Būtent vokiečių verslo interesai per pastaruosius metus buvo vienas didžiausių stabdžių taikant sankcijas Rusijai, kai ši 2014-aisiais aneksavo Krymą bei išprovokavo karinį konfliktą Ukrainos rytuose bei tuo iššaukė tarptautines sankcijas.
Sankcijos Rusijai nepatiko Vokietijai
Pasak B. Zypries, Amerika „neturi teisės bausti Vokietijos bendrovių dėl to, kad jos vykdo ekonominę veiklą kitoje šalyje“. Vokietijos valdžios atstovė taip pat pridūrė, kad nenorėtų pradėti prekybos karo su JAV, tačiau pažymėjo, kad Vokietija ne sykį prašė Vašingtono laikytis „bendrų Vakarų sankcijų programos prieš Rusiją“.
„Europos Komisija pasielgtų teisingai, jeigu svarstytų atsakomąsias priemones“, – teigė B. Zypries.
„Nord Stream 2“ projekte dalyvaujančių Vokietijos, Austrijos, Prancūzijos ir kitų šalių bendrovių atstovai teigia, kad naujos sankcijos gali apsunkinti bendrą projektą su Rusija.
Jų teigimu, šis projektas yra būtinas siekiant užtikrinti Vokietijai energetinį saugumą. Projektui aršiausiai oponuoja kaimyninė Lenkija ir šiuo metu tranzitu į Europą iš Rusijos dujas tiekianti Ukraina, taip pat kai kurios kitos ES šalys.
Galiojančių sankcijų pažeidimai
Problemų Vokietijai kelia ne tik dujotekis, bei būsimos JAV sankcijos. Liepą Vokietiją sudrebino „Siemens“ turbinų skandalas. Paaiškėjo, kad Rusijos „Siemens“ gamykloje pagamintos turbinos, kurios tariamai buvo skirtos taip ir nepradėtai statyti elektrinei Rusijos teritorijoje, atsidūrė Kryme.
ES bendrovėms draudžiama tiekti produkciją į aneksuotą Krymo pusiasalį, už tai įmonės gali susilaukti sankcijų, o „Siemens“ iškart paskelbė, kad „viskas vyko be jų žinios“ ir nutraukė tolimesnį turbinų įrengimo ir papildomos įrangos tiekimo kontraktą.
Vokietijos valdžia taip pat priversta kovoti su korupcija didžiosiose bendrovėse, kurios nesibodi mokėti didžiulių kyšių rusų valdininkams.
Praėjusių metų pabaigoje paaiškėjo, kad yra skiriami milijonai eurų už branduolinių atliekų naikinimą ir įrangos pirkimus – dar neseniai šie pinigai bendrovėse buvo nurašomi kaip „naudingos išlaidos“, tačiau įvedus sankcijas jos tapo nusikalstamomis. „Deutche Welle“ atlikus tyrimą paaiškėjo, kad „Deutsche Bank“ vadovai padėjo iš Rusijos „išplaukti“ iki 10 mlrd. dolerių žmonėms, kurie yra susiję su Vladimiru Putinu.
Vienu metu už ir prieš sankcijas
Vokietijos verslas nėra patenkintas sankcijomis Rusijai, o rudenį vyksiančių rinkimų fone valdžiai gali tekti taikytis prie lobistų interesų.
„Vokietija – pati turtingiausia Europos Sąjungos šalis. Tačiau vokiečių verslas patiria nuostolių dėl sankcijų, ypač fermeriai. Neatmestina, kad rinkimų kampanijos fone į jų interesus bus atsižvelgta. Arba atsižvelgta iš dalies“, – leidiniui „Obozrevatel“ pasakojo tarptautinių santykių ekspertas Vladimiras Volia. Tokios Vokietijos bendrovės kaip BASF, „Siemens“, „Volkswagen“, „Adidas“ ir „Deutsche Bank“ nuo pat 2014-ųjų reiškia nepasitenkinimą ekonominių sankcijų Rusijai plėtra ir spaudžia vietinę valdžią priimti atitinkamus sprendimus.
„Vokietijos verslas, įskaitant, manau, ir „Siemens“, itin stipriai spaudžia Vokietijos valdžią, politikus, kad šie atšauktų sankcijas Rusijai. Vyksta beprecedentis kanclerės Angelo Merkel ir kitų politikų spaudimas, kad „reikia draugauti su Rusija, gerinti santykius“. Dėstoma propaganda, kad Vokietijos ekonomika stipriai nukentės dėl tų sankcijų – skaičiai yra kelis kartus didinami. Matoma masyvi propagandinė ir lobistinė veikla Rusijos prezidento palaikymui sankcijų klausimais“, – leidiniui „Apostrofa“ pasakojo vokiečių žurnalistas Borisas Reitschusteris.
