Svarbiausios dienos naujienos:
23:23 | Putinui teks ieškoti naujų būdų finansuoti savo karo mašiną: sutriko prekybos konvejeris su Kinija
Netikėtai sutriko Rusijos ir Kinijos prekybos konvejeris, kuriuo nafta, dujos ir anglys siunčiamos į Rytus.
Spalio pabaigoje kiniškų prekių tiekimas į Rusiją per metus sumažėjo 10,4 proc., praneša agentūra „Reuters“, remdamasi Kinijos muitinės duomenimis.
Kinijos eksporto į Rusiją sumažėjimas užfiksuotas pirmą kartą nuo liepos mėnesio, o vėliau pradėjo mažėti ir bendra prekybos apyvarta: lapkritį ji sudarė 145,9 mlrd. juanių (18,09 mlrd. eurų) ir buvo 5 proc. mažesnė nei spalį, skelbia „The Moscow Times“.
22:42 | Lukašenka giriasi branduolinėmis galvutėmis Baltarusijoje
Į Baltarusiją atgabentas nežinomas skaičius branduolinių galvučių, antradienį pareiškė autoritarinis šalies prezidentas Aliaksandras Lukašenka.
„Aš čia atsivežiau branduolinių galvučių. Daugiau nei tuziną jų. Daugelis žmonių sako: „O, tai pokštas, niekas nieko neatsivežė“. Mes atsivežėme. O tai, kad jie sako, jog tai pokštas, reiškia, kad jie to nepastebėjo. Jie net nepastebėjo, kaip mes juos čia atvežėme“, – agentūra ASTRA cituoja A. Lukašenkos žodžius.
Kartu A. Lukašenka prakalbo, kad planuoja Baltarusijoje dislokuoti raketų sistemą „Orešnik“. Šiuo metu ieškoma tinkamos bandymų vietos.
„Mes ją dislokuosime ir taikysime. Mano sąlyga [Vladimirui] Putinui buvo viena: „Mes Baltarusijoje nustatysime taikinius, o ne rusai. Bet jūs padėsite mums juos eksploatuoti“. Tai reiškia, kad mes kartu paspausime mygtuką, neduok Dieve, jei to prireiks. Bet tikslus nustatysime mes“, – sakė A. Lukašenka.
21:00 | JAV išmokėjo Ukrainai skirtą 20 mlrd. dolerių paskolą, finansuojamą palūkanomis, gautomis už įšaldytą Rusijos turtą
JAV antradienį paskelbė, kad išmokėjo Ukrainai skirtą 20 mlrd. dolerių (19 mlrd. eurų) paskolą, finansuojamą palūkanomis, gautomis už įšaldytą Rusijos turtą.
Kaip teigiama, tai yra 50 mlrd. dolerių Didžiojo septyneto (G7) paramos paketo dalis.
Pasak JAV iždo sekretorės Janet Yellen, šios lėšos, finansuojamos „nenumatytomis pajamomis, gautomis iš imobilizuoto Rusijos turto“, bus kritiškai svarbi parama Ukrainai, besiginančiai nuo neišprovokuoto agresijos karo. J. Yellen pažymėjo, kad G7 paskolos „padės užtikrinti, jog Ukraina turėtų išteklių, reikalingų norint išlaikyti avarines tarnybas, ligonines ir kitus jos drąsaus pasipriešinimo pagrindus“.
Iždo sekretorė pridūrė, kad Vašingtono parama padės Kyjivui „ginti savo suverenitetą ir pasiekti teisingą taiką“.
20:40 | Ukrainai sėkmingai išbandant naujas raketas, Zelenskis: „Okupantams tai taps baisia realybe“
Naujausia Ukrainos sparnuotoji raketa „Peklo“ sėkmingai išbandyta pirmą kartą mūšio lauke. Apie tai antradienį pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, skelbia UNIAN.
V. Zelenskis taip pat pasidalino informacija apie šiuo metu vykstančius Ukrainos raketų kūrimo procesus.
„Raketa „Palianica“ pradėta gaminti serijiniu būdu. Nepilotuojama raketa „Peklo“ sėkmingai įveikė pirmuosius kovinius taikymus. Anądien perdavėme pirmąją partiją mūsų gynybos pajėgoms“, – detalizavo jis.
