Svarbiausi įvykiai:
17:26 | Propagandisto laidotuvėse Maskvoje – Z ir V simboliai, šimtai šalininkų
Maskvoje į garsaus karo temomis rašydavusio tinklaraštininko, kuris žuvo per bombos sprogimą, laidotuves šeštadienį susirinko šimtai jo šalininkų, įskaitant privačios karinės samdinių bendrovės vadovą Jevgenijų Prigožiną.
Praėjusią savaitę 40 metų Vladlenas Tatarskis, tvirtai rėmęs Maskvos karą Ukrainoje, žuvo per bombos sprogimą kavinėje antrajame pagal dydį Rusijos mieste Sankt Peterburge.
Pernai rugsėjį per Kremliaus ceremoniją, kai buvo paskelbta apie keturių Ukrainos regionų aneksiją, V. Tatarskis pareiškė: „Mes visus nugalėsime. Mes visus nužudysime. Plėšime visus, kiek reikės. Visai kaip mums patinka.“
Jo laidotuvių dalyviai susirinko prestižinėse Trojekurovo kapinėse Maskvos vakaruose. Budėjo sustiprintos policijos pajėgos.
Ant kai kurių šalininkų drabužių švietė raidės Z ir V – Maskvos invazijos Ukrainoje simboliai.
Rusijos pareigūnai nepateikdami jokių įrodymų tvirtina, kad kalinamo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno šalininkai padėjo Ukrainos pareigūnams įvykdyti išpuolį, per kurį žuvo V. Tatarskis. Dėl sprogimo buvo sulaikyta ir terorizmu apkaltinta 26 metų rusė Darja Trepova.
Tyrėjai sako, kad bomba buvo paslėpta tinklaraštininko biuste, kurį įtariamoji jam padovanojo prieš pat sprogimą.
Išpuolis įvykdytas po to, kai pernai rugpjūtį per automobilyje padėtos bombos sprogimą netoli Maskvos žuvo televizijos komentatorė Darja Dugina, garsaus ultranacionalistų intelektualo duktė. Rusija dėl jos žūties taip pat kaltina Ukrainą.
16:57 | Raudonasis Kryžius patvirtina kontaktus su Rusija dėl ukrainiečių vaikų
Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas (TRKK), siekiantis, kad būtų sugrąžinti į Rusiją deportuoti ukrainiečių vaikai, sako palaikantis kontaktus su Rusijos pareigūne, įtariama karo nusikaltimais.
TRKK kontaktai su vaiko teisių įgaliotine Marija Lvova-Belova, kuri yra ieškoma už karo nusikaltimus dėl vaikų deportavimo iš Ukrainos, yra pirmas aukšto lygio tarptautinio įsikišimo šiuo klausimu patvirtinimas.
TRKK atstovas Jasonas Straziuso (Džeisonas Straziusas) ketvirtadienį sakė, kad jo organizacija bendrauja su M. Lvova-Belova „pagal savo mandatą atkurti ryšius tarp išskirtų šeimų ir padėti joms susijungti, kai tai įmanoma“.
Jungtinių Tautų vaikų agentūra UNICEF taip pat sakė kontaktavusi su Rusijos pareigūnais dėl ukrainiečių vaikų, bet atstovas Kurtisas Cooperis (Kertisas Kuperis) naujienų agentūrai AP sakė, kad UNICEF „negavo grįžtamojo ryšio dėl pasiūlymo padėti [šeimų] susijungimo procesams“.
Tuo metu tarptautinė pabėgėlių organizacija „Refugees International“ paneigė bet kokius kontaktus su rusais, nors M. Lvova-Belova tvirtino, kad ši organizacija su ja susisiekė.
Praėjusį mėnesį Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) išdavė M. Lvovos-Belovos ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderius, kaltindamas juos vaikų grobimu iš Ukrainos.
M. Lvova-Belova trečiadienį neformaliame Jungtinių Tautų posėdyje tvirtino, jog vaikai ne grobiami, o buvo paimti dėl jų saugumo. Tarptautinė bendrija tokius pareiškimus atmeta.
Vakarų šalių ambasadoriai boikotavo Rusijos sušauktą neoficialų JT Saugumo Tarybos posėdį, vietoj savęs siųsdami žemo rango diplomatus. Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės, Albanijos ir Maltos diplomatai išėjo, kai M. Lvova-Belova pradėjo kalbėti posėdyje per vaizdo ryšį.
