„The Atlantic“ pakalbino kelis mokslininkus tam, kad būtų galima įsivaizduoti, kaip toliau vystysis viruso plėtros eiga. Viso buvo sudaryti keturi galimi scenarijai, kurie skiriasi iš esmės savo trukme. Deja, daug kas priklauso ne tik nuo mūsų ir nuo mūsų valdžių veiksmų, tačiau ir nuo paties koronaviruso.
Kada viskas grįš į savo įprastas vėžes? Atsakymas paprastas: kuomet 60-80 proc. žmonių taps atsparūs Covid-19. To reikia, kad virusas nustotų plisti nuo žmogaus žmogui. Tačiau tikslaus atsakymo, kiek laiko prireiks šio tikslo pasiekimui, niekas negali pateikti.
Yra tik aiškiai žinomi du keliai, kaip tai pasiekti. Pirmasis – vakcinos atradimas. Antrasis – leisti laisvai plisti ligai, kad ja persirgę sudarytų pakankamą kiekį imunitetą turinčių žmonių.
Persirgę Covid-19 virusu žmonės turėtų įgyti imunitetą ir neperdavinėti ligos kitiems. Tačiau čia dar yra ta problema, kad šiuo metu nėra tiksliai žinoma, kaip ir kokiam laikotarpiui imunitetas susiformuoja. Yra pranešimų, kad jau pasveikę nuo viruso žmonės užsikrečia juo pakartotinai.
Tiek vienas, tiek kitas būdas atsikratyti epidemijos gali užtrukti metus ar dvejus. Tačiau jau šią vasarą galima tikėtis kai kurių normalaus gyvenimo atributų, tokių kaip darbas biure ar lankymasis restoranuose. Perpildytų paplūdimių ar muzikos festivalių gali tekti palaukti ilgiau.
JAV profesoriaus Andrew Noymero teigimu, izoliacijos režimas turėtų tęstis nuo 8 iki 12 savaičių. Didžiausia problema visame pasaulyje dabar yra ta, kad nėra aiškaus būdo, kaip efektyviai tikrinti užkrėstuosius ir nustatyti, kurie iš jų jau persirgo liga ir susiformavo imunitetas, ja tik užsikrėtė, ar gali būti užkrėstas.
1-asis scenarijus. Nuo vieno iki dviejų mėnesių
Harvardo epidemiologas Williamas Hanage’as mano, kad šis scenarijus yra realus tik tuo atveju, jeigu mes dabar sureagavome į „netikrą pavojų“. Tai yra, koronavirusas netikėtai pasirodys esantis ne toks ir pavojingas patogenas.
Jo teigimu, šiuo metu dauguma infekciją pasigavusių žmonių su Covid-19 viruso pasekmėmis susitvarko labai lengvai. Todėl yra tikėtina, kad žmonės jau pradėjo patys formuoti visuotinio imuniteto skydą prieš epidemiją. Tačiau kol kas toks „gerasis“ scenarijus atrodo mažai tikėtinas.
A. Noymeras tvirtina, kad nusprendus staigiai atsisakyti socialinio atsiribojimo galima prognozuoti „staigų, trumpą ir didelio masto“ epidemijos paūmėjimą artimiausius porą mėnesių. Tai nužudytų labai daug žmonių ir perkrautų sveikatos apsaugos sistemą.
Tačiau tuo pačiu ir pasveikusių būtų tiek, kad bendrai visuomenė žengtų žingsnį visuotinio imuniteto formavimo link.
2-asis scenarijus. Trys ar keturi mėnesiai
Per šį laikotarpį žmonija galėtų sužinoti šiek tiek daugiau apie koronavirusą, įsitikinęs W. Hanage’as. Jo teigimu, svarbu atlikti dviejų rūšių testus: vienu tikrinti ar žmogus nešioja patį koronavirusą, o kitu – antikūnus, kurie atsiranda žmogui įgijus imunitetą.
