Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
23:55 | Bachmute sužeisti bent 5 žmonės, tarp jų – 11-metė
Penktadienį per Bachmuto apšaudymą buvo sužeisti mažiausiai penki žmonės, tarp jų 11 metų mergaitė, rašo UNIAN.
Apie tai „Telegram“ pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko.
„Ryte rusai apšaudė miestą patrankomis, po pietų surengė aviacijos smūgį. Tarp sužeistųjų yra ir 11 metų vaikas“, – sakė jis.
Anot jo, visi „rusų įvykdyti nusikaltimai mūsų (Ukrainos – aut. past.) žemėje yra tyčiniai ir tikslingi“.
Pastaruoju metu Rusijos pajėgos suintensyvino raketų atakas prieš Ukrainą. Taikomasi ne tik į karine, bet ir civilinę infrastruktūrą.
23:32 | Ukraina atkūrė ryšį su okupuotos branduolinės jėgainės stebėjimo sistemomis
Ukrainos branduolinės energijos operatorius atkūrė ryšį su Rusijos pajėgų okupuotos Zaporižios atominės elektrinės stebėjimo sistemomis, praneša „Sky news“.
Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) pareiškė norinti skubiai patikrinti pietų Ukrainoje esančią elektrinę, tačiau Ukrainos valdžios institucijos priešinasi tokiam vizitui, kol ją kontroliuoja Rusijos pajėgos.
Tai jau antras kartas, kai buvo nutrūkęs ryšys su elektrine. „Energoatom“ savo „Telegram“ kanale pranešė, kad ryšį atkūrė „savo pajėgomis“.
Jos teigimu, ryšys nutrūko dėl to, kad „Enerhodare okupantai nutraukė visų Ukrainos mobiliojo ryšio operatorių, įskaitant „Vodafone“, su kuria (TATENA) yra sudariusi duomenų perdavimo sutartį, ryšį“.
Visi „privalomi stebėsenos duomenys perduodami“ ir TATENA patvirtino juos gavusi, teigė „Energoatom“.
Anksčiau šią savaitę TATENA teigė, kad ryšio praradimas „tik dar labiau sustiprina būtinybę skubiai išsiųsti misiją“ į Zaporižią.
Teigta, kad ryšys nutrūko „sutrikus objekto ryšių sistemoms“.
23:17 | Zelenskis smerkia rusų ataką Odesos srityje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Rusija vykdo terorizmą prieš Ukrainos miestus ir žmones, rašo CNN.
„Tai ne pavienis smūgis ir ne atsitiktinumas, kaip kasdien teigia Rusijos žiniasklaida. Tai kryptinga Rusijos raketų ataka, Rusijos teroras prieš mūsų miestus, miestelius, mūsų žmones – suaugusius ir vaikus“, – kalbėdamas apie raketų ataką Serhiivkoje, Odesos srityje, sake V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas penktadienį kartu su Norvegijos ministru pirmininku Jonu Gahru Støre kalbėjo Kyjive.
„Rusijos raketa buvo viršgarsinė sparnuotoji prieštankinė raketa, beje, pataikiusi į paprastą gyvenamąjį namą Serhiivkos kaime Odesos srityje. Tokios X-22 raketos buvo sukurtos lėktuvnešiams ir kitiems dideliems kariniams laivams atakuoti, o Rusijos kariuomenė ją panaudojo prieš paprastą pastatą, kuriame gyvena paprasti civiliai gyventojai, devynių aukštų pastatą“, – pridūrė V. Zelenskis.
Pranešama, kad rusų ataka Odesoje pareikalavo mažiausiai 21 gyvybės.
22:50 | Donecko separatistai apkaltino dar du britus
Prorusiškų separatistų valdoma Donecko liaudies respublika pateikė kaltinimus dar dviem britų kariams, rašo UNIAN. Šį kartą kaltinimai pateikti savanoriui ir kariui.
Tai 22 m. amžiaus Dylanas Healey, kuris teikė humanitarinę pagalbą pietų Ukrainoje, ir 35 metų Andrew Hillas, kuris buvo Užsienio legiono narys.
Abu jie yra kaltinami pagal tuos pačius straipsnius kaip ir trys anksčiau apkaltinti asmenys – du britai ir marokietis. Jie buvo nuteisti mirties bausme.
22:28 | JAV Ukrainai skirs dar 820 mln. dolerių vertės pagalbos
Penktadienį JAV paskelbė, kad Ukrainai papildomai skirs 820 mln. dolerių vertės karinės pagalbos, rašo „The Guardian“.
Į naująjį pagalbos paketą bus įtrauktos naujos žemė-oras raketų sistemos ir priešlėktuviniai radarai, skirti atsakyti į Rusijos tolimojo nuotolio smūgius kare prieš Ukrainą. Pentagonas taip pat paskelbė, kad suteiks ukrainiečiams iki 150 tūkst. artilerijos šaudmenų.
Tai yra 14-asis karinis paketas, iš Gynybos departamento atsargų išsiųstas Ukrainai nuo 2021 m. rugpjūčio. Iš viso JAV Ukrainai ginkluotei ir kariniams mokymams skyrė daugiau kaip 8,8 mlrd. dolerių.
Pagal naująjį paketą JAV įsigis dvi sistemas, žinomas kaip NASAMS – norvegų sukurtą priešlėktuvinę sistemą, kuri taip pat naudojama oro erdvei aplink Baltuosius rūmus ir Kapitolijų Vašingtone saugoti.
Pentagonas taip pat suteiks papildomos amunicijos vidutinio nuotolio raketų sistemoms, kurias birželio mėn. suteikė Ukrainai, vadinamoms didelio judrumo artilerijos raketų sistemomis, arba HIMARS.
