Svarbiausi įvykiai:
23:59 | Mažam berniukui teko suaugti per naktį – netekęs tėvų nuo raketos smūgio trokšta jų paklausti, kaip jam toliau gyventi
Donecko srityje rusų raketai smogus į gyvenamąjį namą 10-metis Nikolajus neteko abiejų savo tėvų.
Plačiau skaitykite tv3.lt publikacijoje: 10-metis berniukas tėvų neteko į namą smogus rusų raketai: „Šaukiau Dievui, kodėl jis taip su manimi elgiasi“
23:37 | R. Umerovas: Rusija prie sienos su Ukraina planuoja dislokuoti dar 300 tūkst. kareivių
Rusija prie Ukrainos sienos ruošiasi dislokuoti dar 300 tūkst. savo kareivių.
Tai interviu naujienų agentūrai „Reuters“ pareiškė Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas, praneša „Ukrinform“.
Pasak jo, Maskva planuoja naują puolimą Ukrainoje.
Anot R. Umerovo, Kremlius nori atidaryti naują frontą šiaurėje, kad galėtų panaudoti visą savo gyvąją jėgą ir ugnies galią prieš Ukrainą.
„Jie tebesiekia savo tikslo – sunaikinti mūsų valstybę“, – sakė ministras.
Kartu R. Umerovas pabrėžė, kad beveik pusė būtinos Vakarų karinės pagalbos Ukrainos kariuomenę pasiekia pavėluotai.
„Mes laikomės, bet, žinoma, mums reikia daugiau ginklų, mums reikia daugiau ugnies galios, reikia didelio nuotolio raketų, kad jie (rusai) negalėtų brautis į mūsų šalį“, – sakė R. Umerovas.
23:14 | Ukrainoje – didžiuliai gaisrai: dega tūkstančiai hektarų miškų, daugumą jų sukėlė okupantai
Ukrainos Charkivo srityje dega 2300 hektarų miško plotas, praneša Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.
Pasak tarnybos, daugumą šių gaisrų Charkivo srityje sukėlė okupantai.
Pranešama, kad Charkivo regione ugniagesiai gelbėtojai likviduoja 18 miškų gaisrų.
„Jau pavyko lokalizuoti 9 miško gaisrus 141 hektaro plote“, – praneša Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.
Tarnyba pabrėžia, kad pagalbos darbuotojams tenka dirbti ypač sunkiomis sąlygomis, nes vietoves nuolat atakuoja Rusijos kariai.
Taip pat miškų gesinimo darbus apsunkina tai, kad vietovės yra užminuotos.
„Gesinimo sunkumai susiję ir su tuo, kad miškų masyvų plotai fronto zonose yra užminuoti ir užteršti nesprogusia amunicija“, – praneša Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.
22:39 | Pareigūnas: žvalgyba stebi pratybas Baltarusijos teritorijoje, kad suprastų, ar kyla grėsmė Ukrainai
Ukrainos žvalgyba stebi pratybas Baltarusijos teritorijoje, šiuo metu iš ten pavojus negresia.
Tai antradienį per televizijos maratoną pranešė Valstybinės sienos apsaugos tarnybos atstovas spaudai Andrijus Demčenka, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Pastaruoju metu pasienyje iš Baltarusijos teritorijos jokie veiksmai prieš Ukrainą nefiksuojami, Rusija ten neturi sausumos pajėgų dalinių, kurie galėtų kelti grėsmę mūsų šaliai“, – sakė jis.
„Įvykius Baltarusijos teritorijoje, ypač bet kokias pratybas, atidžiai stebi ir Gynybos ministerijos, ir Valstybinės sienos apsaugos tarnybos žvalgybos daliniai, siekdami suprasti, ar tai gali sukelti grėsmę Ukrainai. Bet šiuo metu mes nepastebime jokių padėties pokyčių“, - pažymėjo A. Demčenka.
Kaip jau buvo pranešta, Baltarusijoje vyksta bendros su Rusija karinių oro pajėgų ir oro gynybos pajėgų pratybos. Jos turėtų baigtis gegužės 31 d.
22:22 | Švedija pristatė paramos Ukrainos energetikos sektoriui paketą
Švedija antradienį pristatė naują pagalbos Ukrainai paketą, kuriuo siekiama paremti karo nuniokotos šalies energetikos sektorių.
Ukrainos energetikos sektorius nuo pat plataus masto karo pradžios yra Rusijos smūgių taikinys.
„Būtina turėti prieigą prie energijos, kad Ukrainos visuomenė, ekonomika ir verslas galėtų toliau funkcionuoti“, – žurnalistams sakė Švedijos vystomojo bendradarbiavimo ministras Johanas Forssellas.
„Rusija savo atakas vis dažniau nukreipia į Ukrainos energetikos sistemą, siekdama sutrikdyti svarbios infrastruktūros veikimą. Todėl, siekdami padidinti Ukrainos atsparumą, didiname savo pagalbą energetikos sektoriui“, – teigė jis.
Rusijos pajėgos pastaruoju metu taikosi į toli nuo fronto linijos esančius Ukrainos regionus ir miestus, naudodamos dronus ir valdomas raketas, daugiausia atakuodamos energetikos infrastruktūrą. Dėl šių atakų nutraukiamas elektros tiekimas.
Švedijos 650 mln. kronų (56,33 mln. eurų) parama pirmiausia bus skirta generatoriams, transformatoriams ir saulės baterijoms, sakė J. Forssellas.
Lėšos taip pat bus panaudotos atsarginėms dalims, pavyzdžiui, elektros jungikliams, kabeliams, siurbliams ir vamzdžiams.
„Tikslas paprastas – kad elektrinės galėtų gaminti elektrą“, – teigė J. Forssellas.
