Dabar prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) turės galutinai apsispręsti, ar patvirtinti griežtas priemones Maskvos atžvilgiu, ar vetuoti šį įstatymą.
Teisės aktas, patvirtintas Senate 98 balsais prieš du, antradienį buvo priimtas Atstovų Rūmų. Jo įsigaliojimas neabejotinai išprovokuotų neigiamą Kremliaus reakciją, o Europos šalys baiminasi dėl naujųjų priemonių galimų ekonominių pasekmių.
Šiuo paketu, kuriame, be kita ko, suvaržomos D.Trumpo galimybės sankcijas atšaukti, siekiama nubausti Kremlių už kišimąsi į 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus ir Maskvos įvykdytą Krymo pusiasalio aneksiją.
Senato demokratų lyderis Chuckas Schumeras (Čakas Šumeras) teigė, kad šis teisės aktas pagaliau nubaustų Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną už, jo teigimu, suverenios tautos rinkimų „pribloškiantį pažeidimą“.
„Šiandien visa tai keičiasi“, – pridūrė jis.
Senato ginkluotųjų pajėgų komitetui vadovaujantis respublikonų senatorius Johnas McCainas (Džonas Makeinas), vienas griežčiausių Maskvos kritikų, džiaugėsi, kad ši priemonė „pagaliau priverčia Rusiją atsakyti už savo begėdišką ataką“ prieš JAV rinkimus.
„(Beveik) vienbalsis šiandienos Senato balsavimas siunčia svarbią žinutę, kad Amerika netoleruos atakų prieš mūsų demokratiją ar nacionalinio saugumo interesus“, – teigė jis.
Vis dėlto šis įstatymas gali pakenkti ir Europos kompanijoms, prisidedančioms prie Rusijos energetikos sektoriaus vystymo.
Į teisės aktą taip pat įtrauktos sankcijos Iranui ir jo Islamo revoliucinei gvardijai, kaltinamai terorizmo rėmimu, bei Šiaurės Korėjai – už raketų bandymus.
D.Trumpas jau yra sulaukęs kritikos, kad jo administracija bandė įtikinti Rusiją, esą sankcijos, kurias baigiantis kadencijai priėmė eksprezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) administracija, gali būti panaikintos prie valstybės vairo stojus respublikonui.
Iš pradžių JAV vadovas priešinosi sankcijų paketui, tačiau tiek demokratų, tiek respublikonų įstatymų leidėjams beveik vienbalsiai jam pritarus Baltiesiems Rūmams teko pakeisti nuomonę. Šią savaitę pranešta, kad D.Trumpas „peržiūri“ minėtą įstatymą.
JAV įstatymų leidėjai, įskaitant respublikonų lyderius, vis dar atsargiai vertina milijardieriaus verslininko, tapusio prezidentu, ketinimus. Per savo kampaniją jis ne kartą sakė norįs pagerinti santykius su Rusija, taip pat mažinti spaudimą V.Putinui.
Net jei D.Trumpas vetuotų šį įstatymą, Kongresas tikriausiai apeis šią jo blokadą, turėdamas dviejų trečdalių daugumą kiekvienuose rūmuose.
V.Putinas savo ruožtu ketvirtadienį neslėpė susierzinimo naujomis JAV sankcijomis. Jis perspėjo, kad jo šalis galiausiai imtųsi atsakomųjų priemonių.
„Elgiamės labai santūriai ir kantriai, bet kažkuriuo metu turėsime atsakyti“, – sakė V.Putinas per spaudos konferenciją po derybų su Suomijos prezidentu Sauli Niinisto (Sauliu Nyniste).
„Neįmanoma be galo toleruoti tokio įžūlumo mūsų šalies atžvilgiu“, – pridūrė Rusijos vadovas.
Kelios Europos šalys, įskaitant Vokietiją, yra sunerimusios, nes naujasis įstatymas gali pakenkti Europos kompanijoms, prisidedančioms prie dujotiekio su Rusija projekto, pavyzdžiui – apribojus jų prieigą prie JAV bankų.