21:58 | Ukraina apie dialogą su Putinu: jei derybos bus, jas inicijuos Zelenskis
Jei derybos tarp Rusijos ir Ukrainos bus inicijuotos, jas inicijuos Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, sako jo patarėjas Mykhailo Podoliakas.
Taip Ukrainos prezidentūra sureagavo į Turkijos pareiškimą dėl pasirengimo deryboms tarp Rusijos ir Ukrainos, rašo UNIAN.
Kaip „Freedom“ eteryje pažymėjo V. Zelenskio patarėjas M. Podoliakas, šiandien Turkijos paskelbti derybų dėl grūdų gabenimo pranešimai yra tik preliminarios kalbos.
M. Podoliakas pabrėžė, kad oficialių pranešimų apie derybas su Rusijos puse iš Ukrainos nebuvo. Jis ragino šiuo klausimu susitelkti tik į oficialius prezidento V. Zelenskio pranešimus.
„Man atrodo, kad pastaruoju metu atsiranda daug spekuliacinių dalykų: kokios derybos, kokia kryptimi jos bus vedamos. Manau, kad 128-ąją karo dieną reikia priprasti prie vieno dalyko. Viskas, kas bus inicijuota, bus inicijuota prezidento V. Zelenskio.
Jis visada tiesiai pasako, kad mes čia deresimės, aptarsim tokias ir tokias temas, pasiulymus... Kol prezidentas V. Zelenskis to nepasakys, visa kita veikiau daroma kokiai nors vidaus rinkai“, – sakė jis.
Liepos 1 d. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas paskelbė apie naujas derybas dėl grūdų su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu ir Rusijos prezidentu V. Putinu.
21:19 | Rusija ant Gyvačių salos numetė fosforo bombas
Penktadienio vakarą du Rusijos lėktuvai Su-30 fosforiniais sprogmenimis smogė Gyvačių salai.
Apie tai „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnyj.
„Visi, kurie kalba apie susitarimus su Rusija, turėtų tai žinoti. Vienintelis dalykas, kuriuo priešas yra nuoseklus, yra nuoseklus smūgių „taiklumas“, – sakė jis.
Dar anksčiau šią savaitę Rusija paskelbė, kad jos pajėgos pasitraukė iš Gyvačių salos. Tai yra ta pati sala, kurios gynėjai dar karo pradžioje pasiuntė rusų karo laivą velniop. Gyvačių sala yra strategiškai svarbi Juodojoje jūroje.
20:44 | Zelenskis: Rusija į Ukrainą jau paleido apie 3 tūkst. raketų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija jau paleido apie 3 000 raketų prieš Ukrainą. Anot jo, toks Rusijos žiaurumas rodo, kad šalys ir toliau turėtų tiekti paramą Ukrainai.
Anot UNIAN, apie tai Ukrainos prezidentas kalbėjo Kyjive per bendrą spaudos konferenciją su Norvegijos ministru pirmininku Jonu Har Støre.
„Apskritai, žinote, per keturis Rusijos viso masto karo prieš taikią Ukrainą mėnesius Rusija jau panaudojo apie 3 000 raketų. Toks Rusijos veiksmų brutalumas tik pabrėžia, kokie teisingi yra mūsų partnerių sprendimai teikiant paramą Ukrainai. Visų pirma, tai yra gynybinė parama. Jokia pasaulio valstybė neturėtų likti ramybėje, kai yra toks blogis, kai jis egzistuoja“, – teigė V. Zelenskis.
Jis taip pat priminė, kad penktadienį Rusijos kariuomenė surengė dar vieną žiaurią raketų ataką prieš paprastą gyvenamąjį namą Odesos srityje Sergiyivkos kaime.
„Tokios X-22 raketos buvo sukurtos atakuoti lėktuvnešius ir kitus didelius karo laivus, o Rusijos kariuomenė jas panaudojo prieš eilinį namą su eiliniais civiliais“, – pabrėžė šalies vadovas.
Šiuo metu žinoma apie 21 žuvusįjį, dar kelios dešimtys žmonių buvo sužeisti.
„Tai ne vienas smūgis ir ne atsitiktinumas, kaip Rusijos Federacija kasdien sako žiniasklaidoje. Ir tai yra tikslinė Rusijos raketų ataka – Rusijos teroras, būkime atvirai, prieš mūsų miestus ir miestelius, mūsų žmones, suaugusiuosius ir vaikus“, – sakė jis.
Pastarosiomis dienomis Rusija ypatingai dažnai Ukrainą apšaudo raketomis.
20:22 | Mirties bausme nuteistas britas apskundė nuosprendį
Prorusiškų separatistų mirties bausme nuteistas britas Šonas Pinneris apskundė šį nuosprendį, rašo „Sky news“.
Britas Ukrainos pusėje kovėsi prieš Rusiją. Už tai Donecko separatistai jį nuteisė mirties bausme.
Rusijos valstybinė naujienų agentūra „TASS“ praneša, kad Š. Pinneris apskundė šį nuosprendį.
Prorusiškų separatistų teismo sprendimą taip pat apskundė Maroko kovotojas Brahimas Saadounas.
Prorusiška žiniasklaida teigia, kad vadinamosios Donecko liaudies respublikos aukščiausiasis teismas gavo poros advokatų apeliacijas.
Teigiama, kad kitas nusteistas britas Aidenas Aslinas dar nepateikė apeliacinio skundo.
19:56 | Ukraina prašo Turkijos sulaikyti su Rusijos vėliava plaukiojantį prekinį laivą
Ukraina penktadienį paprašė Turkijos sulaikyti su Rusijos vėliava plaukiojantį prekinį laivą, kuris, Kyjivo teigimu, išplaukė iš Maskvos okupuoto uosto.