Praėjusią savaitę Švedijos vyriausybė paskelbė apie 75 mlrd. kronų (6,5 mlrd. eurų) vertės civilinę ir karinę pagalbą per trejus metus, nuo 2024-ųjų iki 2026-ųjų, kad paremtų Kyjivą „tiek, kiek reikės“.
Nuo 2022 metų, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, bendra Švedijos parama šaliai siekia daugiau kaip 100 mlrd. kronų (8,67 mlrd. eurų).
22:00 | J. Borrellis: nėra konsensuso dėl ES karo instruktorių siuntimo į Ukrainą
Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų įgaliotinis Josepas Borrellis antradienį pareiškė, kad Europos šalys yra susiskaldžiusios dėl karo instruktorių siuntimo į Ukrainą.
Vykstant 2022 m. ES startavusiai misijai, bloko šalys už Ukrainos ribų apmokė 50 000 šios karo draskomos šalies karių.
Anksčiau šį mėnesį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sulaužė tabu ir nurodė, kad Vakarų kariai galėtų būti siunčiami į Ukrainą.
O Ukrainos kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis pirmadienį tvirtino, kad vyksta diskusijos apie Prancūzijos karo instruktorių siuntimą į šalį.
J. Borrellis sakė, kad antradienį Briuselyje susitikę ES gynybos ministrai aptarė galimybę perkelti dalį bloko mokymų programos į Ukrainos teritoriją.
„Vyko diskusijos, tačiau šiuo klausimu nėra aiškios bendros Europos pozicijos“, – po pokalbių teigė J. Borrellis.
„Nėra konsensuso“, – pridūrė jis.
E. Macrono pareiškimą palankiai įvertino kai kurie Ukrainos sąjungininkai ES, tačiau kitos šalys baiminasi, kad toks žingsnis galėtų priartinti jas prie tiesioginio konflikto su branduolinį ginklą turinčia Rusija.
J. Borrellis sakė, kad pritariančios šalys argumentavo, jog instruktorių siuntimas į Ukrainą padėtų supaprastinti mokymus. Tačiau prieštaraujantieji tvirtino, kad karinio personalo siuntimo į Ukrainą rizika yra per didelė.
Kiek anksčiau NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Vakarų aljansas nori išvengti tiesioginio karo su Rusija.
„Tai iš dalies darome nesiųsdami NATO karių“, – pažymėjo J. Stoltenbergas.
„Neturime planų siųsti NATO kovines pajėgas į Ukrainą ar tiesiogiai dalyvauti mūšiuose“, – tvirtino jis.
21:46 | Ukraina pasirašė saugumo sutartį su Portugalija
Antradienį Lisabonoje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Portugalijos ministras pirmininkas Luisas Montenegro pasirašė dvišalę sutartį dėl bendradarbiavimo saugumo srityje.
Tai pranešė „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos valstybės vadovo tinklalapiu.
„Sutartis įtvirtina Portugalijos įsipareigojimą remti Ukrainą, kad būtų atkurtas jos teritorinis vientisumas su 1991 metų sienomis, įskaitant teritorinę jūrą“, – rašoma pranešime.
21:34 | Macronas: Ukrainai turėtų būti leista neutralizuoti Rusijos karines bazes
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pareiškė, kad Ukrainai turėtų būti leista neutralizuoti Rusijos karines bazes, iš kurių Maskvos kariai kaimyninę šalį apšaudo raketomis.
„Manome, kad turėtume leisti jiems neutralizuoti karinius objektus, iš kurių leidžiamos raketos, iš kurių [...] Ukraina yra atakuojama“, – sakė E. Macronas, tačiau pabrėžė, kad „neturėtume leisti jiems paliesti kitų taikinių Rusijoje ir, žinoma, civilinių objektų“.
20:47 | Rumunijoje sulaikyti du Ukrainos piliečiai, kurie sumušė pasienietį ir pabėgo iš šalies
Rumunijoje sulaikyti du asmenys, įtariami Ukrainos pasieniečio užpuolimu Užkarpatės Rachivo rajone.
Tai antradienį per televizijos maratoną pranešė Valstybinės sienos apsaugos tarnybos atstovas spaudai Andrijus Demčenka, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Pasak pareigūno, incidentas Mukačivo pasieniečių būrio saugomame sienos ruože įvyko penktadienį, gegužės 24-ąją. Vyrai užpuolė kariškį, atėmė iš jo ginklą ir pabėgo Rumunijos kryptimi.
Kaip pažymėjo A. Demčenka, Ukrainos „pasieniečiai nedelsdami informavo savo kolegas kitoje sienos pusėje ir netrukus gavo žinią apie dviejų pažeidėjų sulaikymą“.
„Aplinkybės rodo, kad jie ir yra užpuolikai. Šiuo metu tariamasi dėl tolesnių veiksmų šių asmenų atžvilgiu“, – sakė jis. A. Demčenka patikslino, kad užpuolikai pagrobė ginklą, skirtą šaudyti guminėmis kulkomis. Jis ir buvo rastas pas vieną iš sulaikytų pažeidėjų.
Kaip jau buvo pranešta, incidentas įvyko Ukrainos ir Rumunijos sienos ruože, prie Dilovės ir Bohdano kontrolės punktų.
Ukrainos pasieniečiai, suveikus signalinei minai, aptiko du sienos pažeidėjus. Vienas iš pareigūnų, bandydamas juos sustabdyti, paleido į orą du įspėjamuosius šūvius. Tačiau užuot sustoję, vyrai jį užpuolė, sumušė ir atėmė pistoletą „Fort 12 R“. Sprukdami užpuolikai į pasienietį paleido penkis šūvius, tačiau nepataikė.