Šiuo metu vyksta sėkmingi naujos raketos „Ruta“ bandymai, nurodė Ukrainos prezidentas.
„Tolimojo nuotolio „Neptūnas“ netrukus taps baisia okupantų realybe“, – sakė V. Zelenskis.
19:37 | ES pirmą kartą aptars sankcijas prieš Rusijos hibridines grėsmes – „Reuters“
ES ambasadoriai artimiausiu metu planuoja aptarti sankcijas prieš Rusijos hibridines grėsmes. Kalbama apie kišimąsi į rinkimus, kibernetines atakas ir ekonominį sabotažą, praneša „Reuters“.
Neįvardyti diplomatai atskleidė informaciją apie ES ambasadorių planus aptarti naujas sankcijas Rusijai.
Dėl 16 fizinių ir 3 juridinių asmenų sąrašo gali būti susitarta pagal naują sankcijų sistemą, dėl kurios buvo susitarta spalio mėn. reaguojant į didėjantį tokių išpuolių skaičių 27 bloko valstybėse narėse.
18:48 | Ukrainiečiai įvardijo derybų su Rusija pradžios sąlygas
Ukrainiečiai skeptiškai vertina taikos „derybas dėl derybų“. Be to, dauguma ukrainiečių nepritaria nuolaidoms rusams.
Apie tai pranešė „RBK–Ukraina“, remdamasi Naujosios Europos centro užsakymu atlikta apklausa.
Beveik 40 proc. respondentų mano, kad Ukraina turėtų derėtis tik tada, kai Rusija išves savo karius (bent jau į pozicijas iki 2022 m. vasario 24 d.).
Dar 26,2 proc. ukrainiečių mano, kad išankstinė derybų sąlyga turėtų būti Vakarų šalių saugumo garantijos, kurios neleistų pakartoti agresijos.
Nesiderėti su Rusija jokiomis aplinkybėmis – šį variantą pasirinko 12,1 proc. respondentų.
17:56 | Per Rusijos smūgį Zaporižioje žuvo trys žmonės
Per Rusijos smūgį Ukrainos pietiniame Zaporižios mieste antradienį žuvo trys žmonės ir dar 11 buvo sužeisti, pranešė vietos gubernatorius.
„Žuvo trys žmonės“, – sakė gubernatorius Ivanas Fedorovas ir pridūrė, kad „gelbėtojai ieško žmonių po Rusijos raketos sunaikintos klinikos griuvėsiais“.
Socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo pranešime, kurio fone mirksėjo greitosios pagalbos automobilių šviesos, I. Fedorovas sakė, kad smūgis suduotas privačiai medicinos klinikai miesto centre.
„Sužeistųjų skaičius dėl Rusijos atakos Zaporižioje išaugo iki 11“, – netrukus paskelbė gubernatorius, pridūręs, kad tarp sužeistųjų yra du medikai.
16:20 | Tuskas: Ukrainos taikos derybos gali prasidėti jau šią žiemą
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas antradienį pareiškė, kad taikos derybos dėl Rusijos karo Ukrainoje nutraukimo galėtų prasidėti jau šią žiemą.
Taip jis kalbėjo Varšuvai ruošiantis nuo sausio pusmečiui perimti pirmininkavimą Europos Sąjungai (ES) pagal rotacijos principą.
„Mūsų pirmininkavimui ypač teks atsakomybė už tai, kaip atrodys politinis kraštovaizdis, galbūt, kaip atrodys situacija (taikos) derybose, kurios galėtų prasidėti – nors vis dar yra abejonių – šių metų žiemą“, – sakė D. Tuskas žurnalistams.
15:47 | Rusai paleido tris balistines raketas į Zlatopilį, sugadinta civilinė infrastruktūra
Antradienį Rusijos pajėgos paleido tris balistines raketas į Zlatopilį – miestą Ukrainos rytinėje Charkivo srityje, per smūgius padaryta didelė žala civilinei infrastruktūrai, per Ukrainos televiziją pranešė Charkivo regiono gubernatorius Olehas Syniehubovas.
Jis sakė, kad buvo trys smūgiai balistinėmis raketomis, teisėsaugos pareigūnai ir kariškiai mėgina nustatyti tikslią raketų rūšį. Civilinė infrastruktūra buvo smarkiai pažeista, nukentėjo gyvenvietės centras, kur yra bankai, administraciniai ir gyvenamieji pastatai.