Turėdami tokią informaciją mes turėtume izoliuoti labiausiai pažeidžiamas visuomenės žmonių grupes, o likusieji galėtų grįžti į normalų gyvenimą.
Be to, atsirastų galimybė, kad per šį laikotarpį medikams pavyks sukurti efektyvų Covid-19 gydymo metodą. Tai yra, išmokti greičiau ir patikimiau pašalinti pavojingus gyvybei simptomus. Net jeigu tai nesutrukdys virusui plisti toliau, bent jau sumažintų apkrovas ligoninėms.
3-iasis scenarijus. Nuo 4 mėnesių iki metų
Kol kas niekas negali prognozuoti, ar Covid-19 plitimas sumažės vasarą, kaip tai nutinka gripo atveju. Po poros mėnesių mes atsidursime kryžkelėje: arba koronavirusas pradės savaime trauktis, arba teks ir toliau taikyti karantino priemones.
Pirmuoju atveju vasara bus šiek tiek linksmesnė (bent jau šiauriniame pusrutulyje). Tikėtina, atsidarytų barai ir restoranai, galimai būtų leidžiama leisti laiką gamtoje nedidelėmis grupelėmis. Tačiau tai nereiškia, kad bus leidžiama rengti muzikos festivalius, sporto renginius ar lankytis sausakimšuose paplūdimiuose, mano A. Noymeras.
W. Hanage’o teigimu, vasarą galėtų būti atnaujinti sporto renginiai, tačiau be žiūrovų. Parduotuvės veiks, tačiau turės riboti lankytojų srautus. Eksperto teigimu, gausūs žmonių susibūrimai iš amerikiečių gyvenimo turėtų išnykti ilgam laikui.
Tačiau keliauti gali būti daug paprasčiau. Jeigu koronavirusas bus visur, ir užsikrėsti parduotuvėje šalia namų bus taip pat paprasta, kaip ir bet kurioje kitoje pasaulio vietoje, tai riboti keliones neatrodo logiška. Tačiau oro uostų taip pat laukia žmonių srautų ribojimai, pabrėžė ekspertas.
Kol kas taip pat nėra žinoma, ar tokiu atveju rudenį virusas sugrįžtų ir kokiu mastu. Nuo to priklauso ir tai, ar vaikams bus leidžiama grįžti į mokyklas. „Ramesnį“ vasaros laikotarpį valstybės galėtų išnaudoti pasiruošimui „antrajai bangai“ ir paties viruso poveikio tyrimams.
Didžioji „antrosios bangos“ problema – rudenį grįš ir sezoninis gripas, kurio atskirti nuo koronaviruso be atlikto tyrimo faktiškai neįmanoma.
4-asis scenarijus. Nuo metų iki 18 mėnesių
Vakcinos nuo koronaviruso pasirodymo geriausiu atveju tikimasi 2021-ųjų pavasarį. Jeigu tai bus tik pirminė jos versija, dar mažiausiai 6 mėnesius užtruktume tam, kad ji taptų veiksnia. Reikės atlikti daug bandymų, kad būtų įsitikinta vakcinos efektyvumu, kad ji nesukels komplikacijų žmonių sveikatai, kad antikūnai iš tiesų paveiks koronavirusą. Todėl realus vakcinos atsiradimo variantas – 2022-ieji, rašoma „The Atlantic“.
Jeigu vakcina iš tiesų bus išrasta, normalus gyvenimas netruks atsinaujinti, tačiau ne iš karto. Reikės paskiepyti milžinišką kiekį žmonių, dar ir nustatant prioritetą – kas sulauks pirmųjų dozių. Tikėtina, kad tai bus sveikatos apsaugos sektoriaus darbuotojai.
Negalima atmesti ir tokios minties, kad vakcina nuo koronaviruso išvis niekada nebus sukurta. Tačiau tokiu atveju žmonėms jau turėtų būti susiformavęs imunitetas nuo Covid-19, kad epidemija išnyktų. Tačiau daugelio žmonių mirčių išvengti nepavyks.
