Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius šią teoriją aptarė dar birželio mėn., sakydamas, kad V. Putinas „gali užpulti net ir NATO šalį“.
Lapkritį Vokietijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Bruno Kahlas pakartojo šią nuomonę, kad Maskva „ruošiasi karui su Vakarais“.
Rusija karą su Ukraina jau formaliai vadina kaip Maskvos ir NATO tarpinį karą, tačiau pagal NATO aljanso 5-ąjį straipsnį – smūgis nors vienai narei sukeltų kolektyvinį atsaką.
„Nėra abejonių, kad V. Putinas ir toliau agresyviai sieks įgyvendinti savo interesus Europoje, ypač Rytų Europoje“, – sakė Šiaurės centrinio koledžo politikos mokslų profesorius Williamas Muckas.
„Jis stengsis išnaudoti bet kokį plyšį, kad padidintų Rusijos įtaką visame regione“, – pridūrė jis.
Rytinis NATO flangas ir naujai įstojusios šiaurinės šalys reiškia susirūpinimą dėl būsimų V. Putino imperinių ambicijų už Ukrainos ribų.
NEWSWEEK: Map Shows Possible WWIII Frontlines if Russia Invaded Europehttps://t.co/zOJuOQj0Dg
— Michal Orzechowski (@CosmoPolishNET) December 16, 2024
⚔️ Newsweek shows map of feasible WWIII frontlines
According to the American magazine, the front in Europe could stretch from the border between Russia and Finland, through Estonia, Latvia, Lithuania, Sweden, and Poland, all the way to Germany. The magazine paid special… pic.twitter.com/ikTb38dmsYREKLAMAREKLAMA— AI Day Trading (@ai_daytrading) December 15, 2024
Kaip matyti iš vieno „Newsweek“ žemėlapių, NATO šiaurės rytų flangas, apimantis kaimyninės Suomijos 1,3 tūkst. kilometrų ilgio pasienį, gali tapti fronto linija. Ši 2023 m. prie aljanso prisijungusi Šiaurės šalis jau apkaltino Maskvą kurstant migrantų krizę prie jos sienos.
Švedijos civilinės gynybos ministras Carlas-Oskaras Bohlinas pareiškė, kad „karas gali ateiti į Švediją“ tą pačią dieną, kai šalies vyriausiasis vadas Micaelis Bydénas perspėjo švedus „psichologiškai pasiruošti“ konfliktui.
Kaip rodo „Newsweek“ žemėlapis, NATO šiaurės rytų flangas, gali tapti būsimu frontu.
Generolas leitenantas Jürgenas-Joachimas von Sandrartas, buvęs NATO daugianacionalinio korpuso šiaurės rytuose vadovas, anksčiau sakė, kad Maskva turi „daugybę galimybių“ išbandyti aljansą.
Padėtis Baltijos šalyse
„Kai galvojame apie galimus būsimus konfliktų židinius, Baltijos šalys yra svarbus NATO atgrasymo priemonių stiprumo išbandymas“, – sakė W. Muckas.
„Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje gyvena daug rusų – paprastai tai yra svarbus motyvuojantis V. Putino intervencijos veiksnys“, – pridūrė jis.
Vasario mėnesį Estijos užsienio žvalgybos tarnyba pareiškė, kad per ateinantį dešimtmetį NATO „gali susidurti su sovietinio stiliaus masine armija“, jei Maskva reformuos savo kariuomenę.
Lietuva netoli Rusijos eksklavo Kaliningrado įrengė prieštankines betonines piramides, vadinamas „drakono dantimis“.
Kaip pabrėžiama „Newsweek“ žemėlapyje, Suvalkų koridorius, gali būti pirmasis bet kokio Maskvos žingsnio prieš NATO sąlyčio taškas, nes jis skiria Rusijos eksklavą Kaliningradą nuo Baltarusijos.
Jame taip pat dislokuoti tūkstančiai Rusijos karių, modernių naikintuvų ir branduolinių ginklų, be to, tai vienintelė kelių ir geležinkelių jungtis tarp Lenkijos, Vidurio Europos ir Baltijos šalių.
Jausdamos šią grėsmę, Estija ir Latvija, kurios ribojasi su Rusija, sausio mėn. pasirašė susitarimą su Lietuva dėl sausumos sienų su Rusija ir Baltarusija stiprinimo.
Tuo tarpu praėjusį mėnesį Vokietijos Rostoko uostamiestyje buvo atidarytas Baltijos pajėgų vadavietės centras, skirtas sustiprinti NATO Baltijos jūros priežiūrą.
„Nors su Rusija besiribojančios valstybės pagrįstai išreiškė didesnį susirūpinimą, tikėtina, kad V. Putinas ir toliau bus atgrasomas NATO ir savo karinę avantiūrą sutelks į NATO nepriklausančias valstybes, kuriose gyvena daug rusų, pavyzdžiui, Moldovą ir Ukrainą“, – sakė W. Muckas
Kitos pažeidžiamos Europos šalys
Moldovos prezidentė Maia Sandu apkaltino Maskvą kišimusi į rinkimus ir išreiškė susirūpinimą dėl Maskvos įtakos buvusiai sovietinei respublikai.
Kitos Europos dalys taip pat gali būti pažeidžiamos. Į atsargą išėjęs JAV kontradmirolas Markas Montgomeris sakė, kad Rusijos įtaka mažesniuose konfliktuose Sakartvele ir Serbijoje gali dar labiau sustiprėti.
M. Montgomeris pridūrė, kad V. Putinas „daro įtaką Serbijai, Bosnijai ir Serbijos respublikai (Bosnijos dalis)“, taip pat „smarkiai nusitaikęs“ į Sakartvelą, buvusią sovietinę respubliką, kurią drasko protestai prieš valdančiąją koaliciją, kuri siekia glaudesnių ryšių su Maskva.
Žemėlapyje taip pat parodyta galima komplikacija NATO narei Turkijai, kuri ribojasi su Pietų Kaukazo regiono šalimi Sakartvelu, 2008 m. kariavusia trumpą karą su Rusija.
Dėl karo atsiskyręs Abchazijos regionas paskelbė nepriklausomybę, kurią 2009-aisiais pripažino vienintelė Rusija ir jos satelitinės valstybės, o dabar susidūrė su protestais dėl prorusiškų įstatymų ir tos pačios Rusijos ekonominėmis sankcijomis.
„Jei NATO aljansas sugebės išlikti vieningas, nepaisant visų Rusijos pastangų skatinti chaosą ir susiskaldymą, smarkiai sumažės tikimybė, kad V. Putinas išplės savo karą už Ukrainos ribų“, – teigė W. Muckas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