20:22 | Rusijos gilumoje – tiršti dūmai: pranešama apie sprogimus Belgorodo srityje
Virš Rusijos Belgorodo srities antradienio vakarą pakilo tirštų dūmų stulpai.
Vietinė žiniasklaida praneša, kad prieš tai buvo girdėti sprogimai.
Ukrainos leidiniai, remdamiesi rusų žiniasklaida, rašo, kad kol kas nėra aišku, kas nutiko.
Iš pradžių pasirodė pranešimas, kad į Rusijos karinę techniką smogė Ukrainos bepilotis orlaivis.
Kiti šaltiniai praneša, kad tanką gabenusi karinė mašina pateko į avariją.
20:10 | Ukrainai – žinia iš JAV: įvardijo tikėtinus karo scenarijus
Šių metų pabaigoje Rusijos karo prieš Ukrainą fronte gali susidaryti aklavietė, iš kurios galėtų būti išeita tik 2025 metais, kai Ukrainos ginkluotosios pajėgos tam turės palanklų pranašumą.
Apie tai Ukrainos žiniasklaidai kalbėjo JAV karinių oro pajėgų atsargos pulkininkas Cedricas Leightonas.
Atsargos pulkininko buvo paklausta, kokie yra labiausiai tikėtini scenarijai Ukrainai iki 2024-ųjų pabaigos.
Pasak C. Leightono, kol nebus naujo masinio Vakarų pagalbos antplūdžio, Ukrainai teks nemenki iššūkiai.
„Ukraina labai stengiasi pasipriešinti Rusijai. Viskas yra laiko klausimas. Jei greitai atvyks Vakarų pagalba, o Ukrainos pajėgos pritrauks ir apmokys pakankamai karių, šalis galės sustabdyti Rusijos pažangą. Tiesą sakant, fronto linijoje iki metų pabaigos bus aklavietė. Iš jos ukrainiečiai galėtų išeiti 2025 metais, jei sąlygos tam bus palankios“, – kalbėjo C. Leightonas.
Plačiau skaitykite tv3.lt publikacijoje: „Ukrainai – perspėjimas iš JAV: situacija fronte prieis aklavietę, pro kurią prasiveržti reikės ir laiko, ir pastangų“.
19:56 | V. Zelenskis atvyko į Portugaliją
Penktadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į Portugaliją, kur susitiks su šios šalies vadovybe.
Tai pranešė leidinys „Portugal Resident“, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Lėktuvas, atskraidinęs V. Zelenskį iš Briuselio, nusileido apie 14 val. 50 min. vietos laiku Lisabonoje, Figo Maduro kariniame aerodrome, kur jį pasveikino Portugalijos prezidentas Marcelo Rebelo de Souza ir ministras pirmininkas Luisas Montenegro.
Ukrainos vadovui buvo surengta karinė pagerbimo ceremonija, o Portugalijos karinių oro pajėgų orkestras atliko abiejų šalių himnus.
Manoma, kad per V. Zelenskio vizitą Portugalija ir Ukraina pasirašys dešimties metų dvišalio bendradarbiavimo sutartį.
V. Zelenskis turėjo apsilankyti Portugalijoje šio mėnesio pradžioje, tačiau kelionė buvo atšaukta dėl Rusijos puolimo Charkivo srityje.
Kaip jau buvo pranešta, gegužės 27 d. V. Zelenskis lankėsi Ispanijoje, kur pasirašė dvišalę saugumo sutartį.
Antradienį, gegužės 28 d., V. Zelenskis lankėsi Belgijoje ir su šios šalies ministru pirmininku Alexanderiu de Croo pasirašė dvišalę saugumo ir ilgalaikės paramos sutartį, kurioje numatyta suteikti Ukrainai 977 mln. eurų karinę paramą šiais metais ir perduoti 30 naikintuvų F-16.
19:06 | D. Šmyhalis: Čekijos iniciatyvai nupirkti sviedinių Ukrainai jau surinkta 1,6 mlrd. eurų
Prahoje įvyko Ukrainos ministro pirmininko Denyso Šmyhalio darbo susitikimas su grupe ES lyderių. Per jį buvo aptarta, kaip realizuojama artilerijos sviedinių iniciatyva, kuriai jau surinkta daugiau kaip 1,6 mlrd. eurų.
Tai Ukrainos premjeras pranešė „Telegram“ kanale.
„Atvykome į Prahą Čekijos ministro pirmininko Petro Fialos kvietimu dalyvauti plačiame darbo susitikime Ukrainos poreikių klausimais su Lenkijos, Latvijos, Danijos, Nyderlandų lyderiais ir JAV atstovu. Per dvišalį susitikimą su ponu Fiala aptarėme, kaip realizuojama artilerijos iniciatyva, kuriai jau surinkta daugiau nei 1,6 mlrd. eurų. Mums svarbu, kad šaudmenys atkeliautų laiku, sistemingai ir pagal grafiką jau nuo birželio“, – parašė jis.
D. Šmyhalis pažymėjo, kad šalys taip pat aptarė galimybę naudoti partnerių ginklus gynybai agresoriaus teritorijoje. Jis padėkojo Čekijos ministrui pirmininkui „už paramą šiuo klausimu“.
Premjeras pridūrė, kad tarp pokalbio temų buvo ir bendros gamybos gynybos pramonės srityje klausimai, pastangos didinti spaudimą Rusijai. Taip pat kalbėta apie sankcijas, Rusijos aktyvų konfiskavimą, taikos formulę, aktualius bendradarbiavimo klausimus.
„Esame dėkingi Čekijai už visapusišką paramą“, – pabrėžė D. Šmyhalis.
