Angelika Poulsen, doktorantė, Kvinslando technologijos universitetas, dėsto, kad nagrinėdama literatūrą, taip pat fizinių bausmių paplitimą, dažnumą ir sunkumą Australijoje sužinojo, kad Australijos strategijos formuotojai turi galimybę toliau stiprinti partnerių smurto prevencijos būdus, priimdami įstatymus prieš teisėtą vaikų fizinį baudimą valstijose ir teritorijose. Kitaip tariant, uždrausti pliaukštelėjimus.
Nors yra stiprus ryšys tarp skriaudimo vaikystėje ir įtraukimo į partnerio smurtą suaugus, pliaukštelėjimas istoriškai buvo laikomas gana nekenksmingu.
Tačiau nauji tyrimai parodė, kad pliaukštelėjimas vaiko smegenims turi panašų poveikį kaip smurtas, nes stresas ir baimė, kurią jis sukelia, gali pakeisti kai kurias neurotransmisijas. Labiau tikėtina, kad tai sukels piktnaudžiavimą alkoholiu, depresiją ir antisocialų bei agresyvų elgesį, o tai savo ruožtu gali būti partnerio smurto pirmtakai.
Žymūs tyrėjai sukūrė tvirtą bylą apie fizinės bausmės įtraukimą į neigiamą vaikystės patirtį. Tai įvairios vaikystės patirtys, sukeliančios toksinį stresą, susijusį su sunkumais suaugus.
Socialinio mokymosi teorija taip pat dažnai taikoma paaiškinant vėlesnę muštų vaikų agresiją. Mes sužinome, kaip elgtis pagal tai, ką matome ir patiriame, o pliaukštelėjimas vaikui sako, kad smurtas yra priimtinas ir įprastas būdas parodyti nusivylimą ir kovoti su kitų „netinkamu elgesiu“.
Tai patvirtina 32 šalių tyrimai, kurie parodė, kad vaikai, kurie buvo skriaudžiami vaikystėje, dažniau palankiai vertino smurtą santuokoje. Taigi, normalizavus smurtą šeimoje, padidėja tikimybė, kad vaikai suaugę bus tiek aukos, tiek smurtautojai.
Čia taip pat yra ir lyčių skirtumų. Įdomu tai, kad kai kurie tyrimai rodo, jog mergaitės, kurias auklėjo pliaukštelėjimais, dažniau užauga ir tampa partnerių smurto aukomis. Berniukai, kuriuos skriaudžia tėvai, dažniau tampa smurtautojais.
UNICEF duomenimis, smurtas prieš mergaites prasideda fizinėmis bausmėmis paauglystėje. Šeimos, kuriose egzistuoja partnerių smurtas, taip pat dažniau pliaukštelėja savo vaikams. Tyrėjai teigė, kad, atsižvelgiant į JT darnaus vystymosi tikslus, netolerancija smurtui visoje visuomenėje gali padidinti pranešimų apie partnerių smurtą kiekį ir sustiprinti žinią, kad smurtas niekada nėra gerai, nesvarbu, kas yra auka.
Švedija buvo pirmoji šalis, uždraudusi fizines bausmes visomis aplinkybėmis dar 1979-aisiais. Dabar tiriama pirmoji vaikų, auginamų pagal šį įstatymą, karta, o kai kurie tyrimai rodo, kad paauglių smurto šalyse, kuriose draudžiamos fizinės bausmės, yra mažiau. Nors tai yra daug žadančios išvados, yra per daug kitų veiksnių, tokių kaip socialinės ir kultūrinės struktūros, kad būtų galima lyginti Švediją ir Australiją.
Nepaisant galimos fizinių bausmių, kaip partnerio smurto pirmtako, svarbos suaugusiesiems, Australijoje trūksta tyrimų. Tačiau tikėtina, kad rodikliai yra dideli. Tarp politikų, fizinių bausmių namuose uždraudimas yra nepopuliari idėja. Žalieji yra vienintelė partija, kuri remia pliaukštelėjimų, kaip auklėjimo būdo, uždraudimą.
Tėvai paprastai labai priešinasi tam, kad vyriausybė leistų jiems aiškinti, kaip reikia auklėti vaikus. Daugelis patys užaugo su tėvais, kurie suduodavo jiems, ir tvirtina, kad tai niekada jiems nepakenkė.
Todėl tikėtina, kad pliaukštelėjimų draudimui Australijoje būtų labai prieštaraujama. Vis dėlto šalyse, kuriose fizinės bausmės buvo uždraustos (šiuo metu 62), dažnas pirminis daugumos gyventojų pasipriešinimas visada virto tokio draudimo priėmimu ir palaikymu. Šiose šalyse buvo sėkmingai vykdomos tikslinės švietimo kampanijos ir parama tėvams, kurie buvo mokomi tokio auklėjimo alternatyvų.
Atsižvelgdami į daugybę įrodymų šiuo klausimu, turime rimtai pažvelgti į fizinių bausmių ir partnerio smurto ryšį. Požiūris ir elgesys turi didžiausią šansą būti išmokti ir priimti ankstyvame gyvenime, o smurto prieš vaikus prevencija suteikia galimybę išmokyti vaikus ir suaugusiuosius, kad smurtas niekada nėra gerai.