Jūrų eismą stebinčiose interneto svetainėse buvo matyti, kad laivas „Žibek Žoly“ išmetė inkarą maždaug už kilometro nuo Turkijos Juodosios jūros Karasu uosto.
Be to, remiantis jų informacija, laivas įjungė savo atsakiklius tik likus maždaug 12 valandų iki priartėjimo prie Turkijos.
Ukrainos ambasadorius Turkijoje teigė, kad laivas išplaukė iš Rusijos okupuoto Ukrainos Berdiansko uosto.
„Remdamiesi Ukrainos generalinės prokurorės nurodymu, paprašėme Turkijos pusės imtis atitinkamų priemonių“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė ambasadorius Vasylis Bodnaras.
„Esu įsitikinęs, kad (Turkijos) priemonės užkirs kelią bandymams pažeisti Ukrainos suverenitetą“, – pridūrė jis.
Marinetraffic.com svetainėje teigiama, kad 140 metrų ilgio krovininis laivas plaukė su Rusijos vėliava.
Praėjusį mėnesį V. Bodnaras apkaltino Turkiją, kad ši perka grūdus, kuriuos invaziją surengusi Rusija pavogė iš Ukrainos.
Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlu) praėjusią savaitę pareiškė, kad Ankara tiria pranešimus apie Rusijos atgabentus ukrainietiškus grūdus, pasiekusius jos Juodosios jūros krantus.
Tačiau jis pridūrė, kad Turkijai iki šiol nepavyko rasti jokių pavogtų ukrainietiškų grūdų siuntų.
19:35 | Norvegija skirs dar beveik milijardą eurų pagalbos Ukrainai
Norvegija paskelbė skirsianti Ukrainai dar beveik milijardą eurų pagalbos per dvejus metus, penktadienį šioje šioje šalyje apsilankius norvegų premjerui Jonas Gahrui Store.
10 mlrd. Norvegijos kronų (960 mlrd. eurų) suma, papildysianti anksčiau Oslo skirtus pagalbos paketus, bus skirta „humanitarinei pagalbai, šalies atstatymui, ginklams ir Ukrainos institucijų funkcionavimui“, sakoma Norvegijos vyriausybės pranešime.
„Esame išvien su Ukrainos žmonėmis, – sakoma J. G. Store pranešime. – Padedame remti Ukrainos kovą už laisvę. Jie kaunasi už savo šalį, bet taip pat už mūsų demokratijos vertybes.“
Norvegijos premjeras apsilankė Kyjive ir Jahidnėje – karo nuniokotame Ukrainos kaime.
J. G. Store sakė, kad vaizdai Jahidnėje atrodo „kaip žvilgsnis į pragarą žemėje“, premjero žodžius citavo Norvegijos naujienų agentūra NTB.
Oslas trečiadienį pranešė pasiųsiantis Ukrainai tris salvinės raketų ugnies sistemas. Ši ginkluotė Kyjivui labai reikalinga, Ukrainos pajėgoms stengiantis atremti Rusijos puolimą rytiniame Donbaso regione.
19:19 | Rusų nuostoliai
Ukrainiečių skaičiavimu, nuo karo pradžios Rusijos pajėgos jau neteko 35 750 karių.
Rusija taip pat neteko 1577 tankų, 3736 šarvuočių, 217 lėktuvų, 186 sraigtasparnių, 645 bepiločių, 105 oro gynybos sistemų, 15 laivų ir kitos technikos.
18:52 | Suomijos ministras: karas už Ukrainos ribų, „žinoma“, yra įmanomas
Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto CNN pareiškė, kad karas Europoje už Ukrainos ribų yra įmanomas.
„Žinoma, yra tokia galimybė. Todėl šiuo metu taip svarbu palaikyti Ukrainą“, – CNN žurnalistui Jimui Sciutto sakė P. Haavisto.
Suomija ir Švedija šią savaitę per NATO aukščiausiojo lygio susitikimą Madride buvo oficialiai pakviestos įstoti į aljansą.
Dabar sprendimas bus perduotas 30 valstybių narių parlamentams ir įstatymų leidžiamosios valdžios institucijoms galutinai ratifikuoti. NATO vadovai teigė tikėjęsi, kad procesas vyks greitai tam, jog būtų galima precedento neturinčiu būdu greitai įstoti ir pademonstruoti vienybę prieš Vladimirą Putiną.
Paklaustas, ar Ukraina gali laimėti karą, P. Haavisto atsakė: „Jie gali išlaikyti padėtį ir šia prasme gali laimėti šį mūšį. Manau, kad jie, žinoma, moraliniu požiūriu yra aukštesnėje pozicijoje. Jie yra labai vieningi.“
„Jiems reikia mūsų paramos“, – pridūrė jis.
18:29 | EK siūlo Ukrainai skirti milijardo eurų pagalbos dalį
Europos Komisija pasiūlė Ukrainai skirti pirmąją neatidėliotinos makrofinansinės pagalbos dalį – 1 mlrd., „Twitter“ pranešė EK pirmininkė Ursula von der Leyen.
„Šiandien siūlome Ukrainai skirti 1 mlrd. eurų. Pirmosios makrofinansinės pagalbos dalies suteikimas paskelbtas gegužę. Tai padės patenkinti neatidėliotinus šalies poreikius“, – teigė ji.
EK vadovė pažymėjo, kad Europos Sąjunga toliau teiks pagalbą Ukrainai ir rems jos atkūrimą ilgalaikėje perspektyvoje.
