Šie duomenys paskelbti patikrinus 82,79 proc. balsalapių.
Remiantis jais, PiS surinko 45,16 proc. balsų ir smarkiai lenkia pagrindinę savo varžovę, centristinę „Pilietinę koaliciją“ (KO), surinkusią 26,1 proc. balsų.
„Ipsos“ apklausų duomenimis, „Įstatymas ir teisingumas“ užsitikrino 239 mandatus 460 vietų žemutiniuose Lenkijos parlamento rūmuose.
Opozicinė „Pilietinė koalicija“ (KO) rinkimuose gavo 27,4 proc. balsų (130 vietų), Demokratinės kairės sąjunga (SLD) – 11,9 proc. balsų (43 vietas).
„Turėsime keturis metus sunkaus darbo. Lenkija turi dar labiau pasikeisti ir ji turi pasikeisti į gerą“, – būstinėje Varšuvoje šalininkams sakė PiS lyderis Jaroslawas Kaczynskis.
„Tikiuosi, kad (oficialūs rezultatai) rytoj patvirtins mūsų sėkmę“, – teigė jis.
Ekspertai perspėjo, kad įtikinama PiS pergalė reiškia, jog partija gali tęsti teismų sistemos reformas ir taip gilinti konfliktą su Europos Sąjunga (ES). Bendrijos atstovų teigimu, pertvarkos gali apriboti Lenkijos teismų nepriklausomybę.
Valdžioje nuo 2015 metų esanti PiS labiausiai taikėsi į rinkėjus skurdesniuose rajonuose ir daugiausia dėmesio skyrė šeimos vertybėms, įvesdami naują vaiko pašalpą, mokestinių lengvatų mažas pajamas gaunantiems gyventojams, taip pat padidindami pensijas ir minimalų atlyginimą.
Lenkijos faktiniu lyderiu laikomas J. Kaczynskis prieš sekmadienio rinkimus surengė itin poliarizuojančią kampaniją, per kurią užsipuolė seksualines mažumas ir atmetė Vakarų liberaliąsias vertybes. Jis sulaukė galingos Lenkijos Katalikų bažnyčios, darančios didelę įtaką kaimiškųjų vietovių gyventojams, paramos.
„PiS“ pagaliau rūpinasi silpniausiais, labiausiai pažeidžiamais visuomenės nariais“, – naujienų agentūrai AFP sakė Varšuvoje balsavusi 40-ių psichologė Kasia.
J. Kaczynskis yra vienas iš kelių lyderių Europos Sąjungoje, pasisakančių už didesnį šalių narių suverenitetą, skirtingai nuo federalizmo, kurį remia ES galiūnės Prancūzija ir Vokietija.
PiS taip pat siekia artimų ryšių su JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija. Lenkija jau ilgą laiką laiko Jungtines Valstijas pirminiu savo saugumo garantu NATO ir apsauga nuo Rusijos.
„Užsienio politikoje „PiS“ gina Lenkiją, ne tik aklai sutinka su tuo, ko nori Vokietija ar Prancūzija“, – teigė 34-ių elektrikas Michalas.
„Apsaugoti ateitį“
Tuo metu „Pilietinę koaliciją“ kurią remia pagrindinis J. Kaczynski konkurentas, kadenciją baigiantis Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas, palaiko daugiausia miestiečiai.
Jie kritikuoja PiS dėl skaldančios politikos, teismų reformų, didelio atgarsio sulaukusių kyšininkavimo skandalų ir visuomeninės žiniasklaidos monopolizacijos.
„Balsavau už demokratiją, kad apsaugočiau savo anūkų ateitį“, – sakė KO palaikiusi 64-ių dirbanti pensininkė Jadwiga Sperska.
„Dabartinės Vyriausybės kryptis gali mus išvesti iš ES“, – pridūrė ji.
Po ketverių metų pertraukos į parlamentą sugrįš Lenkijos kairieji. Jie smerkė „PiS“ dėl nusistatymo prieš LGBT bendruomenę ir artimo santykio su bažnyčia, tačiau palaikė valdančiųjų socialinės politikos siekius.
„Palaikau atvirą, tolerantišką visuomenę be agresijos ir tų pačių lyčių asmenų sąjungomis“, – sakė už kairiuosius balsavusi viešojo sektoriaus darbuotoja 31-ių Monika Pronkiewicz.
„Valstiečių PSL partijos ir „Kukiz 15“ aljansas rinkimuose surinko 9,6 proc. balsų ir gavo 34 vietas parlamente, kraštutinių dešiniųjų partija „Konfederacija“ gavo 6,4 proc. balsų ir 13 vietų, rodo „Ipsos“ apklausa.
„Tefloninė partija“
J. Kaczynskiui pavyko priešpastatyti savo partiją prieš liberalųjį elitą, atkartojant tendencijas Vakarų Europos ir Jungtinių Valstijų politikoje.
„PiS“ pažadai sukurti gerovės valstybę yra nukreipti į lenkus, manančius, kad jie nepatyrė milžiniško ekonomikos augimo ir laisvos rinkos privalumų po komunistinio režimo žlugimo 1989 metais.
Analitikai mano, jog dosnios socialinės išmokos pavertė PiS „teflonine partija“, kas leido pagerinti partijos reputaciją po kelių itin didelio atgarsio sulaukusių skandalų, į kuriuos įsivėlė aukšto rango nariai.
Opozicinė KO sakė, kad patekusi į valdžią atšauktų prieštaringas teismų reformas, bet daugiau skambių pažadų rinkėjams nedalino.
Lenkija 2017 metais tapo populiariausia laikino įsidarbinimo šalimi tarp užsieniečių ir aplenkė net Jungtines Valstijas, rodo Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenys.
Į Lenkiją atvyko apie 1,2 mln. laikinų migrantų, dauguma jų – ukrainiečiai. Jie užpildė daugybę darbo vietų, likusių tuščių, kai po prisijungimo prie ES daug lenkų išvyko ieškoti pelningesnio darbo Vakaruose.