M. Lvova-Belova sakė, kad su Ukrainos valdžia oficialiai nebuvo bendrauta dėl vaikų, tačiau ji teigė, kad jos biuras susitiko su UNICEF, „Refugees International“ ir Raudonojo Kryžiaus atstovais ir pateikė visą turimą informaciją apie vaikus. Ji tvirtino, kad Rusija koordinuoja su Raudonuoju Kryžiumi vaikų sugrąžinimo jų šeimoms klausimus.
J. Straziuso patvirtino TRKK kontaktus su M. Lvova-Belova ir sakė, kad šeimų susijungimo procesas apima jų narių atsekimą, kontaktų užmezgimą ir palaikymą, reikiamų sutikimų ir dokumentų gavimą. Pasak jo, šeimos pirmiausia turi pateikti TRKK prašymus surasti vaikus ir detales apie juos.
Tikslų į Rusiją išvežtų ukrainiečių vaikų skaičių sunku nustatyti. Trečiadienį socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame Ukrainos JT ambasadoriaus Serhijaus Kyslycios pareiškime teigiama, kad daugiau kaip 19 500 vaikų buvo paimti iš šeimų ar vaikų namų ir prievarta deportuoti.
M. Lvova-Belova yra sakiusi, kad nuo 2022 metų vasario 24 dienos, kai įsiveržė į Ukrainą, Rusija priėmė daugiau kaip 5 mln. ukrainiečių, įskaitant 700 000 vaikų – visus su tėvais, giminaičiais ar teisėtais globėjais, išskyrus 2 000 vaikų iš našlaičių namų rytiniame Donbase.
Anot jos, iki šiol apie 1 300 vaikų buvo grąžinti į vaikų namus, 400 išsiųsti į Rusijos vaikų namus ir 358 apgyvendinti globėjų namuose.
15:30 | Rusija dėl savo karo Ukrainoje pralaimėjo rinkimus į tris JT agentūras
Rusija šią savaitę dėl savo karo Ukrainoje pralaimėjo rinkimus į tris Jungtinių Tautų agentūras ir tai rodo, kad nepritarimas daugiau kaip prieš metus pradėtai invazijai į Ukrainą išlieka stiprus.
Balsavimai 54 narių JT Ekonomikos ir socialinių reikalų taryboje (ECOSOC) vyko po to, kai 193 šalių JT Generalinė Asamblėja patvirtino šešias neįpareigojamas rezoliucijas, nukreiptas prieš Rusiją. Naujausioje iš jų, priimtoje vasario 23 dieną – invazijos į Ukrainą metinių išvakarėse, Maskva raginama nutraukti karo veiksmus ir išvesti savo pajėgas. Rezoliucija buvo priimta 141 balsu, septynioms narėms balsavus „prieš“, o 32 susilaikius.
Per ECOSOC balsavimus Rusiją dėl vietos Moterų padėties komisijoje didžiule persvara įveikė Rumunija. Rusija taip pat pralaimėjo Estijai dėl vietos vaikų agentūros UNICEF vykdomojoje valdyboje.
Be to, Rusija pralaimėjo Armėnijai ir Čekijai per slaptus balsavimus dėl narystės Nusikaltimų prevencijos ir baudžiamosios justicijos komisijoje.
JAV ambasadorė prie JT Linda Thomas-Greenfield (Linda Tomas-Grinfild) po trečiadienio balsavimų sakė, kad „tai aiškus ECOSOC narių signalas, kad nė viena šalis neturėtų turėti vietų svarbiose JT institucijose, kai baisiai pažeidžia JT chartiją“.
Per 14 ECOSOC prižiūrimų komisijų ir grupių rinkimus Rusija buvo išrinkta į Socialinio vystymosi komisiją ir Tarptautinių apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų tarpvyriausybinę ekspertų darbo grupę.
14:27 | JAV tiria, ar buvo nutekinti dokumentai apie JAV ir NATO pagalbą Ukrainai
JAV Teisingumo departamentas pradėjo tyrimą dėl Pentagono dokumentų, kuriuose, kaip atrodo, pateikiamos detalės apie JAV ir NATO pagalbą Ukrainai, galimo nutekinimo.