„Tikiu europietiška Ukrainos ateitimi. Tai jūsų ateitis, ir tik jūs galite tai padaryti. Galite pakeisti šią šalį į gerąją pusę, ir tai bus jūsų paskutinė pergalė. Laisva ir džiaugsminga Ukraina. Suvereni Ukraina, pagaliau susijungusi su mūsų europietiška šeima“, – rašė ji.
Anksčiau buvo pranešta, kad EK ruošiasi suteikti Ukrainai makrofinansinę pagalbą iki 9 mlrd.
18:00 | Šoigu pavaduotojas apsilankė rusų nusiaubtame Mariupolyje
Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu pavaduotojas Timūras Ivanovas atvyko į Mariupolį, rašo „Ukrinform“. Pranešama, kad jis čia atvyko apžiūrėti ir patikrinti, kaip vyksta modulinių namų statybos.
Apie tai „Telegram“ pranešė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka.
„Rusijos gynybos viceministras Timūras Ivanovas lankėsi Mariupolyje. Su gyvenamųjų kvartalų įtvirtinimų statybos patikrinimu“, – rašė P. Andriuščenka.
P. Andriuščenka taip pat ironiškai „padėkojo“ rusų propagandistams, parodžiusiems T. Ivanovo vizito detales, sraigtasparnį ir automobilių koloną, su kuria jis atvyko. Anot jo, ši informacija gali padėti Ukrainos pajėgoms perimti okupantų vadą.
Rusai skelbia Mariupolyje statantys vietos gyventojams skirtus modulinius namus. Vis dėlto Ukraina teigia, kad rusai taip ruošia naujus įtvirtinimus.
Mariupolis yra laikomas vienu iš ryškiausių rusų agresijos Ukrainoje simboliu. Miestas, kuriame iki karo gyveno per 500 tūkst. žmonių, buvo sugriautas. Nepatvirtintais duomenimis, šiuo metu ten yra likę apie 100 tūkst. žmonių, jiems trūksta maisto, vandens ir kitų produktų.
17:37 | Rusų nuostoliai Gyvačių saloje skaičiuojami šimtais milijonų
Rusijos pajėgos legendinėje Gyvačių saloje arba vandenyse aplink ją prarado virš 900 mln. dolerių, skaičiuoja žiniasklaida. Viena skaudžiausių rusų netekčių šioje teritorijoje – Juodosios jūros pasididžiavimu laikytas kreiseris „Moskva“.
Dar birželio 30-ąją Rusijos pajėgos paliko Gyvačių salą. Rusija skelbė, kad tai yra „geros valios gestas“, tačiau ukrainiečiai teigia, jog rusai neatlaikė Ukrainos pajėgų smūgių.
Skaičiuojama, kad aplink Gyvačių salą esančiuose vandenyse Rusija neteko daugiau nei 915 mln. dolerių vertės įrangos, „Forbes“ cituoja UNIAN.
Didžiausias rusų armijos nuostolis – 750 milijonų dolerių vertės Juodosios jūros laivyno flagmanas raketinis kreiseris „Moskva“. Šis kreiseris dalyvavo Gyvačių salos okupacijoje, o balandžio 13-ąją buvo pamuštas, vėliau nuskendo.
Saloje taip pat buvo sunaikinti mažiausiai aštuoni „Thor“, „Armor“ ir „Arrow“ tipų priešlėktuviniai kompleksai, kurių bendra vertė siekė daugiau nei 100 mln.
Birželio 17 dieną Ukrainos kariuomenė sunaikino vos prieš pusę metų į vandenį įleistą „Vasilijų Beh“, laive buvo priešlėktuvinių raketų kompleksas „Tor“.
Be to, saloje rusai prarado tris priešlėktuvinių raketų ir pabūklų sistemas „Pantsyr S1“.
„Bendra Gyvačių saloje ir aplinkiniuose vandenyse sunaikintos įrangos sąmata siekia 915 milijonų dolerių. Atsižvelgiama tik į žinomus ir patvirtintus nuostolius – sąrašas gali būti negalutinis“, – rašo „Forbes“.
Plačiau apie Gyvačių salą skaitykite tv3.lt straipsnyje.
17:21 | Mokyklos Ukrainos sostinėje rugsėjį vėl bus atidarytos
Mokyklos Ukrainos sostinėje Kyjive rugsėjo 1-ąją bus atvertos naujiems mokslo metams, penktadienį paskelbė miesto valdžia.
Rusijai vasario 24 dieną užpuolus Ukrainą, Kyjivo mokyklos perėjo prie nuotolinio mokymo, o šiuo metu pamokos nevyksta dėl vasaros atostogų.
„Svarbiausia užduotis naujiems mokslo metams yra moksleivių ir mokytojų saugumo“ užtikrinimas, sakoma Kyjivo švietimo ir mokslo departamento vadovės Olenos Fidanian pareiškime.
Pasak jos, teritorijos aplink mokyklas bus patikrintos dėl galimų sprogmenų, slėptuvėse mokyklose bus vėl sukaupta vandens, vaistų ir kitų būtiniausių dalykų atsargų.
„Mokslo metų pradžioje visos mokyklos surengs būtinus apmokymus mokytojams ir vaikams dėl veiksmų kilus oro pavojui“, – sakė O. Fidanian.
Tie vaikai, kurie negalės sugrįžti į Kyjivą, turės galimybę mokytis nuotoliniu būdu, nurodė ji.
Praėjus kelioms savaitėms nuo invazijos pradžios Rusija sumažino savo karinius veiksmus netoli Kyjivo ir pagrindinį dėmesį sutelkė į puolimą Ukrainos rytiniame Donbaso regione.