18:32 | Žvalgyba: Rusija intensyvina afrikiečių verbavimą į karą Ukrainoje
Rusija reikšmingai suaktyvino samdinių iš Vidurio Afrikos šalių verbavimą į karą su Ukraina, praneša Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba.
Verbuojami Ruandos, Burundžio, Kongo ir Ugandos gyventojai. Ukrainos žvalgybos duomenimis, afrikiečių verbavimą dalyvauti vadinamuosiuose „mėsos šturmuose“ Ukrainoje vykdo specialus Rusijos gynybos ministerijos padalinys.
Samdiniai viliojami 2000 JAV dolerių išmoka už sutarties pasirašymą, 2200 JAV dolerių atlyginimu per mėnesį, sveikatos draudimu ir Rusijos pasu kareiviui ir jo šeimos nariams.
18:03 | Latvijos gynybos ministras: Ukraina turi teisę gintis visais įmanomais būdais
Taikos derybos su Rusija įmanomos tik iš Ukrainos jėgos pozicijų, kurias remia Vakarų sąjungininkai.
Tokią nuomonę antradienį Briuselyje prieš ES šalių gynybos ministerijų vadovų susitikimą išsakė Latvijos gynybos ministras Andris Sprūdas.
Pasak jo, labai svarbu toliau teikti Ukrainai karinę paramą, pirmiausia – perduoti Kyjivui oro gynybos sistemų. Ministras taip pat pabrėžė, kad būtina aktyvinti koalicijos pastangas aprūpinti Ukrainą bepiločiais orlaiviais.
Komentuodamas raginimus leisti Ukrainai atakuoti Rusijos teritoriją vakarietiškais ginklais, A. Sprūdas pabrėžė, kad Ukraina turi teisę gintis „visais įmanomais būdais“. Todėl Latvija remia visus ukrainiečių veiksmus, kuriais siekiama apginti savo valstybę ir jos nepriklausomybę.
Ministras pabrėžė, kad šiomis kritinėmis dienomis pagalba Ukrainai turėtų būti teikiama kur kas sparčiau, todėl Latvija ir kitos Baltijos šalys ragina partnerius Europoje nedelsti.
Pasak A. Sprūdo, Putinas jau kurį laiką kalba apie kažkokias „derybas“, tačiau Vakarai turi suprasti, kad jie turi reikalą su karo nusikaltėliu. Todėl šiuo klausimu reikia sutelkti dėmesį ne į pokalbius su Putinu, o į karinę pagalbą Ukrainai.
„Turime vesti derybas iš jėgos, o ne silpnumo pozicijų, iš Ukrainos jėgos pozicijų, taip pat iš ES ir JAV, kurios padeda Ukrainai, jėgos pozicijų“, – pabrėžė Latvijos gynybos ministras.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Švedijos gynybos ministras Pålas Jonsonas prieš ES šalių gynybos ministerijų vadovų susitikimą pareiškė, jog svarbu išsaugoti Europos vienybę, kad Ukraina būtų remiama „tiek, kiek reikės“.
17:50 | Rusai 1,5 tonos aviacine bomba smogė Donecko srities gyvenvietei, trys žmonės sužeisti
Antradienio rytą Rusijos kariškiai smogė aviacijos smūgį Donecko srities Oleksijevo-Družkivkos gyvenvietei ir sužeidė tris žmones, tarp jų – vaiką.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai feisbuke pranešė Donecko srities valstybinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas.
„Rytą rusai numetė ant miestelio pusantros tonos aviacinę bombą su sklendimo ir korekcijos moduliu. Vaikas sužeistas nesunkiai – jo hospitalizuoti nereikia, bet du sužeisti suaugusieji nugabenti į ligoninę“, – sakoma pranešime.
Pasak V. Filaškino, nukentėjo apie šimtą namų, trys iš jų beveik visiškai sugriauti. Gesinami gaisrai. Trečiadienį Družkivkos miesto karinė administracija pradės dalinti gyventojams statybines medžiagas.
Įveikti smūgio padarinius padės labdaros fondai „Gelbėjimo angelai“ ir „Acted“.
„Be to, kreiptasi į tarptautines organizacijas, kurios teikia materialinę paramą – tikimės, kad kiekviena nukentėjusi šeima gaus piniginę išmoką“, – pridūrė Donecko srities valstybinės administracijos vadovas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, gegužės 27-ąją Rusijos kariuomenė pražudė vieną Donecko srities gyventoją, dar trys žmonės buvo sužeisti.
17:36 | Ukraina kritikuoja Vakarus: pusė karinės pagalbos atsiunčiama pavėluotai
Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas sukritikavo Vakarus, kad bent pusė jų teikiamos karinės pagalbos suteikiama pavėluotai.
Apie tai praneša „Reuters“, kurį cituoja Ukrainos leidinys UNIAN,
Pasak R. Umerovo, Ukraina jau labai greitai gaus pirmuosiuos naikintuvus F-16, tačiau kartu apgailestavo, kad Vakarų pagalba vėluoja.
Plačiau skaitykite publikacijoje: „Ukraina kritikuoja Vakarus: pusė karinės pagalbos atsiunčiama pavėluotai“.
17:18 | Čekija pritaria raginimui leisti Ukrainai vakarietiškais ginklais atakuoti taikinius Rusijos teritorijoje
Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala pritaria NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo raginimui leisti Ukrainai vakarietiškais ginklais smogti taikiniams Rusijoje.
Tai pranešė „Ukrinform“, remdamasi naujienų agentūra DPA.
„Kaip puolama šalis Ukraina neabejotinai turi visišką teisę panaudoti visas gynybos priemones“, – pareiškė P. Fiala. Pasak jo, tokia pozicija yra „tiesiog logiška“.
