Auga įtampa dėl tūkstančių JAV karių: išvedimui iš Europos priešinasi ne tik NATO generolas, bet ir Trumpo bendražygiai
Respublikonų įstatymų leidėjai ir JAV Sausumos pajėgų Europoje vadas pasisakė prieš karių išvedimą iš žemyno, prieštaraudami galimam prezidento Donaldo Trumpo administracijos planui.
Kaip rašo rašo „Politico“, NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas generolas Christopheris Cavolis antradienį Atstovų Rūmų Ginkluotųjų pajėgų komitetui pabrėžė „nuosekliai rekomenduojantis“ išlaikyti tą patį karių skaičių nuo 2022 m., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
„Mano patarimas – išlaikyti dabartinę [JAV] pajėgų laikyseną“, – sakė jis.
C. Cavolio komentarai, kuriems pritarė ir kai kurie aukščiausio rango respublikonai, pasirodė po pranešimų, kad Pentagonas svarsto galimybę iš Rytų Europos išvesti iki 10 tūkst. karių.
Anot „Politico“, tai parodė didėjančią viešą įtampą tarp D. Trumpo administracijos ir jo partijos dėl JAV kariuomenės vaidmens užsienyje.
Rusai atakuoja Charkivą: kilo gaisras, žala tikslinama
Balandžio 8 d. vakare Rusijos kariuomenė smogė Charkivui, kilo gaisras, kurio tikslios pasekmės tiriamos.
Apie tai „ Telegram“ pranešė Charkivo meras Igoris Terechovas, praneša „Ukrinform“.
„Charkive, Kyjivo rajone, smogė rusų lėktuvas. Vietoje kilo gaisras. Informacija apie nukentėjusiuosius ir žalą tikslinama“, – sakė jis pareiškime.
Karinės oro pajėgos pranešė apie atakos bepiločių orlaivių judėjimą link Charkivo.
Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas sakė, kad smūgį sudavė „Shahed“ bepilotis orlaivis.
Vėliau mieste pasigirdo dar vienas sprogimas.
„Abu sprogimai įvyko maždaug toje pačioje vietoje. Ten kilo gaisras – dega ūkinis pastatas. Apie nukentėjusiuosius informacijos kol kas nėra“, – sakė meras I. Terechovas.
Pasak O. Syniehubovo, smūgis užfiksuotas Ševčenkovskio rajone, kuris ribojasi su Kyjivu.
Pasak „Ukrinform“ korespondento, nuo 21.30 val. mieste girdimas „Shahed“ judėjimas, oro gynybos pajėgos dalyvauja koviniuose veiksmuose.
Vėliau meras pranešė apie vieną nukentėjusįjį.
Rusija pradėjo karines pratybas Arktyje
Rusijos Šiaurės laivynas pradėjo karines pratybas Arktyje. Manevruose dalyvauja 20 laivų ir apie 1 500 kareivių, pranešė laivyno vadovybė, kuria remiasi rusų naujienų agentūra „Intrefax“.
„Per pratybas Šiaurės laivyno vadovybė treniruojasi valdyti pajėgas ir dalinius, skirtus apsaugoti jūrines komunikacijas ir ginti Rusijos karinės ir civilinės infrastruktūros objektus Arktyje“, – nurodoma spaudos pranešime.
Tai esą planiniai manevrai. Jie truks kelias dienas, tačiau tiksli informacija nepateikiama.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra įvardijęs Arktį Rusijai strategiškai svarbiu regionu. Neseniai jis pareiškė, kad NATO ketina paversti regioną placdarmu galimiems konfliktams. Tačiau Rusija nesileis išvaroma iš Arkties, pabrėžė V. Putinas.
Rusijos Šiaurės laivynas pradėjo karines pratybas Arktyje. Manevruose dalyvauja 20 laivų ir apie 1 500 kareivių, pranešė laivyno vadovybė, kuria remiasi rusų naujienų agentūra „Intrefax“.
„Per pratybas Šiaurės laivyno vadovybė treniruojasi valdyti pajėgas ir dalinius, skirtus apsaugoti jūrines komunikacijas ir ginti Rusijos karinės ir civilinės infrastruktūros objektus Arktyje“, – nurodoma spaudos pranešime.
Tai esą planiniai manevrai. Jie truks kelias dienas, tačiau tiksli informacija nepateikiama.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra įvardijęs Arktį Rusijai strategiškai svarbiu regionu. Neseniai jis pareiškė, kad NATO ketina paversti regioną placdarmu galimiems konfliktams. Tačiau Rusija nesileis išvaroma iš Arkties, pabrėžė V. Putinas.
Kremlius skelbia, kada įvyks kitas JAV ir Rusijos diplomatų susitikimas
Antrasis JAV ir Rusijos derybų dėl diplomatinių santykių atkūrimo etapas vyks ketvirtadienį Stambule, antradienį pranešė Kremlius.
„Mūsų pusei atstovaus Užsienio reikalų ministerija, tad laukite jų pranešimo“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Pasak valstybinės naujienų agentūros TASS, Rusijos užsienio reikalų ministerija patvirtino susitikimą ir nurodė, kad tai bus antrasis derybų, kuriomis siekiama atkurti ambasadų veiklą abiejose šalyse, raundas.
Naujai paskirtas Rusijos ambasadorius Jungtinėse Valstijose Aleksandras Darchijevas ir JAV valstybės sekretoriaus padėjėjo Rusijai ir Vidurio Europai pavaduotoja Sonata Coulter vadovaus savo delegacijoms, nurodė ministerija.