Gali būti, kad šie socialinės žiniasklaidos platformose, tokiose kaip „Twitter“, paskelbti dokumentai buvo pakeisti ar panaudoti vykdant dezinformacijos kampaniją.
Dokumentai yra su slaptumo žymomis ir primena įprastus kasdienius, bet viešai neskelbiamus JAV kariuomenės Jungtinio štabų vadų komiteto pranešimus. Juose nurodytos datos nuo vasario 23-iosios iki kovo 1-osios, ir pateikiamos detalės apie ginklų ir įrangos tiekimą Ukrainai, Kyjivui rengiantis pavasario puolimui prieš Rusiją. Nurodomi grafikai ir kiekiai atrodo tikslesni, nei JAV paprastai viešina.
Tai nėra karo planai, juose nėra detalių apie Ukrainos planuojamą puolimą. Be to, kai kurie netikslumai – įskaitant žuvusių rusų karių skaičių, kuris yra ženkliai mažesnis už JAV pareigūnų skelbiamą – kai kam kelia klausimų dėl dokumentų autentiškumo.
Pentagono atstovės Sabrinos Singh penktadienio pranešime sakoma, jog Gynybos departamentas oficialiai perdavė šį reikalą Teisingumo departamentui, kad būtų atliktas tyrimas.
Teisingumo departamentas atskirame penktadienio pareiškime nurodė: „Bendraujame su Gynybos departamentu dėl šio reikalo ir pradėjome tyrimą“.
„Labai svarbu prisiminti, kad pastaraisiais dešimtmečiais sėkmingiausios Rusijos specialiųjų tarnybų operacijos vyko [panaudojant] „Photoshop“, – per Ukrainos televiziją sakė ukrainiečių karinės žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas. – Po šios medžiagos preliminarios analizės matome klaidingus, iškraipytus abiejų šalių nuostolių skaičius, [o] dalis informacijos yra surinkta iš atvirų šaltinių.“
Tačiau Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio biuras penktadienį atskirai paskelbė pranešimą apie jo susitikimą su kariuomenės vadais, kuriame pažymima, kad „susitikimo dalyviai didžiausią dėmesį skyrė tam, kaip užkirsti kelią informacijos apie Ukrainos gynybos pajėgų planus nutekinimui“.
Jei paskelbti dokumentai yra bent iš dalies autentiški, jų nutekinimas kelia nerimą. Taip pat kyla klausimų, ar galėtų būti nutekinta kitos informacijos apie karą Ukrainoje, įskaitant būsimą ukrainiečių puolimą.
JAV pareigūnai penktadienį nepaaiškino paskelbtų dokumentų kilmės, nekomentavo jų autentiškumo ir nenurodė, kas pirmas juos paskelbė internete.
Apie nutekintus dokumentus pirmasis pranešė „The New York Times“. Vėliau penktadienį laikraštis paskelbė, kad socialinėje žiniasklaidoje atsiranda ir daugiau dokumentų, susijusių su Ukraina ir kitomis opiomis nacionalinio saugumo temomis, pavyzdžiui, Kinijos ir Artimųjų Rytų klausimais.
Nutekintuose dokumentuose, be kitų dalykų, yra diagramų ir grafikų apie Rusijos ir Ukrainos statusą mūšio lauke prieš mėnesį.
Tačiau yra ir klaidų. Viename iš dokumentų sakoma, kad rusai neteko 16–17,5 tūkst. karių, o ukrainiečiai – iki 71 tūkstančio. JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley pernai lapkritį viešai paskelbė, kad Rusija neteko „gerokai daugiau“ kaip 100 tūkst. karių, o Ukraina – irgi maždaug tiek pat.
Be to, pastaraisiais mėnesiais aukų daugėjo, nors pareigūnai liovėsi skelbę tikslesnius skaičius.
12:58 | Kryme nugriaudėjo sprogimai
Šeštadienio rytą, Rusijos okupuotoje Krymo teritorijoje, Kremliaus propagandistų ir vietos pareigūnų teigimu, pasigirdo sprogimai, skelbia UNIAN.
Vietos gyventojai socialiniame tinkle „Telegram“ esą pranešė, kad apie 11 val. Feodosijos regione pasigirdo du sprogimai.
Paviešintose nuotraukose taip pat matyti, kad šioje srityje matomi į dangų kylantys dūmai.
