Pilnavertė mityba, kancerogenų, tokių kaip rūkymas, vengimas yra labai svarbūs dalykai. Gyvenimo trukmė pailgėja palaikant gerą fizinę būklę. Tačiau kartais žmonės tiesiog nepaaiškinamai gyvena daugiau nei šimtmetį.
Tačiau nauji tyrimai gali padėti paaiškinti, kaip tai įmanoma. Atrodo, kad atsakymas slypi šimtamečių genetiniame kode. Tyrėjai iš Bolonijos universiteto Italijoje atrado penkias žmonių, kurių amžius viršijo 105 metus, DNR genetines mutacijas. Mutacijos galimai pakeičia tai, kaip jų ląstelės taiso sugedusią DNR. Tai tarsi užmena mįslę apie paslaptingą gyvenimo eliksyrą.
„Ankstesni tyrimai parodė, kad DNR atkūrimas yra vienas iš mechanizmų, leidžiančių prailginti visų rūšių gyvenimo trukmę“, – sakė Bolonijos universiteto Biologinių, geologinių ir aplinkos mokslų katedros molekulinės antropologijos laboratorijos vyresnioji docentė ir vyresnioji tyrimo autorė Cristina Giuliani.
„Mes parodėme, kad tai gali padaryti ir žmonės, o duomenys rodo, kad natūrali žmonių įvairovė, pasiekianti paskutinius gyvenimo dešimtmečius, iš dalies yra susijusi su genetiniu kintamumu, kuris super-šimtamečiams suteikia savitą gebėjimą efektyviai susidoroti su ląstelių pažeidimais gyvenimo eigoje“, – teigė Cristina Giuliani.
Tyrimo rezultatai buvo paskelbti žurnale „eLife“.
Norėdami atskleisti super-šimtamečių ilgaamžiškumo paslaptis, mokslininkai ištyrė 81 žmogų, sulaukusį 105 metų ar daugiau. Jų genomai buvo palyginti su kontroline grupe, kurią sudarė 36 sveiki, apytiksliai 68 metų amžiaus sulaukę žmonės. Kiekvienam asmeniui buvo atliktas išsamus genomo sekos nustatymas, siekiant identifikuoti mutacijas, kurios gali atskirti super-šimtamečius nuo kontrolinės grupės asmenų. Buvo analizuojamos genų variacijos ir, jei reikėjo nustatyti ryšį, jie buvo patvirtinti kitos didesnės tiriamosios grupės duomenimis.
Pabaigus tyrimą buvo atrastos penkios variancijos. Mokslininkai nustatė, kad žmonės su pažengusia gyvenimo trukme pasižymi padidėjusiu STK17A geno aktyvumu. Šis genas ir jo gaunamas baltymas dalyvauja apoptozės kelyje, kurio metu pažeistos ląstelės, kurių DNR yra sugedusios, yra suskaidomos, siekiant stabdyti vėžio ir kitų ligų tikimybę. Taip pat buvo nustatytas ryšys tarp variacijų ir padidėjusio COA1 geno aktyvumo, kuris palengvina svarbią ląstelių kvėpavimo dalį ir yra susijęs su senėjimu.
Atrodo, kad šios variancijos efektyviai padeda atkurti DNR ir išvengti rimtų ligų atsiradimo. Tai gali padėti suprasti žmogaus ilgaamžiškumos paslaptis, tačiau norint suprasti priežastinius ryšius, reikia daugiau tyrimų.
Genomikos tyrimuose ieškoma koreliacijų. Svarbu suprasti, kad šios variacijos gali būti didelio senėjimo mechanizmo dalis arba tiesiog atsitiktinai būti būdingos kai kuriems vyresnio amžiaus žmonėms. Tačiau didesnės tiriamųjų grupės ir gilesnis genų variancijų suvokimas padės tyrėjams sužinoti, kiek šios mutacijos yra svarbios sieikiant pailginti mūsų gyvenimo trukmę.
