Kaip rašo UNIAN, remdamasi „Bild“ cituojamais šaltinias, sąjungininkai siekia, kad Ukraina atsidurtų „strategiškai patogioje derybinėje padėtyje“ tam, kad Kyjivas galėtų derėtis su Maskva dėl savo „suvereniteto ir teritorinio vientisumo“.
„Baltieji rūmai ir [Olafo Scholzo] biuras koordinuoja šį klausimą“, – žurnalistams teigė vokiečių valdžios atstovai.
Teigiama, kad tiek Vašingtonas, tiek Berlynas nesistengs tiesiogiai įtikinėti Ukrainos prezidento Vladimiro Zelenskio tam, kad būtų pradėtos derybos su Rusija dėl taikos.
Taip pat sakoma, kad Vokietija ir JAV, būdamos dvi pagrindinės ginklų tiekėjos Ukrainai, nusprendė pasinaudoti šiuo konkrečiu svertu savo tikslui pasiekti.
Danija padidins karinę paramą Ukrainai
Danija šiais metais padidins karinę paramą Ukrainai iki 2,3 mlrd. Danijos kronų, pranešė jos gynybos ministerija.
Ukrainos derybų atstovas: štai ką Lukašenka pasakė Zelenskiui pirmosiomis karo dienomis
Ukrainos derybų grupės vadovas, Rados narys Davydas Arakhamia įvardijo, ką Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pažadėjo Kyjivo lyderiui Volodymyrui Zelenskiui pirmosiomis karo dienomis Ukrainoje, rašo UNIAN.
Kaip teigė D. Arakhamia, nors V. Zelenskis savo ruožtu atsisakė kalbėtis su A. Lukašenka, tačiau jis primygtinai reikalavo, kad informacija iš jo lūpų bent jau būtų išgirsta.
„Jis [A. Lukašenka] tada sakė: „Mes nekariausime su Ukraina“. Jis atvirai pasakė: „Aš negaliu neleisti, kad jie [rusų kariai] nenaudotų [Baltarusijos] infrastruktūros ir nekirstų Baltarusijos sienų ir iš čia nepaleistų raketų, bet garantuoju, kad nė vienas baltarusių karys neperžengs Ukrainos sienos“, – kalbėjo Ukrainos atstovas.
D. Arakhamia pridūrė, kad tąkart V. Zelenskio kanceliarijos atstovai nepatikėjo A. Lukašenkos išsakytais teiginiais.
Pastebima, kad nuo pat karo pradžios Baltarusija leido Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino kariuomenei naudotis savo teritorija tam, kad būtų pradėta invazija į Ukrainą iš šiaurės. Anksčiau A. Lukašneka tikino, kad Rusija neva gynė Baltarusiją nuo tariamos grėsmės.
Visgi pastebima, kad Baltarusijos kariuomenė niekada tiesiogiai nedalyvavo pradėtoje invazijoje Ukrainoje, nors ir tikėtina, kad Kremlius darė spaudimą diktatoirui A. Lukašenkai.
Volodymyras Zelenskis: Ukrainai svarbu pasiekti 3 pergales
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įvardijo, kokias tris pagrindines pergales turėtų iškovoti Ukraina šiuo metu.
Pasak UNIAN žurnalisto, V. Zelenskis, susitikęs su Latvijos prezidentu, kalbėjo, kad karas tarp Izraelio ir teroristinės grupuotės „Hamas“ paveikė karinės pagalbos Ukrainai tiekimo apimtis. Be to, Ukrainos lyderis sakė, kad informacinis karas, egzistuojantis Artimuosiuose Rytuose „nukreipia dėmesį ir jie užmiršta Ukrainą“.
„Tai tiesa. Tai yra mums iššūkis. Bet galiu pasakyti, kad labai atsakingos valstybės ir atsakingi jų lyderiai iš skirtingų šalių suprantą šį iššūkį. Jie suvokia, kad Rusija tuo naudojasi, kaip tik gali, kad nukreiptų dėmesį nuo pagalbos Ukrainai. Ir labai atsakingos valstybės daro viską, kad dėmesys karui Ukrainoje būtų sugrąžintas, tad tai lemtų, kad karinė pagalba nemažės“, – svarstė V. Zelenskis.