Kiek vėliau Rusijos paskirti atstovai tvirtino, kad buvo suveikusios oro gynybos sistemos. Dabartinis Krymo regiono vadovas, Rusijos pakalikas Sergejus Aksionovas, kad vienoje iš teritorijų vėliau po sprogimų nukrito nuolaužos, tačiau aukų buvo išvengta.
12:35 | JK žvalgyba: Rusijos planas žlugo
Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerijos atstovai pranešė, kad Rusijos surengta kampanija, kuria buvo siekiama sunaikinti Ukrainos energetikos sistemas žiemos laikotarpiu, labai tikėtina, kad žlugo.
„Sky News“, remdamasi JK ministerijos atstovų teigimu, rašo, kad nors Rusija ilgojo nuotolio raketomis Ukrainą atakuodavo nuo praėjusių metų spalio mėnesio, tačiau nuo kovo mėnesio tokių atakų skaičius gerokai sumažėjo.
Nepaisant surengiamų Rusijos kariuomenės surengiamų atakų, JK gynybos ministerijos atstovų duomenimis, nuostolis Ukrainos energetikos sistemai, tikėtina, bus daug mažesnis, o padėtis, įžengus šiltesniems orams, Ukrainoje pagerės.
„Tikėtina, kad planai ir pasiruošimas kitai žiemai jau dėliojami“, – rašoma pateiktoje ataskaitoje.
10:58 | Ukrainiečiai bandė atsikovoti Zaporižios atominę elektrinę
Kaip skelbia UNIAN, remdamasi „The Times“, 600 Ukrainos karių bandė, ginkluotė iš rusų okupantų bandė atsikovoti užgrobtą Zaporižios atominę elektrinę. Teigiama, kad ukrainiečiai buvo apsiginklavę didelio kalibro kulkosvaidžiais, granatsvaidžiais MK-19 ir prieštankiniais ginklais.
Tiesa, pažymima, kad pastarasis įvykis buvo užfiksuotas praėjusių metų spalio 19 d., o misija taip ir nebuvo sėkmingai įgyvendinta.
Taip pat teigiama, kad rusų kariai vykdė intensyvų apšaudymą, taip pat išminavo teritoriją, todėl ukrainiečiams buvo sudėtinga išlipti į krantą.
„Rusai įvykdė sudėtingą gynybą, viską išminavo“, – žurnalistams sakė neįvardytas Ukrainos specialiųjų pajėgų karininkas.
Pastebima, kad žvalgybinę informaciją ukrainiečiams, kad būtų padedama įgyvendinti šį puolimą, suteikė ir JAV.
09:39 | V. Zelenskis smerkia Rusijos represijas prieš Krymo musulmonus
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, penktadienį surengęs pirmą oficialų iftarą – musulmonų šventojo Ramadano mėnesio dienos pasninko nutraukimą, kritikavo Rusijos elgesį su totorių mažuma Kremliaus kontroliuojamame Kryme ir pažadėjo atkovoti šį pusiasalį.
Rusija Krymą nuo Ukrainos atplėšė ir aneksavo 2014 metais.
„Rusijos bandymas pavergti Ukrainą... prasidėjo kaip tik nuo Krymo okupacijos, kaip tik nuo represijų prieš Krymo, Ukrainos ir Krymo totorių, Krymo musulmonų laisvę“, – sakė jis Ukrainos musulmonų lyderiams ir ambasadoriams iš musulmoniškų šalių.
Totorių bendruomenė, kuri sudarė maždaug 12–15 proc. iš dviejų milijonų Krymo gyventojų, daugiausia boikotavo 2014 metais Maskvos surežisuotą „referendumą“ dėl pusiasalio prijungimo prie Rusijos.
Tuomet Maskva uždraudė Krymo totorių tradicinį parlamentą Medžlisą, paskelbdama jį ekstremistine organizacija, ir įkalino daug šios bendruomenės narių.
„Ukrainai ar pasauliui nėra alternatyvos Krymo deokupacijai. Mes sugrįšime į Krymą“, – sakė V. Zelenskis prieš išdalydamas apdovanojimus keliems Ukrainos kariams musulmonams.
Kalbėdamas prie vienos mečetės netoli sostinės Kyjivo centro V. Zelenskis paskelbė, kad Ukraina pradeda naują tradiciją rengti oficialų iftarą.