14:32 | Rusija ruošiasi naujiems puolimams: trijose kryptyse dislokavo 150 tūkst. karių
Rusija trimis fronto kryptimis Rytų Ukrainoje dislokavo apie 150 tūkst. karių, sako Chortycios grupuotės atstovas Nazaras Vološynas, rašo UNIAN.
„Norėčiau pažymėti, kad puolamuosiuose veiksmuose trijose mūsų taktinėse kryptyse – tai Pokrovske, Kurachovkoje ir Vremovskoje – dalyvauja trijų Rusijos kariuomenių grupių – Centro, Pietų ir Rytų pajėgos ir priemonės. Iš viso trijose kryptyse tai yra apie 150 tūkst. karių“, – sako N. Vološynas.
Pokrovsko kryptimi Rusija sutelkė daugiau kaip 70 tūkst. karių, Kurachovkos kryptimi – apie 35–36 tūkst., o Vremovskos kryptimi – apie 40 tūkst. karių.
Anot N. Vološyno, rusai patiria didelius nuostolius. Ukrainiečiai stabdo rusų judėjimą, o rusai bando išlyginti fronto liniją ir įgyti galimybę persigrupuoti bei atitraukti kai kuriuos dalinius, kad jie atsigautų. Kaip sako N. Vološynas, tuomet Rusija ketina sutelkti juos tolimesniam puolimui.
Rusai ir toliau bando prasiveržti į Kurachovo apylinkes.
„Priešas taip pat nesiliauja bandęs užimti dominuojančias aukštumas ir ugnimi kontroliuoti kelius ir logistikos kelius, kurie kaip tik veda į Kurachovo miestą, siekdamas pralaužti, ypač miesto gynybą, taip pat. Rusijos kariuomenė intensyviai apšaudo Kurachovo miestą, naudodama ir KAB, ir artileriją. Gynybos pajėgos stabdo priešo puolamuosius veiksmus ir daro gyvosios jėgos bei technikos nuostolių“, – sako jis.
Pasak jo, miestą kontroliuoja Ukrainos gynybos pajėgos, o prasiveržusios okupantų diversinės ir žvalgybinės grupės nedelsiant sunaikinamos.
13:47 | Lukašenka: „Baltarusija turi keliasdešimt branduolinių galvučių“
Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad jo šalis turi „keliasdešimt branduolinių galvučių“, o juo niekas netiki, rašo NEXTA.
12:39 | Rusija suėmė Vokietijos pilietį dėl įtariamo sabotažo Kyjivo užsakymu, teigia naujienų agentūros
Rusijos policija sulaikė Vokietijos ir Rusijos pilietį, kuris, kaip įtariama, Kyjivo nurodymu rengėsi „sabotuoti“ geležinkelio liniją, antradienį pranešė saugumo tarnyba FSB, kurią cituoja Rusijos naujienų agentūros.
Šis 2003 metais gimęs vyras kaltinamas tuo, kad už „finansinį atlygį“ iš Ukrainos saugumo tarnybos SBU rengėsi „sabotuoti geležinkelio linijos atkarpą Žemutinio Naugardo mieste panaudodamas sprogstamąjį įtaisą“, sakoma FSB pranešime.
Jame teigiama, kad įtariamojo namuose rastose „ryšio priemonėse“ aptiktos žinutės, kuriomis buvo susirašinėjama su SBU „atstovu“.
Areštas įvykdytas praėjus kelioms savaitėms po to, kai kitas Vokietijos pilietis, įvardytas kaip Nikolajus Gaidukas, buvo suimtas Kaliningrado srityje dėl kaltinimų energetikos įrenginių sabotažu.
Sprogstamąją medžiagą ir nurodymus įvykdyti išpuolį jis gavo iš Hamburge gyvenančio Ukrainos piliečio, teigia FSB.
Nuo tada, kai 2022 metų vasarį Rusija pasiuntė kariuomenę į Ukrainą, padaugėjo valdžios institucijų kaltinimų sabotažu, valstybės išdavyste ir terorizmu, taip pat ir keliems vakariečiams.
Lapkričio 20 dieną Vokietijos užsienio reikalų ministerija pareiškė žinanti apie mažiausiai dešimt atvejų, kai Rusijoje buvo įkalinti Vokietijos piliečiai.
