Verslo dienraštis „Financial Times“ rašė, kad JK finansų ministerija „likusiai vasaros daliai“ užblokavo „neesminius naujus išmokėjimus“, kilus susirūpinimui, kad teikiant pagalbą Ukrainai bus viršytas išlaidų užsienio pagalbai limitas.
Darbą baigiantis ministras pirmininkas Borisas Johnsonas 2020 metais nusprendė sumažinti Britanijos metinį pagalbos plėtrai užsienyje biudžetą, priežastimi nurodydamas dėl COVID-19 pandemijos smarkiai išaugusią skolą.
Biudžetas buvo sumažintas nuo 0,7 proc. iki 0,5 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų – iki 10 mlrd. svarų (11,8 mlrd. eurų).
Atsakydamas į „Financial Times“ straipsnį B. Johnsono atstovas sakė, kad „vyriausybė šiuo metu teikia prioritetą esminiam užsienio pagalbos finansavimui, tokiam kaip humanitarinės pagalbos teikimas Ukrainos žmonėms“.
„JK vyriausybė reikšmingos nacionalinės skolos, kurią sukėlė pasaulinė pandemija, laikotarpiu privalo veikti neviršydama biudžeto“, – pridūrė jis.
Nevyriausybinės organizacijos sukritikavo sprendimą sustabdyti neesmine laikomą užsienio pagalbą.
„Negalime sutikti su neteisingu pasirinkimu atsakyti į Ukrainos [krizę] arba vykdyti savo įsipareigojimus skurdžiausiems žmonėms, susiduriantiems su badu Rytų Afrikoje ir daugelyje kitų pasaulio vietų“, – sakė labdaros organizacijos „Christian Aid“ kampanijų vadovas Pete'as Moorey.
Jis paragino vyriausybę „atkurti tarptautinės pagalbos biudžetą ir užtikrinti, kad visas finansavimas Ukrainai būtų esamų JK pagalbos įsipareigojimų papildymas“.
Nevyriausybinės organizacijos „WaterAid' tarptautinių reikalų direktorius Bernardas Aryeetey (Bernardas Arjitis) taip pat paragino vyriausybę atkurti savo užsienio pagalbos biudžetą iki lygio, buvusio prieš pandemiją, „o ne atsukti nugarą milijonams pažeidžiamų žmonių likusioje pasaulio dalyje“.
