Europos Sąjunga ir Naujoji Zelandija, kurios kalbėjo kitų šalių, įskaitant Jungtines Valstijas, vardu, pasisakė po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Maskvą „ekocidu“ ir delfinų populiacijos naikinimu.
Rusija atšovė, kad šis forumas netinkama vieta apie tai diskutuoti, ir apkaltino savo kritikus bandymu sužlugdyti naują pasaulinį susitarimą dėl gamtos išsaugojimo.
„Karas sukelia taršą ir ilgalaikį aplinkos blogėjimą, naikina saugomas teritorijas ir natūralias buveines“, – susitikime, žinomame kaip COP15, sakė ES atstovas Ladislavas Miko.
„Vykstantis karas blokuoja labai reikalingus gamtos apsaugos ir atkūrimo veiksmus“, – pridūrė jis.
„Šiame forume negalima nepastebėti plataus masto aplinkos niokojimo ir tarpvalstybinės žalos, kurią sukėlė Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą“, – pridūrė Naujosios Zelandijos atstovė Rosemary Paterson, kalbėdama JUSCANZ grupės, kuriai priklauso Japonija, Australija ir Jungtinės Valstijos, vardu.
„Mes ryžtingai atmetame mums metamus kaltinimus, nes jie nepatenka į šios šalių konferencijos dėl biologinės įvairovės temų sritį“, – sureagavo Rusijos delegatas Denisas Rebrikovas.
Jis pridūrė, kad pastarojo meto konfliktai, pavyzdžiui, Irake, Libijoje, Afganistane ir Sirijoje, nebuvo paliesti aukščiausiojo lygio susitikimuose aplinkosaugos klausimais, nors buvo padaryta žala ekosistemoms.
„Sunku išvengti įspūdžio, kad šios šalys bando sąmoningai sabotuoti pasaulinės biologinės įvairovės sistemos priėmimą“, – pridūrė D. Rebrikovas.
Anksčiau tą pačią dieną prezidentas V. Zelenskis pareiškė, kad Juodojoje jūroje į krantą išmesta dešimtys tūkstančių negyvų delfinų, ir apkaltino Rusiją „ekocidu“. Ukrainos mokslininkai dėl nelaimės kaltino Rusijos karo laivų naudojamus karinius sonarus.
Gruodžio 7–19 dienomis Kanadoje susirinkę delegatai iš viso pasaulio bandys priimti sprendimą dėl naujo susitarimo dėl gamtos – 10 metų trukmės programos, kuria siekiama išsaugoti planetos miškus, vandenynus ir rūšis, kol dar nevėlu.
Į projekto tikslus įtrauktas kertinis įsipareigojimas iki 2030 metų apsaugoti 30 proc. pasaulio sausumos ir jūrų, panaikinti žalingas žvejybos ir žemės ūkio subsidijas, kovoti su invazinėmis rūšimis ir mažinti pesticidų naudojimą.