Pastarosiomis savaitėmis į sostinę sugrįžo šimtai tūkstančių Kyjivo gyventojų, duris palaipsniui vėl atveria restoranai, prekybos centrai ir kitos įstaigos.
Tačiau praėjusį mėnesį rusų raketai pataikius į gyvenamąjį pastatą Kyjive, vienas žmogus žuvo, o dar keli buvo sužeisti.
16:50 | Rusija grasina uždaryti Bulgarijos ambasadą
Rusija penktadienį pagrasino uždaryti savo ambasadą Bulgarijoje ir bulgarų misiją Maskvoje, tvyrant įtampai dėl Maskvos karo Ukrainoje ir susirūpinimo šnipinėjimu.
Šią savaitę Bulgarijos ministras pirmininkas Kirilas Petkovas paskelbė, kad jo šalis išsiųs 70 Rusijos diplomatų. Tai yra didžiausias per vieną kartą iš šios Balkanų valstybės išsiunčiamų diplomatinių darbuotojų skaičius.
Rusijos ambasadorė Bulgarijoje Eleonora Mitrofanova penktadienį sakė, kad prašys Rusijos vyriausybės uždaryti ambasadą Sofijoje.
„Deja, mūsų kreipimasis į Bulgarijos užsienio reikalų ministeriją ignoruotas“, – sakoma ambasados paskelbtame jos pareiškime.
Pasak ambasadorės, ji ketina „nedelsdama“ prašyti Rusijos vadovybės uždaryti „rusų ambasadą Bulgarijoje ir tai neišvengiamai nulems bulgarų diplomatinės misijos Maskvoje uždarymą“.
Ji pridūrė, kad atsakomybė už „šio žingsnio sunkias pasekmes“ teks K. Petkovo vyriausybei.
K. Petkovas sakė, kad Rusijos diplomatai „dirbo prieš mūsų interesus“.
Daug Europos šalių išvarė Rusijos diplomatų Maskvai vasario 24 dieną pradėjus karinę invaziją į Ukrainą. Rusija atsakė analogiškomis priemonėmis.
Bulgarija tikisi, kad Rusija laikinai uždarys savo generalinį konsulatą Rusėje Bulgarijos šiaurėje. Sofija savo ruožtu laikinai uždarys konsulatą Rusijos Jekaterinburgo mieste.
Kovo mėnesį Bulgarija dėl karo Ukrainoje išvarė 10 rusų diplomatų.
Ši Europos Sąjungos ir NATO narė komunizmo laikais buvo ištikima Sovietų Sąjungos sąjungininkė ir tebėra kultūriškai, istoriškai bei ekonomiškai glaudžiai susijusi su Rusija, tačiau virtinė šnipinėjimo skandalų nuo 2019 metų apkartino santykius ir privertė išvaryti maždaug 20 diplomatų bei vieną techninį padėjėją.
16:18 | Vienas iš Odesoje apšaudytų pastatų – vaikų reabilitacijos centras
Penktadienį naktį Rusijos raketų apgadintas poilsio centras Odesos srityje priklauso Moldovai, rašo UNIAN. Aiškėja, kad tai yra vaikų reabilitacijos centras.
Apie tai „Facebook“ paskelbė Moldovos sveikatos apsaugos ministrė Alla Nemerenko. Pasak jos, vienas centro darbuotojas žuvo, o dar penki buvo sužeisti.
16:04 | Žuvusiųjų Odesoje skaičius išaugo iki 20
Rusijai penktadienį raketomis smogus Odesos sričiai, žuvusiųjų skaičius jau pasiekė 20 žmonių, rašo UNIAN. Rusijos raketos penktadienį pataikė į daugiaaukštį pastatą ir poilsio centrus kurortiniame Serhiivkos kaime.
Skelbiama, kad 16 žuvusiųjų buvo rasti gyvenamajame name, o dar keturi kūnai buvo aptikti poilsio centre. Vienas iš žuvusiųjų – vaikas. Dar 38 žmonės buvo sužeisti, teigia Valstybinė pagalbos tarnyba.
37 sužeistieji yra daugiaaukščio namo gyventojai, šeši iš jų yra vaikai. Dar vienas žmogus sužeistas poilsio centre. Visi sužeistieji pateko į ligoninę.
Ukrainos teisėsaugininkai pradėjo baudžiamąją bylą dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo bei tyčinio nužudymo.
Teritorijoje, į kurią smogta, nėra karinių objektų.
15:16 | „Bloomberg“ šaltiniai: naujose sankcijose Rusijai atsiras „korektūra“ Kaliningrado klausimu
Šaltinių duomenimis, naujosios sankcijos gali paliesti Rusijos prekybą auksu. Taip pat šiuo metu intensyviai dirbama su Kaliningrado srities prekių tranzito klausimu.
„ES rengia naujas sankcijas, nukreiptas prieš Rusijos auksą, atitinkančias Didžiojo septynių grupės žingsnį, kuriuo siekiama dar labiau apriboti Maskvos pajamų šaltinius“, – penktadienį rašo agentūra.
Naujasis paketas taip pat apims anksčiau patvirtintų priemonių korektūrą, įskaitant taisyklių, reglamentuojančių sankcionuotų prekių tranzitą į Rusijos Kaliningrado anklavą, pataisymus, sakė anonimiškumą norėję išlaikyti pašnekovai.
Kai kurie pareigūnai išreiškė susirūpinimą, kad Lietuva bus spaudžiama leisti per šalį gabenti į Kaliningradą draudžiamas prekes. Lietuva taiko apribojimus pagal sankcijas, dėl kurių susitarė visas blokas, o Rusijos žmonės ir didžioji dauguma prekių ir toliau laisvai juda tarp dviejų Rusijos teritorijų.