Čekijos premjeras pažymėjo, jog Ukrainai atėjo „pavojingas metas“, nes Rusijos pajėgos pradeda pulti per Ukrainos sieną į šiaurę nuo Charkivo, galbūt bandydamos atidaryti naują Rusijos ir Ukrainos karo frontą.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis antradienį Prahoje susitiks su grupe ES lyderių, su kuriais aptars karinės pagalbos Ukrainai kovoje su agresore Rusija klausimus.
17:02 | Sikorskis: Rusija, pasitelkdama migrantus, siekia destabilizuoti ES
Rusija siekia destabilizuoti Europos Sąjungą pasiųsdama daugybę nelegalių migrantų, antradienį pareiškė lenkų užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.
R. Sikorskis duodamas interviu trims Europos laikraščiams – Italijos „La Repubblica“, Ispanijos „El Pais“ ir Lenkijos „Gazeta Wyborcza“ – kalbėjo apie tai, kokią grėsmę Europos saugumui kelia Rusija, artėjant birželio 9 dieną vyksiantiems Europos Parlamento rinkimams.
Pasak R. Sikorskio, „Rusija ir Baltarusija pagrįstai mano, kad jei mes negalime kontroliuoti sienos, mūsų šalyse ir Europos rinkimuose triumfuos kraštutiniai dešinieji. Ir tai sunaikins [Europos] Sąjungą“.
Per interviu R. Sikorskis užsiminė ir apie bendras rusų ir baltarusių branduolines pratybas, tačiau teigė, kad tai nėra naujiena.
„Kai derėjausi su JAV dėl priešraketinės gynybos skydo elementų statybos Lenkijoje, rusai jau grasino mus sunaikinti branduoliniais ginklais“, – teigė jis.
Paklaustas, ar Lenkija yra pasirengusi atremti rusų kibernetines atakas, R. Sikorskis atsakė, kad tai nėra svarbiausia.
„Pirmiausia stipriname savo rytinę sieną“, – tvirtino jis.
Lenkų gynybos ministerija pirmadienį pranešė, kad Lenkija skyrė 10 mlrd. zlotų (2,4 mlrd. eurų) daugiamečiam 2024–2028 metų planui, kuriuo siekiama sustiprinti Lenkijos sieną su Baltarusija ir Rusija. Ministerija pridūrė, kad prie šio plano finansavimo prisidės ES.
16:50 | Ministras: Švedija stabdo planą perduoti Ukrainai lėktuvų „Gripen“
Švedija stabdo planą perduoti Ukrainai lėktuvų „Gripen“, kad dėmesys būtų sutelktas į naikintuvų F-16 tiekimą.
Tai antradienį Briuselyje žurnalistams pareiškė Švedijos gynybos ministras Pålas Jonsonas, praneša „Ukrinform“.
Pasak ministro, oro gynybos koalicijai priklausančios šalys paprašė Švediją luktelėti su „Gripen“ sistemos tiekimu. „Kitos koalicijos šalys primygtinai mus prašė palaukti su „Gripen“ sistema“, – interviu Švedijos naujienų agentūrai TT teigė P. Jonsonas, turėdamas omenyje šalis, kurios planuoja perduoti Ukrainai amerikietiškų lėktuvų F-16. Jis neįvardijo šių šalių.
„Mat dabar didžiausias dėmesys skiriamas F-16 sistemos diegimui“, – sakė ministras.
Ukrainos gynybos ministerijos teigimu, galimas lėktuvų „Gripen“ perdavimas Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms buvo aptartas per Ukrainos gynybos ministro pavaduotojo Ivano Havryliuko ir Švedijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Micaelio Bydéno susitikimą praėjusių metų gruodį. Pasak ministerijos, Švedijos delegacijai vadovavęs M. Bydenas pažymėjo, kad lėktuvų „Gripen“ perdavimas Ukrainai buvo svarstomas tiek politiniu, tiek kariniu operaciniu lygiu.
16:37 | Atviras Putino grasinimas NATO: prisiminkit, kad gyvenate nedidelėje, tankiai apgyvendintoje teritorijoje
Ilgametis Rusijos vadovas Vladimiras Putinas, po susitikimo su Uzbekistano prezidentu, atsakė į susirinkusių žurnalistų klausimus.
Komentuodamas Vakarų šalių iniciatyvą svarstyti leidimą smogti Ukrainai sąjungininkų tiekiama ginkluote Rusijos teritorijoje V. Putinas pareiškė, kad tai „gali baigtis globaliu konfliktu“.
„Jie nori globalaus konflikto? Man atrodo, jie norėjo tartis, tačiau mes kažko nematome didelio noro tai daryti“, – aiškino V. Putinas.
Jis taip pat pareiškė, kad „NATO atstovai turėtų galvoti, su kuo žaidžia“, kalbėdamas apie ketinimus leisti Ukrainai naudoti Rusijos teritorijoje Vakarų ginkluotę.
„Tie NATO šalių atstovai, ypač Europoje, ypač mažųjų šalių, jie turi šiaip tai gerokai pamąstyti, su kuo jie žaidžia. Jie turėtų prisiminti, kad tai, dažniausiai, valstybė su nedidele teritorija ir labai tankiai apgyvendinta“, – pagrasino V. Putinas.
16:27 | Belgų premjeras: Ukraina Belgijos skirtus F-16 galės naudoti tik savo teritorijoje
Gnklus, kuriuos pagal naują saugumo susitarimą Belgija skirs Ukrainai, ši šalis galės naudoti tik savo teritorijoje, antradienį spaudos konferencijoje sakė belgų ministras pirmininkas Alexander'as de Croo.
