Velionis popiežius Jonas Paulius II 2000 metais rimtai svarstė galimybę dėl blogos sveikatos pasitraukti iš Katalikų Bažnyčios vadovo posto ir taip pat norėjo pakeisti Bažnyčios įstatymus, kad popiežiai galėtų vadovauti iki 80 metų amžiaus, o ne būtų renkami iki gyvos galvos, naujoje knygoje atskleidžia buvęs jo sekretorius.
Kardinolas Stanislawas Dziwiszas (Stanislavas Dzivišas), 40 metų dirbęs asmeniniu Jono Pauliaus II sekretoriumi, taip pat dar kartą išdėsto nuomonę, kad pasikėsinimą į popiežiaus gyvybę 1981 metais surengė tuometinė Sovietų Sąjunga, laikiusi jį grėsme savo galiai.
Knygoje "Gyvenimas su Karoliu" S.Dziwiszas aprašo daug Jono Pauliaus II žmogiškųjų pusių, įskaitant jo apsilankymą Motinos Teresės namuose mirštantiesiems Kalkutoje. Popiežius buvo taip sujaudintas, kad jai pasakė: "Jeigu galėčiau, eičiau popiežiaus pareigas iš čia".
Anot S.Dziwiszo, Jonas Paulius II mąstė apie atsistatydinimą, kai silpstant sveikatai vedė 1 mlrd. narių turinčią Bažnyčią į naująjį šimtmetį. Jis aptarė šią galimybę su artimais patarėjais, tarp jų su tuometiniu kardinolu Josephu Ratzingeriu (Jozefu Ratcingeriu), dabartiniu popiežiumi Benediktu XVI.
"Jis priėjo prie išvados, kad turi atsiduoti Dievo valiai, t.y., pasilikti (poste) tiek, kiek norės Dievas", - savo knygoje, parašytoje kartu su italų rašytoju Gianfranco Svidercoschi (Džanfranku Sviderkoskiu), teigia kardinolas.
Jonas Paulius II svarstė praplėsti Bažnyčios teisę, kuri uždraustų konklavose dalyvauti vyresniems nei 80 metų kardinolams, ir netgi "savęs klausė... ar popiežius neturėtų atsistatydinti, sulaukęs 80 metų".
S.Dziwiszas atskleidė, kad silpstant sveikatai, Jonas Paulius II "nustatė specialią procedūrą, kaip įteikti atsistatydinimo prašymą, jeigu iki galo nesugebėtų atlikti savo popiežiškų pareigų".
Šie S.Dziwiszo, kuris velioniui popiežiui buvo tarsi sūnus, prisiminimai iki šiol yra aiškiausias įrodymas, kad Jonas Paulius II iš tikrųjų planavo atsistatydinti, kai Parkinsono ir kitos ligos paveikė jo sugebėjimus kalbėti ir vaikščioti.
Paskutinis atsistatydinęs popiežius buvo Celestinas V, iš savo posto pasitraukęs 1294 metais. 1415-aisiais ne savo noru turėjo atsistatydinti ir Grigalius XII, nes tuo pačiu metu Bažnyčiai vadovavo du popiežiai.
Kremlius nekentė popiežiaus
Kitoje knygos dalyje St.Dziwiszas prisimena 1981 metų gegužės 13-ąją, kai į popiežių, važiavusį per Šv.Petro aikštę atviru automobiliu, šovė turkų užpuolikas Mehmetas Ali Agca (Mechmetas Alis Ahdža).
"M.A.Agca buvo tobulas žudikas, - rašo S.Dziwiszas, kuris tuo metu važiavo tame pačiame automobilyje. - Jį pasiuntė tie, kurie manė, kad popiežius yra pavojingas, neparankus, tie, kurie jo bijojo...".
Užpuolimo laikotarpiu gimtojoje Jono Pauliaus II Lenkijoje jau buvo prasidėję įvykiai, kurie domino efektu galiausiai privedė prie komunizmo žlugimo Rytų Europoje 1989 metais.
Popiežius buvo tvirtas Lenkijos judėjimo "Solidarumas" šalininkas ir, kaip pripažįsta dauguma istorikų, atliko svarbų vaidmenį įvykiuose, kurie galiausiai atvedė prie Berlyno sienos griuvimo.
"Kaip galima negalvoti apie komunistinį pasaulį, (surengusį šį sąmokslą)... Reikia atkreipti dėmesį į visus šio scenarijaus elementus: Kremliaus nekenčiamo popiežiaus išrinkimas, jo pirmoji kelionė į tėvynę (1979 metais), judėjimo "Solidarumas" sprogimas (1980 metais)" ,- rašo S.Dziwiszas.
"Argi tai neveda šia kryptimi? Argi keliai, netgi jeigu jie yra skirtingi, neveda KGB link?", - tęsia jis.
Maskva neigė prisidėjusi prie pasikėsinimo nužudyti popiežių.
Praėjusiais metais Italijos parlamentinė tyrimo komisija padarė išvadą, kad šį sąmokslą surengė buvusi SSRS ir kad M.A.Agca, šiuo metu Turkijoje atliekantis kalėjimo iki gyvos galvos bausmę, veikė ne vienas.
Skyriuje "Paskutinės valandos" S.Dziwiszas prisimena paskutines 2005 metų balandžio 2 dienos Jono Pauliaus II gyvenimo sekundes po dešimt metų trukusios kovos su daugybe ligų.
"Buvo 21 val. 27 minutės. Pastebėjome, kad Šventasis Tėvas nustojo kvėpuoti... kai kurie žmonės tuo metu sustabdė savo laikrodžių rodykles", - rašė jis.