Pasak V. Zelenskio, šiuo metu ir toliau išlaikomas diplomatinis santykis su Europos Sąjungos lyderiais, JAV prezidentu Joe Bidenu ir kitomis valstybėmis.
Savo ruožtu Ukrainos lyderis įvardijo tris pagrindines pergales, kurios, pasak jo, yra reikalingos Kyjivui tebevykstant karui šalyje.
„Pirmoji pergalė – Kongresas. Tai yra išbandymas. Nėra lengva. Ne viskas priklauso nuo mūsų, tačiau Ukraina turi daryti viską, kas priklauso nuo jos ar netgi daugiau, kad būtų užtikrina pagalba, ir aš tikiu, kad ji bus.
Antra, mums reikia palaikymo iš Europos Sąjungos, kad 50 mlrd. eurų vertės parama niekur nedingtų. Tačiau ne visi Europos Sąjungoje šiandieną yra pasiruošę palaikyti šį paramos paketą.
<...> Ir trečia, atverti dialogą dėl mūsų ateities Europos Sąjungoje. Tai mums yra motyvacinis žingsnis“, – teigė jis.
V. Putinas: Rusija turi varžytis su JAV dirbtinio intelekto kūrimo srityje
Prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad JAV turi pavojingą dirbtinio intelekto monopolį, todėl Rusijoje kuriamos technologijos turi konkuruoti su šališkais Vakarų pokalbių robotais.
Nuo praėjusių metų, kai buvo pradėtas kurti generatyvinis pokalbių robotas „ChatGPT“, lenktynės dėl dirbtinio intelekto kūrimo paaštrėjo, Rusijai ir Kinijai išleidus milijardus, kad varžytųsi su JAV dominavimu šioje srityje.
„Manau, gerai žinote, kad kai kurios vakarietiškos paieškos sistemos, taip pat kai kurie generatyviniai modeliai dažnai veikia labai selektyviai ir šališkai“, – Maskvoje vykusioje dirbtinio intelekto konferencijoje sakė V. Putinas.
„Jie neatsižvelgia į rusų kultūrą, o kartais ją tiesiog ignoruoja ir atšaukia (...) Daugelis šiuolaikinių sistemų yra apmokytos pagal vakarietiškus duomenis, skirtus Vakarų šalių rinkai“, – teigė jis.
„Monopolinis tokių užsienio kūrinių dominavimas Rusijoje yra nepriimtinas, pavojingas ir neleistinas“, – pridūrė jis, ragindamas Rusiją būti priekyje.
Rusijos technologijų pramonę sukrėtė Maskvos vykdomas karinis puolimas Ukrainoje.
Tūkstančiai IT darbuotojų pabėgo, kad išvengtų šaukimo į kariuomenę, o Vakarų sankcijos užkerta kelią Rusijai gauti kompiuterių detalių, tokių kaip puslaidininkiai.
V. Putinas ne kartą ragino Maskvą atsisakyti priklausomybės nuo Vakarų technologijų ir rugsėjį nurodė savo vyriausybei skirti lėšų superkompiuterių kūrimui ir dirbtinio intelekto tyrimų plėtrai.
„ChatGPT“ sėkmė paskatino kitas technologijų bendroves ir rizikos kapitalo investuotojus skubiai kurti savo pokalbių robotus. Taip pat investuotojai skiria finansavimą įvairiems dirbtinio intelekto projektams.
Balandį Rusijos bankininkystės bendrovė „Sber“ paskelbė paleidžianti savo pokalbių dirbtinio intelekto programėlę „Gigachat“, bet kol kas tik bandomuoju režimu.
Ukraina sulaikė koloborantą, išdavusį savo tėvą rusams
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) penktadienį pranešė, kad sulaikė vietos pareigūną, kuris bendradarbiavo su Rusijos pajėgomis ir įskundė savo tėvą.
