgius žuvo 18 žmonių, o daugiau kaip šimtas buvo sužeisti.
Į tai reaguodamas Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažadėjo imtis griežtų atsakomųjų veiksmų.
Gelbėtojai antrajame pagal dydį Ukrainos mieste Charkive, esančiame netoli sienos su Rusija, traukė išgyvenusiuosius iš smilkstančių griuvėsių, nuo smūgių užsidegus ir apgriuvus daugiabučiams namams, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.
„Paprastas gyvenimas yra tai, ką Rusija laiko grėsme sau. Valstybė yra tipiškas teroristas“, – vakare kreipdamasis į tautą niūriai kalbėjo V. Zelenskis ir pridūrė, kad per išpuolius buvo sužeista 130 žmonių.
„Tegul Rusijoje žino, kad ukrainiečių charakteris ne toks, jog nežinotų, kaip į tai atsakyti, – teigė V. Zelenskis. – Rusijos karas neišvengiamai sugrįš namo, ten, iš kur šis blogis kilo ir kur jis turi būti numalšintas.“
