Sąjungos programos, kurias aptarė V. Putinas ir A. Lukašenka, yra 2018-aisiais sudarytos dviejų šalių darbo grupės sukurtas 28 dalių įstatymų pataisų rinkinys, apimantis abiejų šalių ekonominio „suderinamumo“ politiką.
Šių programų turinys yra nežinomas – apie jokius konkrečius žingsnius, kurių bus imamasi šios ekonominės integracijos metu šalių atstovai, iki šiol neskelbė.
Ketvirtadienį, po keturias valandas trukusio A. Lukašenkos ir V. Putino pokalbio, buvo paskelbta, kad visos 28 abiejų šalių integracijos gilinimo programos yra suderintos.
Ekspertai pažymi, kad dažnos A. Lukašenkos kelionės į Maskvą yra Minsko tarptautinės izoliacijos pasekmė. Nepripažintas Baltarusijos lyderis neturi didelio pasirinkimo, jeigu siekia išlaikyti valdžią ir neprarasti jį palaikančios baltarusių dalies balsų.
Maža to, nepaisant A. Lukašenkos ir V. Putino kalbų, informacija apie sąjungos valstybės projektą yra slapta, visuomenei nėra leidžiama su ja susipažinti.
Ką sakė V. Putinas ir A. Lukašenka
„Norėčiau su malonumu pažymėti, kad suderintos visos 28 programos“, – žurnalistams pareiškė V. Putinas. Kalbama apie teisės aktų unifikavimą ekonomikos, mokesčių ir muitų srityse, vieningos finansų rinkos kūrimą, valiutos sureguliavimą, pensijas ir socialinį draudimą. Iš esmės buvo sutarta dėl bendros makroekonominės politikos, pažymėjo jis.
Skelbiama, kad pavyko susitarti ir dėl dujų ir naftos tiekimo kainų, kurios „liks 2021-ųjų lygyje“, tačiau konkrečios detalės taip pat bus pateiktos tuomet, kai sutartis peržiūrės šalių vyriausybės.
Kalbėdamas apie karinį-politinį dviejų valstybių susijungimą A. Lukašenka aiškino, kad „kai tik prireiks, taip iškart“ ir „kai pajausim mūsų žmonių Rusijoje ir Baltarusijoje užklausas“. Žinant tai, kaip šiose šalyse organizuojami rinkimai ar referendumai, tai tokių „liaudies prašymų“ režimams sulaukti (o ilgainiui – ir juos įgyvendinti) neturėtų būti sudėtinga.
A. Lukašenka taip pat pažymėjo, kad jau dabar „karinė-politinė sąjunga“ yra toli pasistūmėjusi ir pažadėjo stiprinti bendrus veiksmus, kaip atsaką į „grėsmę“.
„Jeigu prireiks, tai mes su juo (Putinu) tai padarysim elementariai! – emocingai pasakojo Lukašenka. – Ir jeigu reikės dar gilesnės karinės-politinės (integracijos), mes tai padarysime akimirksniu, kai tik pajusime mūsų žmonių Rusijoje ir Baltarusijoje užklausas“.
V. Putinas patikslino, kad „kol kas šio klausimo (dviejų valstybių sujungimo) neaptarinėjo. „Viskas turi vykti natūraliai. Iki to, kaip sakoma, dar priaugti reikia“.
Paaiškėjo ir suma, kurią Maskva suteiks pinigų stokojančiam Minskui – 630-640 mln. dolerių vertės kreditą. Tiesa, pats A. Lukašenka išdidžiai pareiškė, kad „mums nereikia naujų kreditų“.
Tačiau ir ši suma, kaip ir pernykštė 1,5 mlrd. dolerių paskola, bus išleista ne Baltarusijos ekonomikos skatinimui, o tos pačios Rusijos skolų refinansavimui, rašoma „Zerkalo“.
„Kas liečia teiginius apie tai, kad „kažkas kažką praris“, tai mes šia liga nesirgome“, – aiškino A. Lukašenka.
A. Lukašenka susitikimo pradžioje vadino rusus ir baltarusius „praktiškai viena tauta“, kilusia „iš tų pačių šaknų“. V. Putinas akcentavo, kad penktasis vien per šiuos metus susitikimas nėra susijęs su Rusijos ar Baltarusijos politine situacija ar rinkimais Rusijoje.