Kyjivas vykdo intensyvų susidorojimą su tūkstančiais Ukrainos pareigūnų ir valstybės tarnautojų šalies rytuose ir pietuose, kurie, jo teigimu, pritarė Rusijai ir bendradarbiavo su ja po jos įsiveržimo 2022-ųjų vasarį.
SBU penktadienį pranešė, kad sulaikė neįvardytą buvusį vietos valdžios pareigūną iš pietinės Chersono srities, kuris, jos teigimu, buvo „vienas pirmųjų, pasiūliusių okupantams pagalbą jų kare prieš Ukrainą“.
SBU teigė, kad pareigūnas išdavė kelių vietinių pasipriešinimo grupių narių, įskaitant savo paties tėvą, vardus, pavardes ir adresus.
„Tėvas, patriotas, buvo nugabentas į vietinę Rusijos kankinimų kamerą, kur buvo kankinamas įvairiais būdais, siekiant įtikinti jį bendradarbiauti“, – teigė SBU.
Ji teigė, kad buvusiam pareigūnui gresia kalėjimas iki gyvos galvos, jei jis bus nuteistas dėl kaltinimų valstybės išdavyste ir kolaboravimu.
Praėjusią savaitę Jungtinės Tautos pranešė, kad nuo karo pradžios Ukraina iškėlė daugiau kaip 6 600 baudžiamųjų bylų asmenims dėl kolaboravimo ir kitų su konfliktu Ukrainoje susijusių nusikaltimų.
Kyjivas sako, kad grįžo 13 500 ukrainiečių per vienintelį pasienio su Rusiją punktą
Kyjivas penktadienį pranešė, kad daugiau kaip 13 tūkst. ukrainiečių grįžo į savo šalį per vienintelį veikiantį sienos perėjimo punktą su Rusija, kuris buvo atidarytas vasarą.
Tūkstančiai ukrainiečių, bėgdami nuo beveik dvejus metus trunkančių žiaurių kovų, keliavo į Rusijos teritoriją, tačiau nuo liepos, kai Maskva atidarė pasienio su Rusija punktą, ukrainiečiai šiuo maršrutu pradėjo grįžti į Ukrainos teritoriją per Sumų sritį.
„Iš Rusijos Federacijos teritorijos per humanitarinį koridorių Sumų srityje į Ukrainą grįžo daugiau kaip 13 500 ukrainiečių“, – pranešė Ukrainos ministerija, atsakinga už okupuotas teritorijas.
Į šį skaičių įeina 1 653 vaikai ir 131 riboto judumo asmuo, teigiama pranešime.
Jame priduriama, kad ten atidarytas priėmimo centras ir rengiamasi įrengti prieglaudą, kurioje galėtų apsistoti iki 150 žmonių.
Maskva taip pat kaltinama prievarta perkėlusi tūkstančius ukrainiečių į Rusijos teritoriją.
Kyjivas teigia apskaičiavęs, kad apie 20 000 vaikų buvo išvežti į Rusiją po to, kai 2022 metų vasarį Maskvos pajėgos pradėjo plataus masto invaziją.
Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) šiemet yra išdavęs V. Putino arešto orderį dėl kaltinimų karo nusikaltimais neteisėtai deportavus ukrainiečių vaikus.
JAV ir Vokietija siekia, kad Zelenskis užmegztų derybas
Remiantis šaltinių teigimu, Ukrainai bus perduodami tik tam tikri ginklai ir tik ribotas jų skaičius tam, kad Ukrainos pajėgos sugebėtų atlaikyti fronto liniją, tačiau nebūtų pajėgūs atkovoti daugiau teritorijų, kurias okupavo Rusija.
„Zelenskis turi suvokti, kad jis negali to daugiau tęsti. Be jokių raginimų iš išorės [aplinkos]. Jis [V. Zelenskis] turi savo ruožtu kreiptis į žmones ir paaiškinti, kad derybos yra būtinos“, – teigė vienas iš šaltinių.
