„Nėra abejonių, ar bus naujos sankcijos (Baltarusijai, – red. past.) ir jos palies asmenis, kurie finansuoja Lukašenką“, – cituojamas šaltinis ES. Tokį žingsnį gali paskatinti ir neseniai paskirtos 10 ir 11 metų kalėjimo bausmės Baltarusijoje įkalintiems opozicijos lyderiams.
ES palaikys Lietuvą visais įmanomais būdais
Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis praėjusią savaitę pareiškė, kad ES pasirengusi „bet kokiomis priemonėmis“ remti Lietuvą, Latviją ir Lenkiją, jei Baltarusija ir toliau dirbtinai didins spaudimą Bendrijos sienoms, pasitelkdama migrantus bei pabėgėlius.
„Manome, kad smerktina, jog [baltarusių prezidento Aliaksandro] Lukašenkos režimas šią vasarą ciniškai naudojosi imigrantais ir pabėgėliais, kad dirbtinai sukeltų spaudimą mūsų rytinėms sienoms, nes Lietuvos ir Lenkijos sienos yra ir ES sienos“, – per spaudos konferenciją kalbėjo J. Borrellis.
Pasak jo, ES užsienio reikalų ministrai esant šiai padėčiai solidarizuojasi su Lietuva, Latvija ir Lenkija.
„Esame pasirengę imtis bet kokių priemonių, kad jas paremtume, jei tokia padėtis tęsis“, – pabrėžė ES užsienio politikos vadovas.
A. Lukašenka, sulaukęs aštrios tarptautinės reakcijos į Minsko įvykdytą „Ryanair“ lėktuvo nutupdymą, gegužę pareiškė, kad Vakarų valstybės dabar pačios turės kovoti su narkotikų gabenimu ir nelegalia migracija iš jo šalies.
„Anksčiau stabdėme narkotikus ir migrantus – dabar patys juos valgysite ir gaudysite“, – teigė A. Lukašenka.
Šiemet per sieną su Baltarusija į Lietuvą pateko daugiau kaip 4,1 tūkst. migrantų, daugiausia iš Irako. Vilnius padidėjusius nelegalios migracijos srautus laiko Minsko „hibridine agresija“.
Šalis planuoja iki kitų metų rugsėjo palei Baltarusijos sieną įsirengti tvorą, skirtą užkirsti kelią nelegaliai migracijai. Statyboms bus išskirta 152 mln. eurų, o tvoros ilgis sieks 500 kilometrų.
Lenkija ir Latvija taip pat paskelbė nepaprastąją padėtį prie savo sienų su Baltarusija ir ėmėsi įrenginėti fizines užtvaras.
Prancūzų ministras: ES turi atsižvelgti į Lietuvos patirtį, svarstant migracijos taisykles
Prancūzijos Europos reikalų ministras Clement'as Beaune'as sako, kad Europos Sąjunga (ES) turi atsižvelgti į Lietuvos patirtį, svarstydama bendras migracijos ir prieglobsčio taisykles.
Jis paragino bendriją paspartinti diskusijas šiuo klausimu.
„Baltarusija išnaudoja šį pavyzdį (migracijos krizę Lietuvoje – BNS) kaip bandymų poligoną mūsų solidarumui patikrinti. Tokias situacijas taip pat reikės turėti omenyje, bendrai svarstant bendrą ES migracijos ir prieglobsčio politiką“, – interviu BNS sakė Lietuvoje praėjusios savaitės pabaigoje viešėjęs Prancūzijos vyriausybės atstovas.
„Prieš metus, rugsėjį, matėme naują pasiūlymą iš Europos Komisijos. Turime paspartinti diskusijas, nes iki šiol progresas buvo lėtas“, – teigė jis.
ES svarsto bendrą migracijos politiką reaguodama į 2015-2016 metų migracijos krizės išmoktas pamokas.
Diskusijos Vakarų Europoje dėl naujų taisyklių tapo aktyvesnės nerimaujant dėl migrantų antplūdžio iš Afganistano, kurio kontrolę rugpjūtį perėmė Talibanas.
Siūlymai dėl bendros politikos apima ir mechanizmus, kaip ES šalys dalytųsi migrantais, siekiant sumažinti naštą, tenkančią valstybėms, į kurias migrantai atvyksta pirmiausia.
„Manome, kad šiuo (Europos Komisijos – BNS) pasiūlymu užtikrinamas geras balansas tarp sienų kontrolės, atsakomybės už migrantų registravimą pirmojoje atvykimo šalyje ir lankstaus solidarumo šalių, kur migrantai atvyksta pirmiausia, arba šalių kaip Prancūzija, kuri priima daug antrinio judėjimo migrantų, atžvilgiu“, – kalbėjo C. Beaun'as.
„Jeigu mums nepavyks susitarti dėl šio balanso tarp solidarumo ir atsakomybės, niekada nepasieksime efektyvios ir veiksmingos ES migracijos ir prieglobsčio politikos“, – pridūrė jis.