„Ukraina yra dėkinga mūsų šalies musulmonams ir visiems tiems pasaulio musulmonų bendrijoje, kas, kaip ir mes, trokšta taikos ir apsaugos nuo blogio“, – pridūrė jis.
Kelios musulmoniškos valstybės, įskaitant Turkiją ir Saudo Arabiją, deklaruoja norą tarpininkauti dėl konflikto Ukrainoje ir jau yra tarpininkavusios sudarant Kyjivo ir Maskvos susitarimus dėl grūdų eksporto ar apsikeitimo belaisviais.
Rusijos pietiniuose regionuose, įskaitant Čečėniją ir Dagestaną, gyvena didelė musulmonų mažuma ir daug jos narių kovoja Maskvos pajėgų Ukrainoje gretose.
08:48 | Analitikai: paviešinti dokumentai sukėlė nerimą Rusijoje
JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai teigia, kad galimai nutekėję JAV ir NATO duomenys apie tai, kaip Ukrainos kariuomenė ruošiasi įvykdyti kontrpuolimą, norėdama atsikovoti savo prarastas teritorijas, kaip reikiant privertė išsigąsti Rusijos kariuomenės korespondentus.
Analitikai pastebi, kad „New York Times“ paviešinta informacija taip pat sukūrė neramumų Rusijos informacinėje erdėje, be to, tai iškėlė ir papildomų svarstymų, ar Rusija pajėgi nuspėti tolimesnius Ukrainos veiksmus.
ISW pastebi, kad dalis Rusijos kariuomenės korespondentų siekė paneigti paviešintų dokumentų autentiškumą. Pasak jų, tokiu būdu neva siekiama suklaidinti Rusijos kariuomenės vadovybę.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad socialiniuose tinkluose pasklido slapti dokumentai, kuriuose išsamiai aprašyta JAV ir NATO pagalba Ukrainai rengiantis pavasario puolimui prieš Rusiją, ketvirtadienį pranešė laikraštis „The New York Times“.
Pasak Pentagono, šiuo metu atliekamas galimo saugumo pažeidimo vertinimas.
„Žinome apie socialiniuose tinkluose paskeltus pranešimus, ir departamentas šį klausimą nagrinėja“, – teigė Pentagono spaudos sekretoriaus pavaduotoja Sabrina Singh.
„The New York Times“ nurodė, kad šie dokumentai buvo išplatinti socialiniame tinkle „Twitter“ ir platformoje „Telegram“, o juose, kaip pranešama, yra diagramų ir detalių apie ginklų tiekimą, batalionų skaičių ir kitos slaptos informacijos.
Dokumentuose pateikta informacija yra mažiausiai penkių savaičių senumo, o pats naujausias datuotas kovo 1 diena, sakė „The New York Times“.
Leidinyje rašoma, kad viename iš dokumentų pateikiami apibendrinti 12 Ukrainos kovinių brigadų apmokymų tvarkaraščiai, o devynias iš jų apmoko JAV ir NATO pajėgos, o jiems reikėtų 250 tankų ir daugiau kaip 350 mechanizuotų transporto priemonių.
Dokumentai, iš kurių mažiausiai vienas pažymėtas žyma „visiškai slapta“, buvo platinami prorusiškais vyriausybiniais kanalais.
Dokumentuose taip pat pateikiama informacija apie Ukrainos kariuomenės kontroliuojamos ginkluotės, įskaitant raketų sistemas HIMARS, JAV pagamintas artilerijos raketų sistemas, kurių efektyvumas prieš Rusijos pajėgas yra itin didelis, išlaidų rodiklius.
Leidinio cituojami karo analitikai perspėjo, kad kai kuri informacija, kaip manoma, buvo pakeista Rusijai vykdant dezinformacijos kampaniją, o viename iš jų buvo perdėtas Ukrainos karių žūčių skaičius ir sumažinti Maskvos patirti nuostoliai.
07:54 | Skelbia apie kilusį gaisrą vienoje iš Rusijoje esančių gamyklų
Rusijos miesto Voronežo gyventojai penktadienį pranešė apie galingus sprogimus netoli karinių lėktuvų gamyklos pakilimo ir tūpimo tako, skelbia „Ukrainska Pravda“, remdamasi „Meduza“ ir socialinio tinklo „Telegram“ pranešimais.
Paviešintose nuotraukose matyti įsiplieskęs gaisras netoli gamyklos.