Apie tai jau seniai buvo kalbama: JAV ėmėsi Rusijos ekonomikos pagrindo
Rusijos naftos prekybininkai susidūrė su problemomis ieškant tanklaivių, kurie plukdytų jų „juodąjį auksą“ po to, kai JAV pradėjo įvedinėti sankcijas Kremliaus „šešėliniam laivynui“ ir pradėjo tyrimą, kuriame įtarimai pateikti trisdešimčiai vežėjų visame pasaulyje.
Prancūzija tikisi, kad Kinija atidžiai stebės, ar neremiamas Rusijos karas Ukrainoje
Prancūzija tikisi, kad Pekinas atidžiai stebės, ar neremiamas Rusijos karas prieš Ukrainą, penktadienį pareiškė prancūzų diplomatijos vadovė.
„Tikimės Kinijos pareigūnų budrumo, kad joks darinys Kinijoje (...) tiesiogiai ar netiesiogiai neprisidėtų prie neteisėtų Rusijos karo veiksmų“, – spaudos konferencijoje Pekine po derybų su kolega Wang Yi sakė užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna.
Ji penktadienį Pekine susitiko su Kinijos premjeru Li Qiangu ir užsienio reikalų ministru Wang Yi aptarti Izraelio ir palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“ karo ir Prancūzijos bei Kinijos bendrų interesų.
Baltijos šalys įspėja Vakarus: Kyjivo derybos su Putinu reikš, kad Maskva sustiprės
Per metus fronto linija Ukrainoje beveik nepasikeitė, Europa turi problemų dėl amunicijos tiekimo, o JAV matomi politinio nuovargio nuo karo signalai. Visi šie ženklai gali suteikti galimybę Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, rašo „Bloomberg“.
„The Washington Post“: Rusija ir Kinija ruošiasi statyti tunelį į Krymą
„The Washington Post“, remdamasis Ukrainos pareigūnų perduotais elektroniniais laiškais, praneša, kad spalį Rusijos ir Kinijos pareigūnai aptarė povandeninio tunelio, jungiančio Krymą ir Rusijos Federaciją statybas.
Leidinys teigia patikrinęs žinučių autentiškumą ir remiasi įmonių registracijos dokumentais, iš kurių matyti, kad Kryme neseniai buvo įkurtas Rusijos ir Kinijos konsorciumas, kuriame dalyvavo elektroniniuose laiškuose minimi asmenys.
„Spalį vykusias derybas paskatino didėjantis Rusijos susirūpinimas dėl 18 km ilgio tilto per Kerčės sąsiaurį saugumo“, – rašo leidinys.
Pastarosiomis savaitėmis tarp konsorciumo pareigūnų išplatintuose elektroniniuose laiškuose minimi susitikimai su Kinijos atstovais Kryme. Viename iš jų, vykusiame spalio 4 d., Kinijos geležinkelių statybos korporacija (CRCC) apibūdinama kaip „pasirengusi užtikrinti bet kokio sudėtingumo geležinkelių ir kelių objektų statybą Krymo regione“.
Šimonytė lankosi Kijeve, pagerbė kare su Rusija žuvusius ukrainiečius
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė penktadienį lankosi Kyjive, kur pagerbė žuvusiųjų ginant Ukrainą nuo Rusijos atminimą.
„Pirmojo sustojimo Kyjive metu šiandien pagerbiau vyrus ir moteris, kurie paaukojo savo gyvybes gindami svarbiausias tautos teises: egzistuoti ir gyventi laisvėje“, – socialiniame tinkle „X“ penktadienį rašė I. Šimonytė.
„Jie gyvybes paaukojo ir gindami visus mus. Vienintelis būdas pasiekti tvarią ir teisingą taiką yra padėti Ukrainai kaip galima greičiau laimėti, atgauti pilną teritorinį vientisumą, atkurti tarptautinį teisingumą ir atsistatyti stipresnei“, – pridūrė premjerė.