11:54 | Ukrainos kariškis kreipėsi į „derybų žinovus“: jei kris šis miestas, žlugs visas svarbus regionas
Ukrainos kariškis Stanislavas Bunjatovas pareiškė, kad jei kris Pokrovskas, žlugs visas frontas Dniepropetrovsko srityje, rašo UNIAN.
„Visi jau susitaikė su tuo, kad p*darai eis į Pokrovską, bet mažai kas suvokia, kokių pasekmių tai turės Dniepro srities gynybiniams pajėgumams“, – sako jis,
Kariškis aiškina, kad Dniepropetrovsko sritis nėra užstatyta kaimais kaip Donecko sritis, todėl okupantų veržimasis ten bus greitesnis. Jis taip pat pažymėjo, kad kai tik rusai įžengs į Dniepropetrovsko sritį, jie diktuos sąlygas dėl jos visiško perdavimo Rusijos Federacijai.
S. Bunjatovas sako, kad šis pranešimas pirmiausia skirtas parlamento nariams, kurie nesupranta, kur stovi okupantai, taip pat visiems „derybų žinovams“.
11:26 | Kaip Trumpas gali užbaigti karą Ukrainoje? Putinas turėtų ruoštis siurprizui
„The Atlantic“ aprašė galimas versijas, kaip išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali užbaigti beveik trejus metus besitęsiantį karą Ukrainoje.
10:37 | Zelenskis: Putinas bijo tik Trumpo, galbūt dar Kinijos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas bijo tik naujai išrinkto JAV prezidento Donaldo Trumpo ir galbūt dar Kinijos.
Taip teigiama V. Zelenskio įraše platformoje „X“.
„Svarbiausia dirbti kartu, siekiant užbaigti šį karą – tai mūsų svarbiausias prioritetas. Per susitikimą Paryžiuje būtent į tai ir sutelkėme dėmesį, ir tai buvo labai produktyvus pokalbis. Dar kartą dėkoju prezidentui [Emmanueliui] Macronui už jo organizavimą, taip pat labai dėkoju prezidentui [Donaldui] Trumpui už jo tvirtą pasiryžimą sąžiningai užbaigti šį karą. Tai teisingas požiūris, ir svarbu, kad visos detalės būtų kruopščiai aptartos, siekiant užtikrinti, kad taika būtų tikrai ilgalaikė“, – pažymėjo Ukrainos valstybės vadovas.
Jis pabrėžė Amerikos gebėjimą pasiekti „nepaprastų dalykų“, kurių nepavyksta pasiekti kitoms valstybėms. Kartu, norint sėkmingai užbaigti karą, pasauliui reikia vienybės – „Amerikos, Europos ir visų pasaulio žmonių, kurie vertina saugumą, vienybės – taip pat tvirtų pozicijų ir taikos garantijų“, pabrėžė V. Zelenskis.
„Pasakiau prezidentui Trumpui, kad Putinas bijo tik jo ir galbūt Kinijos. Ir tai yra tiesa. Tik ryžtas gali priartinti teisingą šio karo pabaigą ir užtikrinti ilgalaikę taiką. Turime veikti dabar, kad būtų atkurta tinkama tarptautinė tvarka“, – pabrėžė Ukrainos vadovas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, remdamasi V. Zelenskio spaudos sekretoriumi Serhijumi Nikiforovu, Ukraina gruodį telkia svarbiausius Europos partnerius, kurie kartu su JAV yra pajėgūs sustiprinti šalies pozicijas tiek galimose derybose, tiek mūšio lauke.
9:32 | Ukrainoje mūšio lauke sunaikinta dar 1 350 rusų
2024 m. gruodžio 10 d. duomenimis, rusų okupantų pajėgos Ukrainoje jau prarado maždaug 755 940 karių, iš kurių 1 350 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo karo pradžios Ukrainos gynėjai sunaikino 9 524 priešų tankus (+5), 19 596 šarvuotąsias kovos mašinas (+7), 21 064 artilerijos sistemas (+3), 1 253 raketų paleidimo sistemas, 1 023 oro gynybos sistemas, 369 karo lėktuvus, 329 sraigtasparnius, 20 107 nepilotuojamuosius orlaivius (+14), 2 859 kruizines raketas, 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 31 037 transporto priemones ir kuro cisternas (+48), 3 637 specialiosios įrangos vienetus (+1).