Tebevyksta naujojo sankcijų paketo paruošimui, kai kurios šalys sieks įtraukti į pasiūlymus daugiau sankcijų Rusijai, prieš pateikiant valstybėms narėms tvirtinti, „Bloomberg“ tvirtino vienas iš šaltinių.
14:35 | Rusija stabdys „Nord Stream“ dujotiekį liepos 11-21 dienomis
„Nord Stream AG“ pranešime spaudai skelbia, kad „planinio kasmetinio remonto metu liepos 11-21 dienomis bus stabdomos abi dujotiekio atšakos“.
Bendrovės atstovų teigimu, šis sprendimas buvo iš anksto suderintas su visais partneriais.
„Nuo 2022 m. liepos 11 d. iki liepos 21 d. „Nord Stream AG“ laikinai išjungs abi „Nord Stream“ dujotiekio atšakas, kad atliktų planinius priežiūros darbus, įskaitant mechaninių komponentų ir automatikos sistemų bandymus, kad būtų užtikrintas efektyvus, saugus ir patikimas dujotiekio veikimas“, – cituojamas pranešima „Kommersant“.
Birželį „Gazprom“ dujų tiekimą „Nord Stream“ dujotiekiu sumažino 60 proc., tai paaiškindama dėl sankcijų kylančiais sunkumais remontuojant įrangą. Vokietijoje tuomet buvo paskelbtas priešpaskutinis, neatidėliotinas dujų ir energijos krizės plano lygis. Vokietijos valdžia baiminasi, kad jei tiekimas liepos mėnesį nesugrįš į buvusį lygį, energijos kainos šalyje išaugs tris kartus, taip pat sustos nemažai pramonės šakų.
14:03 | V. Zelenskis giria Ukrainos ir ES ryšius
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad jo šalis ir Europos Sąjunga pradeda naują istorijos etapą, Bendrijai oficialiai suteikus Ukrainai šalies kandidatės į 27 valstybių bloko nares statusą.
„Prasidėjo naujas Europos Sąjungos ir Ukrainos istorijos [skyrius]. Dabar mes nesame šalia, dabar mes esame kartu“, – sakė V. Zelenskis, kreipdamasis į Ukrainos parlamentą.
Prezidentas sakė, kad jam tenka „didelė garbė ir didelė atsakomybė“ stengtis įgyvendinti „mūsų šalies siekius“.
„Kandidatės statusą gavome po 115 dienų kelionės, ir mūsų kelias į narystę neturėtų trukti dešimtmečius. Turėtume greitai įveikti šį kelią“, – sakė V. Zelenskis.
13:43 | Naujasis NATO kariuomenės Europoje vadas laisvai kalba rusiškai
Naujuoju JAV vadavietės Europoje ir NATO karinių operacijų Europoje vadu nuo liepos 1-osios tapo amerikiečių generolas Christopheris Cavoli, turintis daug patirties Rusijos klausimais.
„Politico“ pažymim, kad Ch. Cavoli laisvai kalba rusiškai ir turi magistro išsilavinimą Jeilio universitete, baigė Rusų studijas (Russian studies). Jis taip pat anksčiau yra dirbęs Rusijos klausimais Pentagono jungtiniame štabe ir dukart tiesiogiai vadovavo kariuomenei Afganistane.
Tuometinėje Vakarų Vokietijoje, JAV karinės bazės karių šeimoje gimęs Ch. Cavoli laisvai kalba ne tik rusų, bet ir italų bei prancūzų kalbomis. Bakalauro laipsnį jis įgijo kitame prestižiniame universitete – Prinstone. Ten jis studijavo biologijos mokslus.
12:06 | Ukraina svarsto galimybę restruktūrizuoti skolą
Ukrainos valdžios institucijos karo su Rusija sąlygomis svarsto galimybę restruktūrizuoti valstybės skolą, skelbia agentūra „Bloomberg“, remdamasi trimis informuotais šaltiniais.
Anot jų, svarstomi įvairūs scenarijai, o sprendimą tikimasi priimti ne anksčiau kaip vasaros pabaigoje.
„Bloomberg“ skaičiavimais, Ukraina privalo iki rudens padengti 1,4 mlrd. JAV dolerių sumos skolinius įsipareigojimus ir sumokėti palūkanas.
Vienas iš Ukrainos svarstomų variantų – vadinamoji sutikimo procedūra: prašyti skolinių vertybinių popierių turėtojų leidimo pakeisti emisijų sąlygas.
Kita galimybė – įšaldytą Rusijos turtą panaudoti kaip užstatą, nors teisinis tokios idėjos gyvybingumas neaiškus.
Ukrainos užsienio skolos restruktūrizavimas, kaip būdas sumažinti ar atidėti skolinių įsipareigojimų vykdymo naštą, leistų naudoti iš pagrindinių sąjungininkų gautą finansavimą valstybės gynimui ir humanitarinėms reikmėms, nenukreipti jo skolos aptarnavimui.
11:57 | Žiniasklaida: Vokietija pyksta dėl Lietuvos veiksmų Kaliningrado atžvilgiu, siekia nuolaidų Kremliui
Autoritetingame Vokietijos leidinyje „Der Spiegel“, remiantis savais šaltiniais šalies valdžioje, skelbiama, kad vokiečių valdžia baiminasi konflikto tarp Rusijos ir ES eskalacijos dėl „transporto blokados“ Kaliningrade. „Tai yra pervežimai iš Rusijos į Rusiją. Tai yra leidžiama“, – „Der Spiegel“ cituojamas Vokietijos valdžios atstovas.