Premjerės vizitas Kyjive numatytas penktadienį ir šeštadienį. Anksčiau ji sakė planuojanti susitikti su Ukrainos vadovais ir dalyvauti iniciatyvos „Ukrainos grūdai“ renginyje.
Gabrielius Landsbergis ragina įvesti visuotinį šaukimą Lietuvoje
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis penktadienį viešai paragino įvertinti visuotinio šaukimo poreikį Lietuvoje. Tokių veiksmų jis ragina imtis Rusijos agresijos ir Lietuvai augančios grėsmės fone.
Kyjivas: Rusija iš visų pusių puola Avdijivkos miestą Rytų Ukrainoje
Rusijos pajėgos iš visų pusių atakuoja nuniokotą Rytų Ukrainos Avdijivkos miestą ir sistemingai apšaudo jo centrą, penktadienį pranešė miesto meras.
Pramoninis miestas, esantis netoli Rusijos kontroliuojamo Donecko, jau daugiau nei mėnesį patiria įnirtingą puolimą.
„Prasidėjo trečioji [atakų] banga. Jie puola iš visų pusių, iš pietų ir šiaurės flangų, kaip ir anksčiau. Jie puola pramoninę zoną“, – sakė meras Vitalijus Barabašas.
Ukrainos oro pajėgos sunaikino tris rusų dronus
Ukrainos oro pajėgos penktadienį paskelbė, kad per praėjusią naktį rusai paleido tris atakos dronus „Shahed“.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad visi jie buvo sunaikinti.
NATO Europą skubina priimti svarbius sprendimus
NATO logistikos vadovas generolas leitenantas Aleksandras Solfrankas paragino Europos Sąjungoje paragino įsteigti laisvo karinio judėjimo zoną.
„Mums senka laikas. Tai, ko nepadarysime taikos metu, nebus paruošta krizės ar karo atveju“, – ketvirtadienį įspėjo generolas, rašo „Reuters“.
Anot jo, NATO karių judėjimą per Europą šiuo metu stabdo per didelė biurokratija, kuri gali sukelti vėlavimą ginkluoto konflikto su Rusija atveju.
A. Solfrankas aiškino, kad NATO pajėgos Europoje yra dislokuotos didelėje teritorijoje, o ne visos jos bazuojasi rytiniame flange, todėl Aljansas turi sugebėti jas greitai perkelti į reikiamą vietą.
Maskvoje užsiliepsnojo elektrinė – suvaldyti gaisrą prireikė 70 ugniagesių
Maskvos Liublino rajone penktadienio naktį užsiliepsnojo ir sudegė „Čagino“ elektros pastotė. Apie tai pranešė Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerija ir Rusijos „Telegram“ kanalai.
Пожежа виникла на території московської електропідстанції "Чагіно" в Люблінському районі. Відео з Telegram-каналу Astra pic.twitter.com/8J866ycSlx
— Українська правда ✌️ (@ukrpravda_news) November 24, 2023
Rusija sako pietuose ir okupuotame Kryme numušusi 16 ukrainiečių dronų
Rusija penktadienį teigė šalies pietuose ir virš aneksuoto Krymo pusiasalio sunaikinusi 16 ukrainiečių dronų.
Penktadienio naktį Kyjivas bandė dronais atakuoti objektus Rusijoje, bet atakos buvo sužlugdytos, pareiškė rusų Gynybos ministerija.
„Oro gynybos sistemos sunaikino 16 dronų: 13 virš Krymo pusiasalio ir tris virš Volgogrado regiono teritorijos“, – sakoma pranešime.
Ukraina intensyviau dronais ir raketomis atakuoja rusų karinius objektus Kryme ir aplink jį, tęsdama birželį pradėtą kontrpuolimą.
Rusų nuostoliai
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skaičiuoja per praėjusią parą nukovusios 1 100 rusų karių.
