Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas pripažįsta, kad „online“ mokymai yra reikalingi.
„Be abejo, tokios konsultacijos yra reikalingos. Aš džiaugiuosi, kad tik kai kurios mokyklose dar to nėra, bet, tikiuosi, greitai bus. Tikiuosi, kad tie kurie nesusipratę, kas yra nuotolinis mokymas, tuoj pat ateis į protą.
Ministerija jiems yra parengusi daug rekomendacijų ir paaiškinimų. Ne nurodymų, bet interpretuojamojo pobūdžio dalykų. Mokyklos galės įsivertinti – kur jos yra ir kiek gali su savo esamomis pajėgomis daryti. Manau, kad tos dvi savaitės, kurios prasidėjo po atostogų, tai geras laikas, kad ta sistema susireguliuotų“, – sako A. Aldakauskas.
Kai kuriuose mokyklose „online“ pamokos nevyksta
Vilniuje gyvenantis tėvas tv3.lt piktinasi, kad jo vaikams pamokos „online“ iš viso nėra vykdomos. Mokytojai vaikams tik atsiunčia užduotis ir žurnale pažymi, kad vyksta nuotolinis mokymas, tačiau realiai pamokos nevyksta.
Pasak jo, mokytojai tik dabar bando prisijungti prie „Google“ platformų ir organizuoti veiklą nuotoliniu būdu. Tačiau, kuo mažesni vaikai, tuo sunkiau jiems mokytis savarankiškai ir jie negeba patys atlikti užduočių.
Dar vienas vilnietis tėvas antrina, kad dauguma mokytojų tik atsiunčia užduotis, bet retas prisijungia prie „online“ pokalbių.
„Retas mokytojas, kuris veda „online“ pamokas internetu. O jei tokių pasitaiko, tai prie jų prisijungia mažiau nei pusė mokinių. Dažniausiai mokytojai surašo užduotis, kokias atlikti, bet, realiai, pamokos nevyksta.
Klasės auklėtoja informavo tėvus, kad jaučiamas chaosas. Dėkojo už kantrybę, nes labai lūžta sistemos dėl didžiulės apkrovos ir ne visiems vaikams pavyksta prisijungti. Galbūt ne visi vaikai ir nori prisijungti.
Akivaizdu, kai kurios mokyklos nespėjo pasiruošti šiam kritiniam atvejui. Galbūt reikėjo daugiau padirbėti su mokytojais, kad jie pasiruoštų ir būtų dirbama sistemiškai, o ne taip chaotiškai. Dabar visi mokytojai tvarkosi skirtingai – vieni prašo elektroninius laiškus siųsti, kiti per „zoom“ bendrauti, trečias dar kažkaip“, – kalbėjo tėvas.
Tėvai pažymėjo, kad kai kurios mokyklos karantino metu pro pirštus žiūri į nuotolinį mokymą.
Ministerija: mokyklos galvojo, kad viskas greitai baigsis
ŠMSM Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius A. Aldakauskas teigė, kad mokyklos negalvojo, kad karantinas truks taip ilgai.
„Mokyklos startavo su nuotoliniu mokymu kiekviena įsivertindama savo kompetencijas ir patirtį. Negalime atmesti, kad yra ir tokių mokyklų, kurios naudojasi tik elektroniniu dienynu ar elektroniniu paštu.
Kovo 16 dieną mokykloms davėme klausimyną, kuriame matėsi, kad dauguma mokyklų šias įprastas priemones, elektroninį dienyną ir elektroninį paštą, renkasi kaip vieną iš galimybių. Manau, kad tai yra laikina, nes tos mokyklos turbūt galvojo, kad viskas baigsis labai greitai, bet signalai rodo, kad greitai nesibaigs ir reikia rimčiau pasiruošti nuotoliniam mokymui.
Apklausoje, kokias aplinkas naudoja mokyklos, tai tokių neapsisprendusių ir dar eksperimentuojančių mokyklų yra apie 20 proc. Kitos mokyklos yra apsisprendusios ir naudoja patikimas ir tinkamas virtualias mokymo aplinkas, kaip „Google“, „Microsoft“ ir „Moodle“. Nedaug truks ir kitos mokyklos nueis tuo pačiu keliu“, – teigė A. Aldakauskas.
Mokykloms pasirengti talkina savivaldybių švietimo padaliniai. „Pats asmeniškai nuolat jiems teikiu informaciją, dalinamės žiniomis iš mokyklų. Atkreipiame dėmesį į mokyklas, kurios labai žemai įsivertino, bandome kartu išspręsti šitą iššūkį.