Naujausi duomenys apie priešų nuostolius nuolat tikslinami.
Pranešama, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su vyriausiuoju generalinio štabo vadu, susitikimo metu buvo priimtas sprendimas „naujai paleisti“ kariuomenės pratybas.
9:00 | Rusija karius iš Sirijos gali perkelti į Ukrainą: įvardijo, kaip tai pakeis karo eigą
Padėtis Sirijoje privertė Rusiją skubiai išvesti savo karinius iš bazių Sirijoje, sako Kovos su dezinformacija centro prie Nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos vadovas Andrijus Kovalenka, rašo UNIAN. Šios pajėgos gali atsidurti fronto linijoje Ukrainoje, tačiau tai neturės didelės įtakos bendrai padėčiai.
Pasak jo, 2024 m. vasarą Sirijoje buvo apie 6–7,5 tūkst. rusų karių, įskaitant privačių karinių bendrovių atstovus.
„Atitinkamai net ir tuo atveju, jei visi šie kariškiai būtų perkelti į Rusijos Federaciją su vėlesniu siuntimu į karą prieš Ukrainą, tai neturės didelės įtakos padėčiai fronte, atsižvelgiant į gana didelius kasdienius Rusijos kariuomenės nuostolius puolamosiose operacijose. Be to, dalis šių karių gali būti perkelta į Afriką“, – sako jis.
8:54 | Zelenskis dėkoja Trumpui už ryžtą užbaigti karą
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį sakė, kad yra dėkingas JAV išrinktajam prezidentui Donaldui Trumpui už tvirtą ryžtą užbaigti karą Ukrainoje.
Abu lyderiai praėjusią savaitę buvo susitikę Paryžiuje. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį Eliziejaus rūmuose surengė trišalį susitikimą su V. Zelenskiu ir D. Trumpu, Kyjive vis labiau nuogąstaujant dėl paramos Ukrainai, kai valdys kita JAV administracija.
„Svarbiausias dalykas yra dirbti drauge dėl to, kaip užbaigti šį karą – tai mūsų svarbiausias prioritetas. Per susitikimą Paryžiuje kaip tik tam skyrėme didžiausią dėmesį“, – rašė V. Zelenskis anksti antradienį socialiniame tinkle „X“ paskelbtame įraše.
„Kartoju, kad esu dėkingas prezidentui Macronui už organizavimą, taip pat – kad esu labai dėkingas prezidentui Trumpui už tvirtą ryžtą teisingai užbaigti šį karą“, – pridūrė ukrainiečių lyderis.
D. Trumpas kritikuoja milijardų dolerių vertės karinę pagalbą, nuolat siunčiamą Ukrainai, ir yra pareiškęs, kad gali užbaigti konfliktą per 24 valandas, nors nepatikslino, kaip tai padarytų. Ukrainoje nerimaujama, kad šalis mainais į taiką gali būti priversta atsisakyti didelių teritorijų.
Sekmadienį D. Trumpas paragino tuojau pat nutraukti ugnį. Savo socialiniame tinkle „Truth Social“ jis parašė, kad V. Zelenskis yra pasirengęs „sudaryti susitarimą ir sustabdyti šią beprotybę“.
V. Zelenskis minėtame antradienio įraše taip pat atmetė raginimus mažinti šaukimo į kariuomenę amžių. Anksčiau skelbta, jog JAV pareigūnai nori, kad Ukraina savo karių gretas išplėstų iki 18 metų sumažindama šaukimo amžių.
„Privalome sutelkti dėmesį į esamų brigadų aprūpinimą įranga ir karių apmokymą naudotis šia įranga. Įrangos ir apmokymo trūkumo negalime kompensuoti karių jaunyste“, – pabrėžė V. Zelenskis.
8:34 | Ukrainoje nuteista kalėti rusams informaciją apie ginkluotųjų pajėgų judėjimą teikusi moteris
Charkivo regiono teismas moteriai, teikusiai Rusijai informaciją apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinių judėjimą, skyrė šešerių su puse metų įkalinimo bausmę, pranešė generalinė prokuratūra.
Teismas pripažino įtariamąją kalta neteisėtai perdavus informaciją apie ginkluotųjų pajėgų dalinių judėjimą ir buvimo vietas, taip pat teisinus arba neigus ginkluotą Rusijos agresiją prieš Ukrainą.
