„Talino, Rygos ir Vilniaus gynyba yra tokia pat svarbi, kaip ir Berlyno, Paryžiaus bei Londono“, - tuomet sakė jis, rašo nationalinterest.org.
Velso viršūnių susitikimas pradėjo procesą, kurio tikslas – sustiprinti NATO pozicijas Rytų ir Centrinės Europos valstybėse. Velse numatytos svarbios saugumo užtikrinimo priemonės pradėtos įgyvendinti – regioninio saugumo didėjimas NATO rytinėse teritorijose jau akivaizdus. Kai kurios labai praktiškos priemonės, tokios kaip NATO itin aukštos parengties pajėgos (angl. Very High Readiness Joint Task Force, VJTF) jau veikia. Jų pagrindinis tikslas yra reaguoti į potencialiai priešiškus kitų šalių veiksmus – tokius kaip Kryme arba Donbaso regione.
Be to, rytinių NATO teritorijų šalys didina savo išlaidas gynybai ir siekia įvykdyti Velso viršūnių susitikime duotą pažadą sustiprinti savo pajėgas skiriant 2 procentus BVP. Latvija šiais metais gynybai skyrė jau 1,4 procento savo vidaus produkto (tai 9,4 procento daugiau nei praėjusiais metais). Pagal oficialią statistiką Centrinė ir Rytų Europa pagal biudžeto augimą gynybai kaip regionas aplenkė Viduriniuosius Rytus.
Tik pradžia
Tačiau nepaisant didesnių išlaidų gynybai ir realių sąjungininkų veiksmų per pastaruosius kelerius metus, gynyba šiame regione vis dar labai reikalauja Aljanso dėmesio ir paramos.
Per NATO viršūnių susitikimą Varšuvoje reiktų ne tik aptarti tai, kas jau padaryta iki šiol. Turint omeny, kad grėsmė, jog NATO nariai gali būti užpulti, nesumažėjo, per susitikimą reiktų pajudėti nuo strateginių garantijų prie gynybos ir realios atbaidymo strategijos. Pernai metais įvykę teroristiniai išpuoliai tapo tikru priminimu, kad sąjungininkams kyla didžiulės grėsmės. Be to, agresyvus Rusijos elgesys per visus 2015 metus irgi nežada nieko gero.
Taigi, kyla klausimas, kas gali būti padaryta tam, kad Rytų ir Vidurio Europos valstybės jaustųsi dar saugesnės. O pasistengti tikrai yra kur:
1) NATO sąjungininkų bataliono dydžio pajėgos turėtų reziduoti kiekvienoje valstybėje, kuri turi sieną su Rusija – jie taip pat turėtų būti aprūpinti atitinkama ginkluote.
2) Pajėgos, kurios patruliuoja NATO oro erdvėje Baltijos šalyse, esant reikalui turėtų gauti teisę vykdyti oro erdvės gynybą.
3) Tam, kad NATO itin aukštos parengties pajėgos būtų iš tikrųjų efektyvios, sprendimų dėl jų dislokavimo procesas turėtų būti supaprastintas. NATO sąjungininkų pajėgų Europoje vyriausiasis vadas turėtų turėti teisę pilnai aktyvuoti šiuos vienetus.
4) Turi būti numatytos investicijos infrastruktūrai ir sukurtas tinkamas jų teisinis reguliavimas. Finansų turi skirti NATO, priimančios ir prisidedančios prie veiklos valstybės. Infrastruktūros gerinimas yra būtinas karinėms reikmėms. Tokia programa reikšmingai pagerintų NATO gebėjimą tiekti bet kuriam savo nariui būtiną pagalbą tuo metu, kai jos reikia.
5) NATO turėtų rengti daugiau ir didesnių pratybų, susijusių su kolektyvine gynyba. Šiuo atveju yra labai svarbu priminti, kad Rusija nuolat vykdo pratybas netoli Lenkijos ir Baltijos šalių teritorijos, kuriose dalyvauja iki 150 tūkstančių karių.
6) NATO planai turi būti nukreipti tiek į naujas, tiek ir jau gerai žinomas grėsmes. Jų sąraše – ir terorizmas, ir įvairiausios hibridinio karo formos (įskaitant ir kibernetinius išpuolius bei informacinį karą).
7) Tarptautinėms pajėgoms, esančioms Lenkijoje, Ščečine suteiktas „aukšto parengtumo“ statusas buvo labai tinkamas manevras. Tačiau jį reiktų papildyti aiškiu nurodymu, kuriems vienetams jis gali vadovauti, nes kitu atveju viršenybės principas gali tapti neveiksnus.
8) Tam, kad palengvėtų karinių resursų tiekimas bei ginkluotės ir personalo perkėlimas, biurokratiniai formalumai turi būti sumažinti. Turi būti kuo greičiau pradėtas taikyti “karinio Šengeno” principas.
9) Ukrainos ateitis yra labai svarbi NATO narių Rytų ir Vidurio Europoje sagumui. Sprendimas nepripažinti Krymo Rusijos dalimi turi išlikti bei turi būti siekiama, kad Minsko susitarimą įgyvendintų visos susitariančios šalys. ------------ Svarbiausia yra prisiminti, kad nei vienos iš šių gynybinių priemonių nebūtų reikėję, jei Rusija nebūtų pažeidusi pokarinės tarptautinės tvarkos.
NATO Rytų ir Centrinės Europos valstybių reakcija į išpuolius Prancūzijoje parodo, kad naujosios Aljanso narės supranta savo atsakomybę ir yra pasiruošę solidariai reaguoti į iš pietų kylančias grėsmes. Taigi, visos Europos parama bei JAV indėlis yra būtinas ir kalbant apie NATO rytinių narių saugumą ir gynybą. Daug bendrų pratybų ir pajėgų rotacija jau vykdomos ir turi būti tęsiamos. Dabar telieka padaryti dar daugiau. Januszas Onyszkiewiczius
Buvęs Lenkijos gynybos ministras