Lukašenka gavo Rusijos karinį „stogą“
Baltarusių ekonomistas Jaroslavas Romančukas įsitikinęs, kad A. Lukašenkai šiose derybose pavyko pasiekti esminių pergalių. Jis (bent jau kol kas) neįsitraukė į politinę integraciją su Rusija ir išsaugojo valdžią Baltarusijoje, jam pavyko susitarti dėl dujų kainos įšaldymo 2021-ųjų lygyje, išsaugojo baltarusišką rublį ir šios šalies mokesčių sistemą, užsitikrino „karinį Rusijos stogą“.
„Karinė kooperacija, Kremliaus saugumo skėtis virš savo abejotino legitimumo. Politinės valdžios klausimas buvo išimtas iš dienos klausimų sąrašo. Galima dabar svaidytis žaibais į Lenkiją, Lietuvą ar net NATO. Kremlius apsiėmė Lukašenkos paskutinės vilties apsaugos vaidmenį. Savaime suprantama, ne dykai“, – „Novoje vremia“ cituojamas ekspertas.
A. Lukašenkos lojalumas Kremliui kainuoja nepigiai. „Viso mūsų Rusijos biudžetas negavo 22,3 mlrd. dolerių. Visa tai yra ne kas kita, kaip mūsų tiesioginis sąjunginės baltarusių valstybės palaikymas“, – dar 2017-aisiais yra sakęs Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas. 2021-aisiais ši suma ženkliai išaugo, pažymima BBC.
V. Putino nauda iš šių derybų nėra tokia akivaizdi, įsitikinęs J. Romančukas. „Nepaisant to, pasiekti susitarimai leidžia jam sutrumpinti Lukašenkos pavadėlio ilgį“, – aiškino jis. Susitarimų tekstą diktavo V. Putinas ir tai yra jo geopolitinė pergalė. Eksperto teigimu, tai leis Kremliui pasigirti prieš artėjančius parlamento rinkimus. Pažymima, kad Baltarusijos karinė politika jau palaidota, o Rusijos kariuomenė nuo šiol galės be trikdžių dislokuoti savo karinę infrastruktūrą ir kariuomenę Baltarusijos teritorijoje.
Nuo visuomenės slepiami sutarties dokumentai
Baltarusijos ekspertai taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad jau kelerius metus apie tokį grandiozinį projektą nėra viešinama jokia informacija. Net ir dabar, kai abiejų šalių prezidentai formaliai sutarė dėl Rusijos ir Baltarusijos sąjungos valstybės gairių, vis dar nėra aišku, kas konkrečiai bus įgyvendinta.
„Rusijos pusės strategija remiasi tuo, kad Baltarusijos instituciniai mechanizmai būtų pririšti ir tokiu būdu būtų linkstama link to, kad Baltarusija be kažkokių išlygų liktų Rusijos interesų orbitoje“, – pažymi politologas Andrejus Kazakevičius.
Jo teigimu, dėl šalies suvereniteto nerimaujantys baltarusiai turi tam pagrindo, vien jau dėl to, kad kelerius metus nuo jų slepiamas susitarimų turinys.
„Tokių derybų slaptumas – tai papildomos rizikos. Taip, dabar viskas atrodo taip, kad rimtų politinių žingsnių, politinės integracijos nėra numatyta, tačiau pati situacija, kuomet panašaus pobūdžio informacija nėra vieša jau kelerius metus, absoliučiai nenormali. Tai rodo, kad net informacijos sklaidos lygyje valdžia mano, kad gali absoliučiai nekomunikuoti su savo tauta ir spręsti likimą tik vadovaujantis savo siaurais asmeniniais interesais“, – komentavo A. Kazakevičius.
Jam antrino ir politologas Artiomas Šraibmanas. Jo teigimu, sprendžiant iš turimos informacijos, jokių proveržio susitarimų Rusijai ir Baltarusijai pasiekti nepavyko, tačiau kol nėra paviešinti dokumentai, sunku spręsti, kas laukia toliau.
Maža to, Kremlius supranta, kad A. Lukašenkos parašas ant sutarties dar nereiškia realaus rezultato, todėl ir pinigai, kuriuos Baltarusijai skyrė V. Putinas, nėra ženklus indėlis į „integraciją“.
„Nėra prasmės jo apdovanoti kažkuo daugiau vien tik už rudeninę jų pasirašymo ceremoniją. Tikėtina, kažkokie didesni pinigai būtų galimi išduoti už realius esminių punktų vykdymus, tačiau tik Maskvos sąlygomis. Tačiau aš nesu tikras, kad mes apskritai pasieksim šį etapą“, – „Zerkalo“ cituojamas analitikas.