Jo žodžius cituoja ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
Anksčiau antradienį A. de Croo ir ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė saugumo susitarimą, pagal kurį Belgija įsipareigojo iki 2028 metų pristatyti su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai 30 lėktuvų F-16. Tikimasi, kad pirmieji F-16 Ukrainai bus pristatyti šių metų pabaigoje.
„Viskas, apie ką kalbama šiame susitarime, [...] skirta naudoti ukrainiečių gynybos pajėgoms Ukrainos teritorijoje“, – nurodė A. de Croo, atsakydamas į žurnalisto klausimą, ar Ukraina galės Belgijos skiriamus F-16 naudoti prieš rusų lėktuvus Rusijos oro erdvėje.
Ukraina spaudžia savo rėmėjus Vakaruose leisti jai smogti taikiniams Rusijoje jų tiekiamais tolimesnio nuotolio ginklais.
Svarbūs Ukrainos rėmėjai, įskaitant JAV ir Vokietiją, nelabai nori leisti Kyjivui smogti taikiniams už sienos, nes baiminasi, kad taip galėtų būti pastūmėti tiesioginio konflikto su Maskva link.
14:48 | Zelenskis: Putinas plos atsistojęs po tokio Bideno žingsnio
Belgijoje antradienį viešintis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis spaudos konferencijoje Briuselyje pažymėjo, kad labai norėtų, jog JAV prezidentas Joe Bidenas asmeniškai atvyktų į aukščiausiojo lygio susitikimą Šveicarijoje.
„Žinau, kad Amerika remia aukščiausiojo lygio susitikimą, tačiau mes su jumis nežinome, kokiu lygiu. Manau, kad tai nėra labai tvirtas sprendimas, su visa pagarba kiekvienam Jungtinių Valstijų žmogui“, – sakė V. Zelenskis.
„Manau, kad prezidentas J. Bidenas reikalingas taikos aukščiausiojo lygio susitikimui, reikalingas kitiems lyderiams, kurie žiūri į Jungtinių Valstijų reakciją. Jo nedalyvavimu džiaugsis tik Putinas, jis plos atsistojęs“, – pridūrė V. Zelenskis.
Pasak jo, Ukraina taip pat laukia Kinijos, Brazilijos ir kelių Afrikos šalių atsakymo dėl dalyvavimo aukščiausiojo lygio susitikime.
14:12 | Putino „geriausias tankas pasaulyje“ mūšio lauke ėmė kraustytis iš proto – tai masinis negalavimas
Mūšio lauke Ukrainoje rusų tankus T-90, kuriuos Vladimiras Putinas yra pavadinęs „geriausiais tankais pasaulyje“, ištiko neįprastas negalavimas, skelbia „The Telegraph“. Užfiksuotas ne vienas atvejis, kuomet netikėtai sugenda tanko bokštelis – jis ima chaotiškai blaškytis įvairiomis kryptimis.
🇷🇺 The mysterious fault has hit the T-90 – dubbed the “best tank in the world” by Vladimir Putin – on numerous occasions after it has come under fire from Ukrainian forces.
— The Telegraph (@Telegraph) May 27, 2024
Read more: https://t.co/WRWPDllLRH pic.twitter.com/t0A4d0zrcH
13:32 | Užsienio reikalų ministras: Lenkija neturėtų atmesti galimybės siųsti karius į Ukrainą
Lenkija neturėtų atmesti galimybės siųsti sausumos karius į Ukrainą, kad padėtų jai kovoti su Rusija, antradienį pareiškė vyriausybė. Kyjivo Vakarų rėmėjos šiuo klausimu nesutaria.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, paklaustas dėl perspektyvos siųsti Lenkijos karius į Ukrainą, sakė, kad Varšuva „neturėtų atmesti jokios galimybės“.
„Tegul (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas spėlioja, ką mes darysime“, – sakė jis interviu trims Europos laikraščiams, įskaitant Lenkijos „Gazeta Wyborcza“.
Tai jau ne pirmas kartas, kai R. Sikorskis iškėlė galimybę siųsti NATO karius į Ukrainą. Kovo mėnesį jis sakė, kad tokia perspektyva „nėra neįsivaizduojama“. „Aš vertinu Prancūzijos prezidento E. Macrono iniciatyvą, nes ji skirta priversti V. Putiną bijoti, o ne kad mes bijotume V. Putino“, – socialiniame tinkle X parašė R. Sikorskis.
12:53 | Ukrainiečiai triuškina rusų puolimą: atsikovojo dalį teritorijos Charkivo srityje
Ukrainos ginkluotosios pajėgos pasistūmėjo link Lypcų, Charkivo srityje, o rusai toliau puola netoli šios gyvenvietės ir Ternovos kaimo. Apie tai naujausioje savo ataskaitoje skelbia JAV Karo studijų institutas (ISW).
12:45 | Ukraina įspėja: Rusija šią savaitę bandys sukelti masinę paniką
Ukrainos Nacionalinio saugumo tarybos kovos su dezinformacija centras įspėja, kad artimiausiu metu galimi provokaciniai Rusijos ir Baltarusijos aukščiausiosios vadovybės pareiškimai, susiję su grasinimais Ukrainai. Vienas jų – melagystės apie antrojo fronto atvėrimą iš Baltarusijos.
„Pagrindinis to tikslas – sukelti masinę paniką Ukrainos visuomenėje“, – pažymėjo Centras, rašo „Fokus“.
Be to, kaip pranešama, rusai ir toliau diskredituos Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, kaip šalies lyderio, legitimumą, taip pat Ukrainos „taikos formulę“.
