Neįtikėtinai greitas separatistų pasipriešinimo numalšinimas yra didelė Azerbaidžano prezidento Ilhamo Alijevo pergalė siekiant, kad Baku vėl kontroliuotų regioną, kuriame gyventojų daugumą sudaro armėnai.
Po Sovietų Sąjungos subyrėjimo Azerbaidžanas ir Armėnija dėl šio kalnuoto regiono kariavo du karus.
Konflikto metais abi pusės pažeisdavo susitarimus ir apšaudydavo viena kitą , todėl baimintasi naujos pabėgėlių krizės, dėl kurios Kalnų Karabacho armėnų tautybės gyventojai gali būti priversti išvykti.
Praėjus dienai po to, kai Azerbaidžanas pradėjo karinę operaciją, Baku ir etninių armėnų valdžia Kalnų Karabache paskelbė, kad tarpininkaujant su Rusijos taikdariais buvo sudarytos paliaubas.
„Azerbaidžanas atkūrė savo suverenitetą dėl sėkmingų antiteroristinių priemonių Kalnų Karabache“, – sakė I. Aliyevas per televiziją transliuotame kreipimesi.
Jis teigė, kad didžioji dalis armėnų pajėgų regione buvo sunaikinta, ir sakė, kad separatistų pajėgos jau pradėtos atitraukti.
Per išpuolį mažiausiai 200 žmonių žuvo ir daugiau kaip 400 buvo sužeisti, sakė Kalnų Karabacho separatistų pareigūnas Geghamas Stepanianas.
Vėlai trečiadienį Armėnijos gynybos ministerija pranešė, kad Azerbaidžanas apšaudė jos pozicijas prie abiejų šalių sienos. Tokie pasienio susirėmimai yra dažni.
Paliaubų sutartis
Pagal paliaubų sutartį separatistai sutiko visiškai išformuoti savo kariuomenę, o Armėnija išvesti visas regione esančias pajėgas.
Azerbaidžano gynybos ministerija pareiškė, kad visi ginklai ir sunkioji ginkluotė turi būti atiduoti, prižiūrint 2 000 Rusijos taikos palaikymo pajėgų vietoje.
Abi šalys sakė, kad derybos dėl separatistinės teritorijos reintegracijos į likusią Azerbaidžano dalį vyks ketvirtadienį Jevlache.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė, kad Maskvos taikdariai tarpininkaus derybose.
Maskva – tradicinė regiono galios tarpininkė – teigė, kad keli jos pajėgų Kalnų Karabache nariai žuvo, kai buvo apšaudytas jų automobilis.
Baku operacija buvo naujausia smurtinė konfrontacija dėl Kalnų Karabacho.
Žlugus Sovietų Sąjungai, XX amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje armėnų separatistai užėmė regioną, kuris tarptautiniu mastu pripažintas Azerbaidžano dalimi.
Tai sukėlė karą, per kurį žuvo 30 tūkst. žmonių, o šimtai tūkstančių buvo priversti palikti namus.
2020-ųjų rudenį Armėnija ir Azerbaidžanas kariavo šešių savaičių karą ir atgavo dideles teritorijas regione ir aplink jį.
Prezidentas I. Aliyevas sakė, kad šios savaitės įvykiai „turės teigiamą poveikį Azerbaidžano ir Armėnijos taikos procesui“.
Jo patarėjas užsienio politikos klausimais Hikmetas Hajiyevas pažadėjo pasidavusiems separatistams užtikrinti saugų keliavimą ir sakė, kad Baku siekia taikios Kalnų Karabacho armėnų reintegracijos.
Separatistų pareigūnas sakė, kad iš Kalnų Karabacho armėnų bendruomenių evakuota daugiau kaip 10 tūkst. žmonių.
V. Putinas sakė, kad tikisi taikaus sprendimo, ir pridūrė, kad Maskva palaiko ryšius su visomis konflikto šalimis.
Trečiadienį vakare Rusijos vadovas surengė derybas su Armėnijos ministru pirmininku Nikolu Pašinianu, tačiau Kremlius tvirtino, kad krizė yra Azerbaidžano vidaus reikalas.
„Karas baigtas“
Džiūgaujantys Azerbaidžano sostinės gyventojai išreiškė viltį, kad susitarimas reiškia galutinę pergalę ir dešimtmečius trukusio konflikto pabaigą.
„Ši žinia mane labai nudžiugino. Pagaliau karas baigėsi“, – naujienų agentūrai AFP sakė 67-erių pensininkė Rana Ahmedova.
Armėnijoje kilo įniršis dėl antrojo pralaimėjimo Kalnų Karabache per trejus metus.
Susirėmimai kilo sostinėje Jerevane, kur tūkstančiai protestuotojų, mojuojančių separatistinio regiono vėliava, užblokavo pagrindinį kelią, o riaušių policija saugojo oficialius pastatus.
Protestuotojai bandė prasiveržti pro policijos kordoną į vyriausybinius pastatus ir svaidė butelius į policiją bei langus. Pareigūnai panaudojo kurtinamąsias granatas ir sulaikė kai kuriuos žmones.
„Mes prarandame savo tėvynę, savo žmones“, – sakė 20-metis muzikantas Sargis Hayatsas.
N. Pašinianas „turi pasitraukti, laikas parodė, kad jis negali valdyti. Niekas jam nesuteikė mandato kapituliuoti Karabache“, sakė jis.
Armėnijos vadovas tvirtino, kad jo vyriausybė nedalyvavo rengiant naujausią paliaubų susitarimą.
Jis pakartojo, kad Jerevanas neturi jokios kariuomenės separatistų kontroliuojamame Kalnų Karabacho anklave ir pridūrė, kad tikisi, jog Rusijos taikdariai užtikrins paliaubų laikymąsi, kad etniniai Kalnų Karabacho gyventojai armėnai galėtų likti savo namuose, savo žemėje.
Tarptautinis spaudimas
Turkija, kuri yra istorinė daugiausia musulmoniško Azerbaidžano sąjungininkė, o krikščionišką Armėniją ji laiko viena pagrindinių savo regioninių varžovių, šią operaciją pavadino pateisinama.
Pastaraisiais mėnesiais Europa Sąjunga ir Jungtinės Valstijos tarpininkavo Baku ir Jerevano derybose, kuriomis buvo siekiama sudaryti ilgalaikį taikos susitarimą tarp dviejų priešiškų šalių.
Baltieji rūmai trečiadienį pareiškė, kad yra susirūpinę dėl humanitarinės padėties Kalnų Karabache, o Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna perspėjo, kad krizė gali peraugti į visuotinį Armėnijos ir Azerbaidžano karą.
„Kalbant apie galimybę, kad Armėnija gali būti įtraukta į konfliktą (...) Manau, kad turime priminti tarptautinei bendruomenei, kad ji turi būti labai budri“, – sakė ji.
Azerbaidžano lyderis giria Armėnijos politinę kompetenciją
Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas trečiadienį gyrė savo šalies senos priešininkės Armėnijos vadovybę, Baku kariuomenei trumpa karine intervencija pasiekus, kad armėnų separatistai Kalnų Karabache kapituliuotų.
„Vakar, šiandien Armėnija nelauktai pademonstravo politinę kompetenciją [ir] mes tai vertiname“, – sakė I. Aliyevas, kreipdamasis per valstybinę televiziją.
„Noriu tikėtis, kad žingsniai, kurių imamės, ir antiteroristinių priemonių rezultatai galiausiai sudarys sąlygas pašalinti kliūtis taikos deryboms“, – pridūrė jis.