Vokietija, siekdama išspręsti šį klausimą, pajungė Europos Sąjungos struktūras. Manoma, kad ES gali įtraukti papildomas sąlygas į ketvirtąjį sankcijų paketą, kurios leistų tranzitą į arba iš Kaliningrado nepaisant sankcijų Rusijai.
11:32 | Mariupolyje – dar vienas šiurpus radinys: daugiau nei 100 nužudytųjų masinė kapavietė
Mariupolyje buvo aptikta dar viena masinė kapavietė, kurioje palaidota daugiau nei 100 žmonių kūnų, pranešė miesto tarybos vadovo patarėjas Piotras Andriuščenka.
„Nauja masinė kapavietė po griuvėsiai Levobereže. Kyjivskaja gatvė, 53. Ir vėl daugiau nei 100 kūnų nuo vasario pabaigos. Okupantai šalia išrinkinėja griuvėsius, ir vėl apie perlaidojimą net nėra kalbos. Žmonės ir toliau faktiškai gyvena sandėliukuose“, – UNIAN cituojamas politikas.
Jo teigimu, ekshumacija Mariupolyje yra faktiškai sustabdyta. „Okupacinė valdžia tiek įsijautė į atstatymo paveikslo sukūrimą, kad apie perlaidojimą niekas net negalvoja. Laikinos kapavietės gatvėse pamažu virsta amžinomis“, – pažymėjo jis.
11:04 | Kyjivas siunčia didelę delegaciją į Ukrainos atstatymo konferenciją Šveicarijoje
Kyjivas ketvirtadienį pranešė, kad ministro pirmininko Denyso Šmyhalio vadovaujama maždaug 100 asmenų delegacija kitą savaitę vyks į Šveicariją dalyvauti tarptautiniame susitikime dėl Ukrainos atstatymo.
Ukraina siunčia „labai aukšto lygio delegaciją“, žurnalistams Berne sakė Kyjivo ambasadorius Šveicarijoje Artiomas Rybčenka ir pridūrė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios tai bus didžiausia delegacija, išvyksianti iš Ukrainos.
Ji bus viena iš kelių dešimčių delegacijų, dalyvausiančių liepos 4–5 dienomis Šveicarijos pietiniame Lugano mieste vyksiančioje Ukrainos atstatymo konferencijoje, kurią kartu rengia Kyjivas ir Bernas.
Konferencija buvo suplanuota gerokai prieš Rusijos įsiveržimą į Ukrainą vasario 24 dieną. Iš pradžių buvo numatyta joje aptarti reformas Ukrainoje, tačiau vėliau paskelbta, kad pagrindinė susitikimo tema bus karo nuniokotos šalies atstatymas.
Konferencijos tikslas – ne sutarti dėl konkrečios finansinės pagalbos, o nustatyti atstatymo proceso, kurį ketinama pradėti dar vykstant karui, principus ir prioritetus.
10:10 | Arestovyčius: Laukite atsako
Rusijai šiąnakt trimis raketomis atakavus Odesos srities civilių pastatus Ukrainos prezidento administracijos patarėjas Oleksijus Arestovyčius pareiškė, kad į tai bus atsakyta.
„Trys X-22 (tos pačios raketos, kurio pataikė į Kremenčuką) į gyvenamuosius namus ir poilsio bazes Belgorodo-Dnestro rajone Odesos srityje. Pirminiais vietos valdžios duomenimis – šiuo metu (suskaičiuojama) 18 žuvusiųjų (įskaitant du vaikus), 30 sužeistųjų. Su kokiais nuopi***** mums tenka kariauti, vis dėlto. Na tai laukite atsakomojo pasveikinimo, nuopi***. Ir ilgai laukti neteks“, – pareiškė jis.
Primename, kad šiąnakt Rusijos lėktuvai virš Juodosios jūros paleido tris raketas, kurios pataikė į civilių objektus Odesos rajone. Viena iš raketų smogė 9 aukštų gyvenamajam namui, dalis jo buvo visiškai sugriauta.
09:41 | NATO nuogąstauja dėl Rusijos ir Kinijos stiprėjančios įtakos pietinėse šalyse
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pažadėjo daugiau paramos šalims Afrikoje ir Viduriniuose Rytuose, Aljansui siekiant atsverti augančią Rusijos ir Kinijos įtaką šiuose regionuose.
Aljanso lyderiai susitikime Madride aptarė, „kaip Rusija ir Kinija toliau siekia politinių, ekonominių ir karinių laimėjimų mūsų pietinėje kaimynystėje“, sakė jis.
„Ir Maskva, ir Pekinas naudoja ekonominius svertus, prievartą ir hibridinius metodus savo interesams regione stumti, – kalbėjo J. Stoltenbergas. – Tad šiandien aptarėme, kaip spręsti šį augantį iššūkį, taip pat ir dar didesne parama partnerėms šiame regione.“
Pasak J. Stoltenbergo, Aljansas sutarė dėl „gynybos pajėgumų kūrimo paketo“ Mauritanijai siekiant padėti užtikrinti sienų apsaugą, kovoti su nelegalia migracija ir terorizmu. Taip pat sutarta dėl papildomos paramos Tunisui ir Jordanijai.
08:53 | Aukų skaičius Odesos srityje išaugo iki 18, žuvo mažiausiai du vaikai
UNIAN skelbiama, kad po rusų antskrydžio Odesos apylinkėse, kuomet raketa pataikė į gyvenamąjį daugiabutį ir jį faktiškai sunaikino, žuvusiųjų skaičius išaugo iki 18 žmonių. Žuvo mažiausiai du vaikai.