Tačiau miesto valdžios atstovai tokius pareiškimus neigia ir tikina, kad jokių pranešimų apie kilusį gaisrą neva nebuvo.
Būtent Voroneže esanti gamykla, pasak portalo, vykdo Rusijos gynybos ministerijos reikalavimus.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad balandžio 5-osios vakarą, Znamenkos gatvėje, vieno Rusijos gynybos ministerijos teritorijoje esančio pastato trečiame aukšte kilo gaisras.
Gaisrui buvo paskirtas antrasis, padidintas, sudėtingumo lygis iš penkių galimų. Vėliau gaisras buvo užgesintas. Iš pradžių Gynybos ministerijos pastate kilusio gaisro priežastis buvo įvardinta „avariniu elektros tinklo sutrikimu“, tačiau vėliau nuomonė buvo pakeista ir pradėta aiškinti, kad incidentas įvyko dėl neva užsidegusio virdulio.
07:33 | JAV žurnalistas oficialiai apkaltintas šnipinėjimu – Rusijos naujienų agentūros
Maskva oficialiai apkaltino JAV žurnalistą Evaną Gershkovichą šnipinėjimu, penktadienį pranešė Rusijos naujienų agentūros ir pridūrė, kad jis kaltinimus neigia.
„Wall Street Journal“ (WSJ) korespondento E. Gershkovicho suėmimas sukėlė žiniasklaidos priemonių ir teisių grupių, taip pat vyriausybės pareigūnų Vašingtone pasipiktinimą.
„FSB tyrėjai apkaltino E. Gershkovichą šnipinėjimu savo šalies interesais. Jis kategoriškai paneigė visus kaltinimus ir pareiškė, kad užsiima žurnalistine veikla Rusijoje“, – teigė Rusijos valstybinė agentūra TASS, remdamasi teisėsaugos šaltiniu.
E. Gershkovicho suėmimas laikomas rimtu Maskvos susidorojimo su žiniasklaida eskalavimu.
Jo leidinys, vienas prestižiškiausių Jungtinėse Valstijose, „griežtai neigia kaltinimus“ savo „patikimam ir atsidavusiam žurnalistui“.
Ši byla klasifikuojama kaip slapta, o tai riboja informacijos apie ją skelbimą.
Be to, jis suimtas tuo metu, kai Maskvos santykiai su Vašingtonu labai pablogėjo dėl puolimo Ukrainoje.
Vašingtonas jau seniai kaltina Maskvą savavališkai suimant amerikiečius, kad užtikrintų sulaikytų rusų paleidimą.
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) penktadienį paragino Maskvą paleisti E. Gershkovichą, o Baltieji rūmai jam mestus kaltinimus pavadino absurdiškais.
Rusija ketvirtadienį pareiškė, kad nėra prasmės bandyti spausti Maskvą dėl šios bylos.
Svarbiausi penktadienio įvykiai:
-
Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis ketina vykti į Kanadą, rašo „Sky news“. Čia jis planuoja paprašyti atsargų, reikalingų Ukrainos kontrpuolimui;
-
Tariamai nutekinta Ukrainos kontrpuolimo informacija gali būti visiškai fiktyvi, sako Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas, rašo „Sky news“;
-
Krymo deokupacija yra neišvengiama, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo „Ukrinform“;
-
Rusams smogus Chersono srityje esančiam Beryslavo miestui, nukentėjo greitosios medicinos pagalbos automobilis ir du medikai, rašo UNIAN. Medikai sunkiai sužeisti;
-
Rusijos pajėgos ėmėsi naujos taktikos ir aviacinėmis bombomis atakuoja Ukrainos žemės ūkio objektus, rašo UNIAN;
-
JAV Karo studijų institutas (ISW) skelbia, kad Rusijos karinės pajėgos per savaitę prie Rytų Ukrainos miesto Avdijivkos galėjo netekti 4 tūkst. karių. ISW analitikai remiasi ukrainiečių kariuomenės atstovu pulkininku Oleksijumi Dmytraškivskiu;
-
„Financial Times“, remdamasis keturiais derybose dalyvavusiais pareigūnais, praneša, kad JAV, Vokietija ir Vengrija prieštarauja, kad vasarą Vilniuje Kyjivui būtų pasiūlytas „politinis kelias“ į narystę NATO;