Kažkokių priežiūros tarnybų neturime. Būna mokytojai, tėvai ar mokiniai atkreipia dėmesį, kad lūžo dienynas, ar kažkas vaizdo pokalbių neorganizuoja, ar pasirinko vieną, o ne kitą variantą. Tokių paburbėjimų natūralu, kad buvo ir bus, nes esame tik kelio pradžioje.
Mes taip pat rekomendavome mokykloms nespausti mokinių dėl lankomumo. Rekomendavome dabar juos parsivesti į mokymus atgal, į tą virtualią mokyklą. Jau eina antra savaitė ir mokyklos pradeda susirūpinti, kodėl kai kurie vaikai neatsakė į užduotis, nepadarė jų, ar neturėjo kompiuterių, ar pramiegojo. Dabar prasidėjo antra dalis ir reikės prižiūrėti, kas vyksta mokyklose“, – sakė A. Aldakauskas.
Tėvų forumo narė: per mažai laiko pasiruošimui
Lietuvos tėvų forumo (LTF) narė Indrė Pavinkšnienė teigė, kad mokyklos turėjo per mažai laiko pasiruošti.
„Labai daug priklauso nuo mokyklų išankstinio pasiruošimo. Mokyklos turėjo labai trumpą laiko tarpą – tik dvi savaites, kad pasiruoštų nuotoliniam mokymuisi. Tai tikrai nėra tas laikas, per kurį galima kokybiškai pasiruošti.
Tos mokyklos, kurios jau anksčiau buvo kažkiek pasiruošusios ir vykdė nuotolinio mokymo dalį – tai jos jau pilnai dirba. Kitos kūrybiškai pasižiūrėjo į šią situaciją ir daugiau kūrybiškas užduotis siunčia mokiniams.
Ypač pirmomis nuotolinio mokymo dienomis labai stipriai strigo visos sistemos, tačiau taip greitai perorientuoti visas technologijas tokiai didelei apkrovai, tai žinoma, sudėtinga. Mokytojai šiuo metu taip pat patiria pakankamai didelę įtampą ir stresą, kai reikia taip greitai persiorientuoti ir pasiruošti visą tą medžiagą, kurią perteikdavo gyvai bendraujant“, – teigė I. Pavinkšnienė.
Sunkiausia – nuo 5 iki 8 klasės
LTF narys Kęstutis Mikolajūnas teigė, kad dauguma mokyklų pasirinko namų darbų modelį.
„Šiuo metu mokymas vyksta įvairiai ir nėra vienodos tvarkos. Dauguma mokyklų pasirinko modelį – namų darbų variantą. Mokytojai atsiunčia užduotis, vaikai pasimoko ir vėliau juos pakonsultuoja. Mokytojas būtų kaip korepetitorius. Vaikai daugiausiai mokosi savarankiškai.
Tikrai nedaug mokytojų vykdo pamokas „online“. Vyksta po dvi ar tris pamokas. Dažniausiai jos būna ne 45 min, o kokių 20 min. Kitos pamokos vyksta vaikui mokantis savarankiškai.
Sunkiausia yra progimnazinėse klasėse – nuo 5 iki 8 klasės. Tai toks amžius, kai jie nei vaikai, nei suaugę. Jie galvoja, kad yra suaugę, bet jiems dar reikia globos, jie protestuoja prieš viską. Tiek tėvams, tiek mokytojams yra sunkiau su jais susitvarkyti. Jie labai gerai apie save galvoja ir laužo taisykles“, – teigė forumo narys.
Pasak jo, į akis krenta kitas labai svarbus dalykas, kas galėjo būti išspręsta valstybės mastu, tai likęs senas tvarkaraštis.
„Kai nelieka mokyklos ir to ritmo, pamokų po 45 min. ir pertraukų, man atrodo, kad būtų logiška perdaryti tvarkaraštį. Reikėtų palikti dvigubai mažiau pamokų, kai kurias jų apjungti. Laikytis senojo tvarkaraščio, kuris buvo mokykloje, neatrodo išmintingai, nes sąlygos pasikeitė ir tikrai sunku 45 min. išlaikyti dėmesį penkiems ar septyniems skirtingiems dalykams.
Kitas momentas, net geriausių mokyklų vadovai pasirenka namų darbų variantą, išdalina užduotis, o tose šeimose, kur nėra interneto arba turi ribotas galimybes – tai nuveža popierines užduotis.
