Vokietijos ir Austrijos valdžios supanikavo. Jų privačios bendrovės, kaip „Wintershall“ ir OMV finansuoja „Nord Stream-2“, kuris papildys jau dabar egzistuojantį „Nord Stream“ dujotekį, nutiestą Baltijos jūros dugnu. Statyti jį pasiūlė rusų „Gazprom“, kuomet tapo aišku, kad Ukraina tikrai nėra suinteresuota naudotis savo dujotekiais eksportuoti „Gazprom“ dujas į Europos Sąjungą. Anksčiau didžioji dalis rusų dujų į Europą tekėjo būtent šiuo maršrutu.
2014-aisiais tarp Rusijos ir Ukrainos įvyko skausmingos skyrybos, o JAV ir jų kolegos iš Europos įvedė sankcijas Rusijos energetikos bendrovėms ir valstybiniams bankams. Šių metų vasarą demokratai prisijungė prie likusių D. Trumpo priešininkų, kad nubaustų jį už tai, jog jis drįso kviesti normalizuoti santykius su Vladimiru Putinu. Sankcijos buvo atnaujintos ir išplėstos, buvo įvestas draudimas bendradarbiauti su Rusijos energetinėmis bendrovėmis visame pasaulyje. Tai buvo įtvirtinta įstatymiškai, kad Trumpas negalėtų atšaukti jų savo noru. „Nord Stream 2“ atsidūrė taikiklyje.
Tačiau, kaip ir animacinio filmo „Looney Tunes“ veikėju, Kongresas, šaudo šaudo ir vis niekaip negali pataikyti į landų tvarinį, kuris nuolat išsisuka nuo kulkų. Nepaisant trejus metus taikomų sankcijų Rusijos energetikos bendrovėms, europiečiai ir toliau tęsia verslo santykius su rusų partneriais, tuo metu kai daugelis amerikiečių bendrovių atsidūrė pakraštyje.
Konsorciumas „Nord Stream II AG“, užsiimantis projekto realizacija, jau gavo iš penkių Europos bendrovių 324 mln. eurų finansavimą.
2017 metų liepą dukterinė „Nord Stream II AG“ struktūra pritraukė partnerių „Wintershall“, OMV, „Engie“ ir „Uniper“ kapitalą, kurio bendra vertė 324 mln. eurų pagal sutartį, kuri buvo sudaryta 2017-ųjų balandį“, – teigiama pateiktoje ataskaitoje.
Finansavimas buvo skirtas JAV sankcijų paskelbimo išvakarėse, todėl toms bendrovėms dabar bus dar sunkiau pasitraukti iš projekto. O tai reiškia, kad „Nord Stream 2“ projektas gali gauti ir daugiau lėšų, jeigu tik Trumpas nenuspaus gaiduko ir neužsiundys Finansų ministerijos išieškoti baudos, kuri nubrauktų šio projekto galimybes egzistuoti.
Sankcijų pritaikymas „Gazprom“ draugams Europoje vis dar išlieka D. Trumpo pasirinkimo, o ne įpareigojimo klausimu. Tačiau Europoje dažnai manoma, kad JAV prezidentas yra sunkiai prognozuojamas.
„Fitch Ratings“ padalinio Londone direktorius Dmitrijus Marinčenka mano, kad sankcijos sulėtins dujotekio statybas, nes europiečiams teks ilgiau užtrukti su teisiniais dokumentais, bei „nuolat taikytis prie besikeičiančių Vašingtono vėjų“.
„Mano manymu, Vokietijoje egzistuoja tam tikra abejonė, kad projektą spės įgyvendinti laiku“, – pareiškė jis neseniai Rusijos naujienų agentūrai TASS.
Vokietijos valdžia užėmusi atsargesnę poziciją, suprasdama, kad būtent jiems teks apmokėti sąskaitas, jeigu klausimas baigsis baudomis. Vokietija norėtų užbaigti dujotekį ir, matyt, pasiūlys dalyvaujančioms projekte bendrovėms garantijas prieš sankcijas. Turėdama šį dujetekį Vokietija turėtų daugiau galimybių kontroliuoti gamtinių dujų srautus į Europą. Tokiu būdu Vokietija „pakeistų“ Ukrainą gana pelningoje dujų perskirstymo Europai rinkoje.
Pasak D. Marinčenkos, pagrindiniai finansavimo ir trukmės klausimai paaiškės kitais metais.
„Nord Stream 2“ turėtų sudaryti 1200 kilometrų vamzdynų po vandeniu, jo galia sudarytų 55 mlrd. kubinių metrų per metus. „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris neseniai tvirtino, kad dujotekis bus parengtas eksploatuoti 2019 metais.
„Gazprom“ partneriai turės padengti 50 proc. statybų kainos, kuri gali sudaryti apie 9,5 mlrd. eurų.