Įspėjama, kad Rusijos Federacija didins dezinformacijos apie smurtinę mobilizaciją Ukrainoje mastą. Dėmesys bus sutelktas į tai, kad Ukrainos laukia ekonominė krizė dėl vyrų mobilizacijos iš įmonių. Maža to, galimos provokacijos dėl įvairių įmonių darbuotojų riaušių dėl darbdaviams suteiktų įgaliojimų įteikti šaukimus į teismą.
12:21 | Belgija įsipareigojo iki 2028 metų pristatyti Ukrainai 30 lėktuvų F-16
Belgija įsipareigojo iki 2028 metų pristatyti su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai 30 lėktuvų F-16, antradienį, prasidedant ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio vizitui Belgijoje, paskelbė abi šalys.
„Pirmą kartą tokiu susitarimu nurodomas tikslus naikintuvų F-16 skaičius – 30“, – socialiniame tinkle „X“ parašė V. Zelenskis. Pasak jo, šie lėktuvai bus pristatyti Ukrainai iki 2028 metų.
11:45 | „Neįprasta karo eskalacija“: ukrainiečiai galimai atakuoja Rusijos „branduolinį skydą“
Ukrainos bepiločiai per pastarąją savaitę galimai atakavo bent kelias Rusijos radiolokacines ankstyvojo branduolinio smūgio perspėjimo stotis. BBC pažymima, kad tai „keista karo Ukrainoje eskalacija“, nes daugelis tų stočių yra skirtos stebėti tolimojo nuotolio balistinių raketų paleidimą ir yra Rusijos „branduolinio skydo“ dalis.
11:02 | Aukščiausiasis ES diplomatas pareiškė, kad Ukraina turi teisę smogti į Rusijos teritoriją
Antradienį Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis paragino šalis subalansuoti baimę dėl eskalavimo ir Ukrainos poreikį gintis bei sakė, kad Kyjivas turi teisę Vakarų ginklais smogti į Rusijos teritoriją.
„Pagal karo įstatymą tai visiškai įmanoma ir nėra jokio prieštaravimo“, – susitikimo su ES gynybos ministrais pradžioje sakė J. Borrellis. „Turite subalansuoti eskalacijos riziką ir ukrainiečių poreikį gintis“, – paragino jis.
10:34 | Per rusų raketinę ataką Mykolajivo regione trys žmonės žuvo, šeši buvo sužeisti
Rusų pajėgos gegužės 27 d. raketomis apšaudė Snihurivkos miestą Mykolajivo srityje, per antpuolį žuvo trys žmonės, buvo sužeisti dar šeši, trys iš jų – nepilnamečiai.
Regiono karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas apie tai pranešė platformoje „Telegram“.
10:09 | R. Umerovas paragino kaimynines šalis uždaryti dangų virš vakarų Ukrainos
Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas savo internetiniame kreipimesi į NATO parlamentinės asamblėjos sesijos dalyvius paragino kaimynines šalis iš savo teritorijų uždaryti dangų virš vakarinių Ukrainos regionų.
Gynybos ministerija apie tai pranešė feisbuke.
„Rusija bando sunaikinti viską, ko negali užgrobti. Jie toliau žudo ir terorizuoja civilius gyventojus, nekaltus žmones. Kad tai sustabdytume, paraginau mūsų partnerius leisti Ukrainai naudoti vakarietiškus ginklus didesniu atstumu“, – sakė R. Umerovas.
09:57 | Maskvos srityje nugriaudėjo sprogimai: pranešama apie drono sukeltą žalą
Gegužės 27 d. naktį Rusijos Balašichos mieste netoli Maskvos pasigirdo sprogimai, vietiniai gyventojai pranešė apie numuštą droną.
Maskvos srities gubernatoriaus Andrejaus Vorobjovo, apie 21 val. vakaro Balašichos miesto Kučino rajone priešlėktuvinės gynybos sistema esą numušė bepilotį orlaivį, o jo nuolaužos nukrito ant privataus namo. Namo gyventojai nenukentėjo.
Jis taip pat sakė, kad Balašichos gyventojai girdėjo sprogimus.
09:23 | Estijos ministras: Vengrija „patiria didelį spaudimą“ paaiškinti, kodėl toliau blokuoja paramą Ukrainai
Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna pirmadienį pareiškė, kad per ES užsienio reikalų ministrų susitikimą Vengrijai buvo daromas „didelis spaudimas“ paaiškinti, kodėl ji ir toliau trukdo teikti ES karinę pagalbą Ukrainai.
Budapeštas blokuoja išmokas iš Europos taikos priemonės (EPF) – nebiudžetinio fondo, naudojamo karinei įrangai įsigyti, taip pat mokėjimus iš pelno už Europos Sąjungoje įšaldytą Rusijos turtą, interviu agentūrai dpa sakė M. Tsahkna.
„Visada turėjome problemų su Vengrija“, – sakė jis, turėdamas omenyje ankstesnius ginčus dėl finansinės pagalbos Ukrainai ir derybų su ja dėl stojimo į ES pradžios. – Tačiau dabar turime vykdyti įsipareigojimus“.
09:01 | Rusų nuostoliai
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2024 metų gegužės 28 dienos Rusijos koviniai nuostoliai Ukrainoje siekė apie 503 800 karių, iš jų 1 460 – žuvo arba buvo sužeisti per pastarąją parą.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino 7 692 (+21 per pastarąją parą) Rusijos tankus, 14 858 (+40) šarvuotas kovos mašinas, 13 029 (+48) artilerijos sistemas, 1 085 (+1) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius ir 815 priešlėktuvinės kovos sistemų. Rusijos kariuomenė taip pat neteko 357 karo lėktuvų, 326 sraigtasparnių, 10 482 (+15) taktinių bepiločių orlaivių sistemų, 2 221 sparnuotosios raketos, 27 karo laivų / katerių, 1 povandeninio laivo, 17 740 (+46) transporto priemonių ir degalų cisternų bei 2 122 (+4) specialiosios įrangos vienetų.