Svarbu, kad apskritai tas mokymasis išliktų, nes dabar matosi labai daug imitavimo. Kai kurios mokyklos pasirinko ir pasiliko tokį tvarkaraštį, koks buvo klasėse, jį žymį, bet realiai pamokos vyksta kitokios“, – kalbėjo K. Mikolajūnas.
Karantinas suteikė progą įvertinti švietimo sistemą
LTF pirmininkas Darius Trečiakauskas teigė, kad vieniems pasisekė labai gerai – atrado naujų metodų ir priemonių. Kitiems sekasi kaip visada, o tretiesiems – ko gero, nepasisekė.
„Problemų ar priežasčių yra labai daug. Pirmas dalykas, tai yra visiškai naujas būdas, iššūkis, priemonė ir tuo pačiu nauja galimybė tiek moksleiviams, tiek tėvams. Antras dalykas, techninių priemonių visi neturi vienodai. Yra tokių, kurie atsidūrę kitokiame socialiniame statuse, arba yra daug vaikų šeimoje, o kompiuteris vienas ar du, o visiems reikia priimti. Trečias dalykas, gebėjimai mokytojų, tėvų ar moksleivių yra labai skirtingi. Visa tai susumavus, mes turime ir turime rezultatą.
Nuo ko tai priklauso? Visose situacijose, kaip ir visada, dažniausiai atpirkimo ožiu lieka mokytojas. Aišku, nuo mokytojo mokymo procese priklauso didžiausia dalis sėkmės. Aplinka, techninės priemonės, organizavimas, vadovybės požiūris, lygiai taip pat moksleivių, jų tėvų bendradarbiavimas ir požiūris šiame procese taip pat lemia be galo daug. Mokytojo atsakomybė net šioje vietoje gal sumažėja. Tėvai daugiausiai atsakingi, kad moksleiviai dabar dalyvautų ir į tą procesą gilintųsi, norėtų, siektų ir gautų naudą bei rezultatus. Vien mokytojų negalima statyti į kampą ir sakyti, kad jis yra atpirkimo ožys. Žinoma, jei mokytojas yra kūrybingas ir iš didžiosios raidės, pašaukimo – tai jis bet kokioje situacija randa būdus, priemones ir sprendimus, kaip moksleivius užkabinti ir juos vesti į priekį“, – sakė D. Trečiakauskas.
Pasak jo, apskritai, verta pasižiūrėti, kokia mūsų švietimo sistema.
„Mes kalbame ne apie mokymąsi, o apie mokymą. Nors reikėtų šnekėti apie ugdymąsi. Yra bendras požiūris, kad švietimo sistema turi pasiekti bendro rezultato, o tas rezultatas – tai brandos egzaminai ar įstojimas į aukštąją mokyklą. Tai iškreipia visą švietimo sistemos esmę, pagrindą ir vertybines nuostatas. Ko gero, nemaža dalis mokytojų žiūri per tą prizmę, kuri yra suformuota bendrai valstybės.
Orientuojamasi į tai, kad moksleivį paruošti ne gyvenimui, o egzaminui. Bet tai nėra vien mokytojų kaltė, nes jei mes paimsime išsilavinimo standartus, bendrojo ugdymo programas, ugdymo planus – tai pamatysime, ką moksleivis turi pasiekti, į kokius klausimus turi atsakyti, kokį žinių bagažą sukaupti.
Tas iškreiptas požiūris šiandien akivaizdžiau pasimato, nes tėvai ir moksleiviai realiai su tuo susiduria ne klasėje, o savo namuose. Gyvenimo situacija taip sudėstė, kad dabar mes matome problemas ir jos išryškėjo, kas seniau buvo paslėpta už gražių žodžių ar lozungų. Jei pasižiūrėsime, kinų kalboje žodis „krizė“ verčiamas kaip „galimybė“. Manau, kad pasižiūrėję į tai, kiekviena situacija mums suteikia ne dvi, tris, o galbūt šimtus galimybių. Galbūt koronavirusas ir karantinas mums suteikia galimybę pamatyti situaciją iš kito taško, kitaip pasižiūrėti, pervertinti, kad pradėti kažką keisti ir švietime, ir ugdyme“, – kalbėjo D. Trečiakauskas.
Prisiminkite, kaip jautėsi tėvai ir pedagogai, kai Kaune nuspręsta netęsti nuotolinio neformalaus švietimo:
