Visi penki olandai buvo patyrę banglentininkai ir patys kitus mokė šios sporto šakos meno. Nepaisant žinomos plaukiojimo vietos ir turimos patirties pasirenkant tinkamas oro sąlygas, gamta pateikė jiems netikėtą siurprizą – staiga pasikeitė ir vėjo, ir srovės kryptys. Nepaprastai stiprus šiaurės/šiaurės rytų vėjas ir banguojanti dumblių lavina pasirodė esanti itin klastinga kombinacija.
Staiga penki patyrę, kitus gelbėti mokyti ir atsakingi atletai atsidūrė situacijoje, iš kurios nesugebėjo patys išsigelbėti.
„Galima tik tikėtis, kad siaubingos panikos akimirka baigėsi greitai“, – BBC cituojamas vieno banglentininkų vaikystės draugas.
Niekas negalėjo prognozuoti nelaimės
Staigi ir netikėta penkių jaunų žmonių mirtis pribloškė vietos bendruomenę. Švenveningenas yra žinomas kaip Nyderlandų banglentininkų sostinė.
Žmonės čia kaip niekas kitas supranta, kad jūra suteikia ir jūra atima, tačiau šis atvejis, kai tiek daug jaunų gyvybių buvo sunaikinta ir tiek šeimos narių bei draugų paveikta, yra unikaliai žiaurus.
Šių patyrusių atletų mirtys dar labiau pribloškė visus dėl to, kad jie darė tai, ką daro kiekvieną dieną, toje pakrantės dalyje, kurią žinojo kaip nuluptą, rašoma BBC.
Bendruomenė buvo tiesiog priblokšta. Dėl koronaviruso pandemijos uždarytos kavinės grojo muziką žuvusiųjų garbei, o policija tik iš šalies tyloje stebėjo, kaip susirinkę pakrantėje asmenys gedi savo draugų ar pažįstamų, nekreipdami dėmesio į galimą infekcijos platinimą.
Kodėl įvyko nelaimė?
Jaunų, patyrusių ir vietovę puikiai pažinojusių banglentininkų žūtis privertė ekspertus ieškoti priežasčių, kodėl taip galėjo nutikti.
Visiems kilo klausimas: kaip penki asmenys galėjo patekti į tokias nepalankias sąlygas, kai visiškai šalia kiti plaukikai mėgavosi bangomis.
Nyderlandų karališkojo jūros tyrimų instituto mokslininkai netgi atliko tyrimą, bandydami nustatyti, kas galėjo nutikti, kad įprastomis sąlygomis galėjo nutikti tokia tragiška nelaimė.
Dumbliai, iš kurių susiformavo jaunus vyrus pražudžiusios jūros putos, vadinasi phaeocystis globosa. Jų kolonijas laiko gleivinę primenanti matrica, sauganti ląsteles ir leidžianti joms sparčiai didėti.
Dumbliams yra būtini saulės spinduliai ir maistinės medžiagos, tokios kaip azotas ir fosfatas, o saulėta gegužės pradžia padėjo ląstelėms greitai augti. Buvo nustatyta, kad jūros putų kiekis prie Švenveningeno keturis kartus viršijo pastarųjų 10 metų vidurkį.
Tačiau debesuota diena prieš tragediją dumblių koloniją išardė į „neįtikėtinai didelį“ kiekį atskirų ląstelių. Stiprus vėjas ir atitinkamos sąlygos nulėmė tai, kad pakrantėje susiformavo didžiulis putų kiekis.
Mokslininkai mano, kad gelbėtojams ir vandens sporto entuziastams derėtų atsargiau vertinti jūros putų keliamą riziką.