Tarp kitų rusų nuostolių: 30 tankų, 32 šarvuočiai, 31 artilerijos sistema, dvi daugkartinio paleidimo raketų sistemos, keturios oro gynybos sistemos, vienas bepilotis orlaivis, 32 automobiliai ir specialiosios įrangos vienetas.
Išseko Rusijos artilerijos atsargos
Nuo 2023 metų rugsėjo iki lapkričio Ukraina pareiškė sunaikinusi 2 272 artilerijos pabūklus ir dar 167 daugkartinio paleidimo raketų sistemas (MLRS). Tuo pačiu 2022 m. laikotarpiu šis skaičius buvo 789 artilerijos pabūklai ir 108 MLRS.
Kaip „Newsweek“ sakė buvęs Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) pareigūnas, o dabar Ukrainos parlamento Nacionalinio saugumo komiteto patarėjas Ivanas Stupakas, tai iš tiesų yra labai didelė Rusijos Federacijos problema.
„Pastaruosius penkis mėnesius Rusija labai aktyviai naudoja seno tipo artileriją. Ne iš vėlyvojo sovietmečio, o nuo 50-ųjų vidurio iki 60-ųjų vidurio“, – sakė jis.
Anot jo, tokie ginklai šaudo labai nedideliu atstumu, tačiau Rusijos ginkluotosioms pajėgoms nelieka nieko kito, kaip tik juos panaudoti.
„Rusijos artilerijos rezervai visiškai išeikvoti“, – sakė I. Stupakas.
Buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado generolo Valerijaus Zalužno padėjėjas Danas Rice‘as sakė, kad ukrainiečiai dabar turi „ugnį pranašumą“ prieš rusus. Anot jo, prasidėjo naujas karo etapas. Būtent todėl Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siūlo taikos derybas ir karą vadina tragedija.
Tačiau I. Stupakas teigė, kad pergalei reikia kur kas daugiau amunicijos, su kuria Ukraina turi problemų.
„Yra daug problemų dėl artilerijos sviedinių pristatymo iš Europos šalių... Mums buvo pažadėta apie 1 mln. sviedinių, bet kol kas turime tik apie 300 tūkst.“, – sakė jis.
Ukrainos atstovas: Rusija žadėjo užbaigti karą su viena sąlyga
Ukrainos derybų grupės vadovas, Rados narys Davydas Arakhamia teigė, kad Rusija esą žadėjo užbaigti pradėtą invaziją Ukrainoje su vieną sąlyga.
UNIAN rašo, kad 2022 m. pavasarį rusų atstovai esą pažadėjo užbaigti pradėtą karinę invaziją Ukrainoje, jei Kyjivas sutiktų nebetęsti diskusijos dėl įstojimo į NATO.
Pasak D. Arakhamios, rusai tikrai tikėjosi iki pat paskutinės minutės, kol Ukraina pasirašys tokį susitarimą.
„Neutralios pozicijos išlaikymas jiems buvo itin svarbus, jie buvo pasirengę užbaigti karą, jei mes, kaip tai anksčiau padarė Suomija, laikytumėmės neutralumo ir įsipareigotumėme neįstoti į NATO. Iš tikrųjų tai [Rusijai] buvo svarbiausias aspektas“, – teigė jis.
Tiesa, D. Arakhamia paaiškino, kodėl Ukraina tąkart nesutiko su tokiu reikalavimu.
„Pirmiausiai, tam, kad sutiktumėme su šiuo klausimu, [mums] buvo būtina pakeisti Konstituciją – mūsų kelias į NATO aprašytas Konstitucijoje.
Antra, nėra pasitikėjimo rusais ir nebuvo tąkart, kad jie tai padarys – tai gali būti padaryta tik tuo atveju, jeigu būtų duotos saugumo garantijos.
Taigi, mes negalėjome pasirašyti bet ko ir taip palikti, visi ten būtų atsikvėpę, o vėliau ateitų dar labiau pasiruošę, nes iš tikrųjų [rusų kariuomenė] įžengė nepasirengusi“, – kalbėjo Ukrainos atstovas.