„Jungtinės Valstijos yra labai susirūpinusios dėl sparčiai blogėjančios humanitarinės padėties Kalnų Karabache“, – sakoma JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno pareiškime.
Jis paragino nedelsiant atidaryti du tiekimo kelius, kad į armėnų apgyvendintą regioną būtų galima gabenti labai reikalingą humanitarinę pagalbą, ir perspėjo lyderius dėl bet kokių provokacijų.
Kalnų Karabachas šeštadienį išsirinko naują prezidentą, išaugus įtampai tarp Azerbaidžano ir Armėnijos.
Separatistinio anklavo įstatymų leidėjai didele balsų dauguma išrinko 45-erių saugumo vadovą Samvelą Šahramanianą, kuris iš karto pakeis kadenciją baigiantį lyderį Araiką Harutiunianą.
Gyventojų nusivylimas A. Harutiuniano valdymu didėjo po to, kai Azerbaidžanui uždarius vienintelį kelią, jungiantį Kalnų Karabachą su Armėnija, ėmė trūkti maisto.
Tačiau Azerbaidžanas rinkimus pavadino „akivaizdžiu Azerbaidžano suvereniteto ir teritorinio vientisumo pažeidimu“ ir „šiurkščiu tarptautinės teisės pažeidimu“.
Pastaraisiais mėnesiais Armėnija ir Azerbaidžanas apsikeitė kaltinimais dėl tarpvalstybinių išpuolių.
Armėnija įspėjo, kad Azerbaidžanas telkia karius prie bendros šalių sienos ir netoli Kalnų Karabacho.
Savo pareiškime A. Blinkenas teigė, kad Jungtinės Valstijos „ir toliau tvirtai rems Armėnijos ir Azerbaidžano pastangas išspręsti neišspręstus klausimus tiesioginio dialogo būdu, kad būtų pasiekta orumo nežeminanti ir ilgalaikė taika“, kuri apsaugotų anklavo gyventojus.
Kaimyninės Kaukazo valstybės dėl šio ginčijamo regiono, etninių armėnų apgyvendinto Azerbaidžano anklavo, yra kariavę du kartus.
Šešias savaites trukusios kautynės 2020 metais baigėsi Rusijai tarpininkaujant sudarytomis paliaubomis.
Pagal pasiektą susitarimą Armėnija užleido kelis ne vieną dešimtmetį kontroliuotus rajonus, o Maskva atsiuntė apie 2 tūkst. taikdarių, stebinčių, kaip laikomasi trapių paliaubų.