08:34 | ES gynybos ministrai susitiks aptarti pagalbos Ukrainai, ginklų pramonės klausimus
Europos Sąjungos gynybos ministrai antradienį susitiks Briuselyje, kad aptartų pagalbą Ukrainai bei pastangas stiprinti Europos gynybos pramonę.
ES yra įsipareigojusi iš inebiudžetinio Europos taikos priemonės fondo sutiekti Ukrainai 5 mlrd. eurų karinės pagalbos. Tačiau, kiekvienai ES narei turint veto teisę, Vengrija blokuoja išmokas iš fondo.
„Tokios gaišaties kaina – žmonių gyvybės, – pirmadienį po ES užsienio reikalų ministrų susitikimo pasakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. – Esame susitarę, kad Vengrijos indėlis į Europos taikos priemonę nebus naudojamas karinei pagalbai Ukrainai teikti.“
08:08 | Rusijos ambasadorius atskleidė, kokiomis sąlygomis Kremlius derėtųsi su Ukraina
Pasirodžius pranešimams, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas svarsto galimybę sudaryti paliaubas su Ukraina, Maskvos pasiuntinys JAV nurodė, kokia yra Kremliaus pozicija dėl galimybių užbaigti per pastaruosius dešimtmečius daugiausiai gyvybių nusinešusį karą Europoje.
07:41 | Ukrainos oro pajėgos skelbia sunaikinusios tris rusų dronus
Ukrainos oro pajėgos antradienį pranešė per praėjusią naktį sunaikinusios tris rusų atakos dronus.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai naktį paleido tris dronus „Shahed“.
Visi jie buvo numušti virš Zaporižios, Dnipropetrovsko ir Čerkasų sričių.
07:15 | Ukraina: derybos su Prancūzija ir kitomis šalimis dėl karinių instruktorių tebevyksta
Ukraina pirmadienį atsitraukė nuo pareiškimo, kad į šalį netrukus atvyks Prancūzijos kariniai instruktoriai, ir teigė, kad šiuo klausimu vis dar derasi su Paryžiumi ir kitais sąjungininkais.
Ukrainos gynybos ministerija pateikė savo paaiškinimą, kariuomenės vadui Oleksandrui Syrskiui pareiškus, kad į karo nuniokotą šalį netrukus atvyks pirmieji prancūzų kariniai instruktoriai.
„Kol kas šiuo klausimu vis dar diskutuojame su Prancūzija ir kitomis šalimis“, – sakoma Ukrainos gynybos ministerijos pareiškime.
06:42 | V. Zelenskis vyksta vizito į Belgiją
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį lankysis Belgijoje, kur pasirašys naujausią iš virtinės saugumo susitarimų su Vakarų sąjungininkais, pirmadienį pranešė belgų ministro pirmininko biuras.
Ukrainos lyderis į Briuselį atskris iš Ispanijos, tęsdamas kelionę po kelias Europos šalis, kuria siekia sutelkti paramą Kyjivui.
V. Zelenskis su Belgijos ministru pirmininku Aleksanderiu de Croo pasirašys dvišalį saugumo susitarimą, o po to jiedu surengs spaudos konferenciją.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Putleris anksčiau atrodė, kaip pajuokos vertas personažas, kuriamas šiaip kokių tai Putino nemėgstančių. Tačiau po to, kai Rusija užgrobė Krymą, šita pravardė ėmė matytis, kaip visai teisingas įvardinimas. O kai Putinas pradėjo Rusijos-Ukrainos karą, pavadinti jį Putleriu pasidarė ir korektiška, ir gražu. Nevadinsi gi šito žmogaus-šūdo kokiu nors vardu ir pavarde.
Šiuo metu Putleris tapo visišku rusofašizmo ir įvairaus koloradų siautėjimo simboliu, tad Putino tapatinimas su Hitleriu tikrai jau nieko nebestebina.
Putlerio pravardė buvo sugalvota pagal analogiją su Hitleriu, nes Putinas labai akivaizdžiai atkartoja Hitlerio istoriją: po visiškos SSRS žlugties, jis bando "prikelti" Rusiją iš kokios tai būk tai negarbės, apginkluoti iki dantų ir tada pulti ir nugalėti visus, ką laiko priešais, o taip pat - dar ir atsiimti žemes, kurias laiko savomis, nors išties tai tiesiog kitų anksčiau okupuotų valstybių teritorijos.
Hitleris darė lygiai tą patį - vaizdavo, kad prikelia Vokietiją po Versalio sutarties ir I Pasaulinio karo, ginklavo ją iki dantų, o paskui ėmė pulti visus, grobdamas teritorijas ir taip pradėdamas II Pasaulinį karą. Dabar gi Putinas balansuoja ant tikro III Pasaulinio karo ribos - t.y., ant tos ribos, kur gali įvykti branduolinis susinaikinimas.
Kaip ir Adolfas Hitleris kadaise sukūrė NSDAP ir žadėjo užkariauti visokias žemes, taip ir Vladimiras Putinas sukūrė savo Jedinaja Rosija ir žadėjo atkurti SSRS. Trumpai tariant, iredentizmas buvo abiems vienodai būdingas.
Galima nuspėti, kad kaip ir Hitleris, taip ir Putinas baigs savo gyvenimą bloguoju, o ta baigtis bus pasaulyje švenčiama, kaip šventė.