Prokurorai bylos nagrinėjimo metu įrodė, kad kaltinamoji su už ją atsakingu asmeniu Rusijoje ryšį per internetinę susirašinėjimo programą palaikė nuo 2023 m. Ji rinkdavo ir sąmoningai perduodavo įslaptintą žvalgybinę informaciją apie Ukrainos gynybą.
Gyvendama netoli geležinkelio, kaltinamoji turėjo galimybę sistemingai stebėti Ukrainos karinės technikos judėjimą ir fiksuoti jos apimtis.
Be to, nuteistoji šnipinėjo Ukrainos įtvirtinimus ir karines bazes, jų buvimo vietas žymėdama programoje „Google Maps“, kur jas galėjo matyti už ją atsakingas asmuo.
Moteris taip pat pritarė rusiškojo pasaulio sampratai ir rėmė Rusijos agresiją.
Moteris teisme savo kaltę pripažino.
8:03 | Zelenskis atkirto JAV: „Tikslas turėtų būti išgelbėti kuo daugiau gyvybių, o ne laikyti ginklus sandėliuose“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasisakė prieš raginimą sumažinti mobilizacijos amžių, rašo UNIAN.
7:55 | „Bloomberg“: Kinija apribojo dronų, svarbių Ukrainos gynybai, dalių tiekimą
Kinijos gamintojai pradėjo riboti pagrindinių komponentų, naudojamų dronų gamybai, pardavimą JAV ir Europai, rašo „Bloomberg“.
7:25 | Piešia niūrų scenarijų Rusijai: kariauti bus vis sunkiau, išlaidos karui vis augs
Sankcijos Rusijai, plačiai paplitusi korupcija, darbo jėgos trūkumas, karo Ukrainoje išlaidos ir neefektyvi karo pramonė kenkia Rusijos galimybėms vienu metu užtikrinti veiksmingą gynybos sektoriaus veiklą ir išlaikyti ekonominį stabilumą, sako JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai.
„Rusija ir toliau susiduria su milžiniškomis išlaidomis karinėms pastangoms prieš Ukrainą remti, didėjančia ekonomine įtampa, darbo jėgos trūkumu ir sistemine korupcija, keliančia grėsmę Rusijos gynybos pramonės bazės stabilumui“, – sako analitikai.
Jie pažymi, kad JAV gynybos sekretorius Lloydas Ostinas sakė, jog Rusija karui Ukrainoje išleido daugiau kaip 200 mlrd. dolerių ir nuo 2022 m. vasario patyrė mažiausiai 700 000 karių nuostolių. Pastaruoju metu vidutiniškai per dieną netenkama 1 000 karių.
Gruodžio 9 d. Ukrainos kovos su dezinformacija centras pranešė, kad Rusijos likvidus turtas Valstybės turto fonde sumažėjo nuo 140 mlrd. dolerių 2022 m. vasarį iki 53,8 mlrd. dolerių 2024 m. gruodžio 1 d.
Centras pažymėjo, kad Rusija vis labiau pasikliauja Kinijos juanių atsargomis ir aukso pardavimais, kad padengtų savo biudžeto deficitą, ir trečdalį 2025–2027 m. nacionalinio biudžeto skiria gynybos išlaidoms, o tai rodo, kad neracionaliai teikia pirmenybę karui ekonominio stabilumo sąskaita.
Kartu apžvalgoje priduriama, kad gruodžio 9 d. Rusijos generalinis prokuroras Igoris Krasnovas pareiškė, jog korupcinių nusikaltimų, įskaitant kyšininkavimą, 2024 m., palyginti su 2023 m., padaugėjo beveik 30 proc., o Rusijos valdžios institucijos 2024 m. už korupcinius nusikaltimus drausmine tvarka nubaudė daugiau kaip 30 000 Rusijos pareigūnų.
„Dėl didėjančio ekonominio spaudimo Rusijai, kurį sukėlė karas, kartu su plačiai paplitusia korupcija, darbo jėgos trūkumu ir neefektyvumu Rusijos gynybos pramonėje, tikėtina, dar labiau padidės Rusijos karo išlaidos ir dar labiau sumažės Rusijos gebėjimas veiksmingai išlaikyti savo gynybos sektorių išlaikant ekonominį stabilumą“, – sako ISW.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