08:24 | Ukrainos generolas: bombarduodamas civilius Putinas siekia priversti Ukrainą kapituliuoti
Pastaruoju metu Rusijai sustiprinus Ukrainos miestų bombardavimą raketomis matyti Kremliaus noras, kad Kyjivas sutiktų su kapituliacinėmis sąlygomis, įsitikinęs buvęs Ukrainos kariuomenės generalinio štabo karininkas, generolas-leitenantas Ihoris Romanenka.
UNIAN cituojamas aukšto rango karininkas tikina, kad tokiu būdu Rusija siekia spausti tiek pačios Ukrainos vadovybę ir gyventojus, tiek ir sąjungininkes valstybes.
„Kalbant apie esmę, tai yra moralinis-psichologinis poveikis Ukrainos gyventojams, kad palaužtų jų dvasią, kad priverstų visuomenę spausti valdžią rinkti kapituliacines derybas“, – pažymėjo jis.
Maža to, V. Putinas tuo pačiu nori parodyti Vakarų pasauliui, kad jis yra „galingas ir turintis galimybių, kuriomis gali pasinaudoti“. Tariamai šiuo atveju Rusijos prezidentas nori priversti Vakarus spausti Ukrainą, kad ši „priimtų teisingą sprendimą“.
Rusijos antskrydžio Odesos srityje metu raketa pataikė į gyvenamąjį namą: pirminiais duomenimis žuvo 14 žmonių, 30 buvo sužeista.
Taip pat apšaudyta ir poilsio bazė, kurioje aukų skaičius šiuo metu siekia 3 žmones, įskaitant vieną vaiką.
07:02 | Scholzas: ES ir Lietuva turėtų leisti Rusijos tranzitą į Kaliningradą
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pareiškė, kad Lietuva ir ES turėtų atšaukti tranzito iš Rusijos į Kaliningradą ribojimus. Jis mano, kad ES sankcijos Maskvai šiuo atveju neturėtų galioti.
Kalbėdamas su žiniasklaida po NATO šalių vadovų susitikimo Madride O. Scholzas pažymėjo, kad Europos Sąjunga turėtų sukurti atitinkamą sistemą ir taisykles, kad Rusija galėtų transportuoti į savo eksklavą.
„Be abejonės, šios (taisyklės) turėtų būti nustatomos atsižvelgiant į faktą, kad mes čia turime klausimą apie tranzitą tarp dviejų Rusijos (teritorijos) dalių“, – pridūrė jis, siūlydamas, kad ES sankcijos Rusijos tranzitui neturėtų būti taikomos. Jo manymu, šios prekės nepatenka į ES teritoriją, o tik keliauja tranzitu, todėl sankcijos neturėtų būti taikomos.
„Manau, kad visos susijusios pusės šiuo metu deda daug pastangų, kad situacija būtų deeskaluojama“, – įsitikinęs vokiečių lyderis.
07:01 | Kruvinas Rusijos išpuolis: raketai pataikius į gyvenamąjį namą žuvo 14 žmonių
Ukrainos pietinėje Odesos srityje dešimt žmonių žuvo per raketų smūgį vienam daugiabučiui, penktadienį ryte pranešė vienas vietos pareigūnas.
„Žuvusiųjų per raketų smūgį daugiabučiui skaičius padidėjo iki dešimties“, – sakė Odesos karinės administracijos atstovas Serhijus Bratčukas. Vėliau informacija buvo patikslinta, patvirtinus 14 žmonių žūtį, mažiausiai 30 buvo sužeista (įskaitant 3 vaikus), rašoma UNIAN.
Remdamasis kariškių duomenimis, jis sakė, kad raketos buvo paleistos iš „strateginių lėktuvų virš Juodosios jūros“.
„Viena raketa pataikė į devynaukštį gyvenamąjį pastatą“, – sakoma kariuomenės pranešime. Taip pat nurodoma, kad kita raketa smogė poilsio centrui.
„Daugiabutyje vienos laiptinės devyni aukštai buvo visiškai sunaikinti... gelbėtojai jau suteikė medicinos pagalbą septyniems sužeistiesiems, įskaitant tris vaikus“, – nurodė kariškiai.
06:30 | Ukrainiečiams atkovojus Gyvačių salą žlugo rusų planai išsilaipinti Odesoje
Ukrainos pajėgos įnirtingai puolė strategiškai svarbią Gyvačių salą, nuo pat pirmųjų karo su Rusija dienų, kuomet ši ją užėmė.
Per šį laikotarpį Rusija, bandydama išlaikyti pozicijas žvalgybos operacijoms svarbią salą patyrė milžiniškų nuostolių.
Ukrainos žurnalistas Olehas Novikovas pateikė tokį rusų nuostolių, siekiant išsaugoti Gyvačių salą, sąrašą: kreiseris „Moskva“, 4 „Raptop“ klasės kateriai, kateris „Serna“, buksyras „Vasilij Bech“, kelios oro gynybos sistemos „Tor“, 3-4 oro gynybos sistemos „Pancyr S1“, įvairūs radarai, sraigtasparnis „Mi-8“ su desantininkais, amunicija, apie šimtą karių.
UNIAN pažymima, kad Rusijos pajėgos vakar, prieš galutinai pasitraukiant patys susprogdino ten buvusią salvinės ugnies raketų sistemą.
Svarbiausi ketvirtadienio įvykiai
► Rusija sprunka iš Gyvačių salos: po ukrainiečių raketų liūties nusprendė pranešti, kad „kariai užduotį atliko“
► Putinas sureagavo į NATO plėtrą: „Su Švedija ir Suomija neturime problemų, kurias turime su Ukraina. Jei jie nori prisijungti prie NATO, pirmyn.“
► Ukrainos žiniasklaida: Zelenskis svarsto paleisti savo ministrų kabinetą, ieško kandidato į premjerus.
