Kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirinko J. Vance‘ą savo kandidatu, kai kurie sąjungininkai tikėjosi, kad pareigų svoris gali sušvelninti jo pažiūras, tačiau taip neatsitiko.
Privatus grupinis aukšto rango D. Trumpo administracijos pareigūnų pokalbis programėlėje „Signal“, kuriuo netyčia buvo pasidalinta su „The Atlantic“ vyriausiuoju redaktoriumi, privertė J. Vance‘o poziciją dėl ES vėl iškelti į viešumą.
Nutekintos žinutės atskleidė atvirus pokalbius apie karines operacijas ir paniekinamą požiūrį į Amerikos sąjungininkus Europoje.
J. D. Vance‘as ypač nuosekliai laikėsi asmeninio požiūrio į europiečius, o viena žinutė išsiskyrė iš kitų: „Man tiesiog nepatinka vėl gelbėti Europą.“
„Visiškai pritariu jūsų neapykantai dėl Europos veltėdžiavimo“, – atsakė gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas.
Pokalbis buvo skirtas koordinuoti JAV karinį smūgį husių taikiniams Jemene. Tačiau pokalbio tonas atskleidė gilesnį administracijos požiūrį į 80 metų gyvuojantį transatlantinį Aljansą: vienas pokalbio dalyvis, kaip manoma, Baltųjų rūmų patarėjas Stephenas Milleris, siūlė JAV iš sąjungininkų išsireikalauti ekonominę kompensaciją už saugumo atkūrimą Raudonosios jūros laivybos keliuose, kuriuos sutrikdė husių judėjimas.
Diplomatinės griūtys
Informacija nutekėjo po vasario pabaigoje įvykusio kovingo J. Vance‘o, D. Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimo Ovaliajame kabinete, kuris iškart tapo vienu iš liūdniausiai pagarsėjusių pirmųjų administracijos darbo dienų momentų.
Tai, kas buvo sumanyta kaip diplomatinė diskusija apie susitarimą dėl naudingųjų iškasenų ir būsimą JAV paramą, greitai virto viešu spektakliu, kai J. D. Vance‘as prieš kameras užsipuolė V. Zelenskį.
Vasario mėn. pradžioje J. Vance‘as užėmė Miuncheno saugumo konferencijos sceną ir išdėstė savo tezę apie XXI a. galią.
Savo pagrindinėje kalboje jis iš esmės apėjo Rusijos invaziją, o vietoj to plačiai pasmerkė Europos demokratiją.
„Grėsmė, kuri man kelia didžiausią susirūpinimą dėl Europos, yra ne Rusija, ne Kinija, ne bet koks kitas išorės veikėjas. Man nerimą kelia grėsmė iš vidaus“, – sakė jis.
Kasmetinė konferencija, kuri ilgą laiką buvo transatlantinio bendradarbiavimo gynybos ir saugumo srityje simbolis, tapo daugelį pribloškusia dėl J. Vance‘o pastabų.
„Europa taip pat turi kovoti su cenzūra, kuri užgniaužia kitokius balsus. Jei bėgate bijodami savo pačių rinkėjų, Amerika niekuo negali jums padėti“, – kalbėjo jis.
Be to, jis apkaltino Europos institucijas, kad jos „atšaukia rinkimus“, turėdamas omenyje panaikintus Rumunijos prezidento rinkimų rezultatus po to, kai paaiškėjo, kad su Rusija susijusi kampanija padėjo sustiprinti kraštutinių dešiniųjų kandidatą.
JAV viceprezidentas taip pat gynė Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partiją „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) po to, kai ji buvo pašalinta iš Miuncheno rinkimų proceso.
Po kelių savaičių, duodamas interviu televizijai „Fox News“, J. Vance‘as dar labiau šokiravo, nes, atrodo, atmetė Europos vadovaujamų taikos palaikymo pajėgų Ukrainoje idėją, kurią buvo įsipareigojusios įgyvendinti Jungtinė Karalystė ir Prancūzija.
Jis sakė, kad taiką Ukrainoje vargu ar pavyks užtikrinti iš „kokios nors atsitiktinės šalies, kuri 30 ar 40 metų nekariavo“.
Landsbergio kritika Vance‘ui
Europos diplomatų tai nestebina. J. Vance‘o kritiškas požiūris į Aljansą atsirado dar prieš jam pradedant eiti pareigas.
Būdamas senatoriumi, jis atliko pagrindinį vaidmenį 2024 m. pradžioje, bandydamas sužlugdyti pagalbos Ukrainai įstatymo projektą, sakydamas žurnalistams: „Amerika negali neribotą laiką išrašinėti tuščių čekių.“
Prieš metus, pirmą kartą dalyvaudamas Miuncheno konferencijoje, J. Vance‘as perspėjo, kad JAV neturi gamybinės bazės ilgalaikiam sausumos karui Europoje palaikyti, ir suabejojo tuo, ką jis pavadino „Europos atsisakymu išlaidauti“, sulaukdamas Europos diplomatų, tokių kaip buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, kritikos.
„Ne tik Ukraina suinteresuota turėti saugią Ukrainą. Tai europinis ir transatlantinis interesas“, – sakė G. Landsbergis, atremdamas J. Vance‘o komentarus.
„Kiek dabar nerimauju dėl JAV? Tiesą sakant, nerimauju dėl Europos“, – pridūrė jis.
„Negalime likti susikoncentravę tik į tai, kas vyksta su JAV, ką pasakė prezidentas D. Trumpas ar kiti jo komandos nariai. Mes ir taip atsiliekame trimis žingsniais. Kyla klausimas, ką dėl to darysime?“ – G. Landsbergį citavo „Politico“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