Paskutinį kartą S. Darchijevas ir S. Coulter susitiko Stambule vasario 27 d. aptarti, kaip normalizuoti savo diplomatinių atstovybių veiklą po kelerius metus trukusio darbuotojų išsiuntimo ir įtemptų santykių.
Sprendimas pradėti derybas dėl ambasadų buvo priimtas po to, kai vasario 18 d. Saudo Arabijoje įvyko Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo ir JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio susitikimas Saudo Arabijoje – pirmasis aukšto lygio abiejų šalių susitikimas nuo 2022 m., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas nuo pat savo atėjimo į valdžią sausio mėn. siekė iš naujo atkurti santykius su Maskva ir inicijavo kelis derybų su Rusijos pareigūnais raundus.
Sybiha: Ukraina jau yra suformavusi poziciją dėl mineralų sutarties
Ukraina yra parengusi poziciją susitarimo dėl mineralinių išteklių su Jungtinėmis Valstijomis atžvilgiu bei numačiusi, kaip turėtų atrodyti šios sutarties tekstas, naujienų agentūrai „Ukrinform“ pasakė šalies užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
„Ukraina baigs formuoti derybininkų komandą, kuri netrukus keliaus į Vašingtoną, kad aptartų Jungtinių Valstijų pasiūlytos sutarties projektą. Mes jau esame parengę savo poziciją ir įsivaizduojame, kaip turėtų atrodyti būsimos sutarties tekstas“, – paaiškino jis.
A. Sybiha pabrėžė, kad sutartis turi būti naudinga abejoms šalims, atitikti abejų šalių interesus bei Ukrainos siekį tapti Europos dalimi.
„Tai yra vienas iš pagrindinių Ukrainos principų“, – pabrėžė jis.
Ministras taip pat pranešė, kad pagalbą derybų metu teiks viena iš didžiausių teisės kontorų. Į Vašingtoną vyksiančioje delegacijoje bus ir Užsienio reikalų ministerijos atstovas, pridūrė jis.
Pirmiau buvo pranešta, kad ekonomikos ministrė Julija Svyrydenko paskelbė, jog šią savaitę Ukraina pasiųs į Vašingtoną delegaciją, tęsiančią derybas dėl naujosios mineralinių išteklių sutarties.
JT: Ukrainoje žuvo beveik 13 000 civilių
Jungtinių Tautų duomenimis, per Rusijos sukeltą karą Ukrainoje žuvo apie 13 000 civilių. JT Žmogaus teisių biuras (OHCHR) patvirtino mažiausiai 12 910 civilių, įskaitant 682 vaikus, žūtį, JT Saugumo Taryboje Niujorke sakė JT skubios pagalbos vadovas Tomas Fletcheris.
Be to, nuo karo pradžios 2022 m. vasario pabaigoje iki 2025 m. kovo galo beveik 30 700 žmonių buvo sužeisti. T. Fletcheris pabrėžė, kad tikrieji skaičiai veikiausiai yra didesni. Vien tik nuo vasario iki kovo pabaigos priskaičiuota per 170 žuvusių civilių.
Ukrainos oro pajėgos smogė rusų kariniams sandėliams Kurske
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos smogė sandėlių kompleksui Ozerkuose, Kursko srityje, kuriuo aktyviai naudojasi Rusijos kariuomenė.
Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, praneša „Ukrinform“.
Smūgis buvo suduotas balandžio 7 d. Jo metu buvo sunaikinti angarai, keli kariniai pastatai ir techninė įranga, likviduota daugiau kaip 30 rusų užpuolikų, tarp jų – dronų įgulos ir remontininkai.
Generalinis štabas pažymi, kad šio objekto sunaikinimas gerokai sumažina Rusijos galimybes vykdyti karo veiksmus prieš Ukrainos gynybos pajėgų dalinius Sumų srityje ir Kursko kryptimi.
Rusijos parlamentas patvirtino sutartį dėl partnerystės su Iranu
Rusijos parlamento žemieji rūmai antradienį nubalsavo už sutarties ratifikavimą dėl politinių, karinių ir ekonominių ryšių su Iranu stiprinimo.
Iranas yra artimas Maskvos sąjungininkas.
Antradienio balsavimas vyko tvyrant didelei įtampai tarp Irano ir Vakarų valstybių ir Rusijai siekiant suartėti su Vašingtonu, nepaisant jos plataus masto invazijos į Ukrainą.
Pastaruosius trejus metus stiprėjant kariniam bendradarbiavimui, Kyjivas ir Vakarų šalys apkaltino Iraną perduodant Rusijai ginkluotę, įskaitant jo gamybos dronus „Shahed“, skirtus karui prieš Ukrainą.
Dokumente šalys susitarė kartu kovoti su grėsmėmis saugumui, tačiau tai nėra abipusės gynybos paktas, kokį pernai pasirašė Rusija ir Šiaurės Korėja.
„Sutarties pasirašymas nereiškia karinio aljanso su Iranu sukūrimo ar abipusės karinės pagalbos“, – Valstybės Dūmoje sakė užsienio reikalų viceministras Andrejus Rudenka.
Vietoj to sutartyje teigiama, kad agresijos prieš vieną šalį atveju kita neteiks „pagalbos agresoriui“.
Rusų prezidentas Vladimiras Putinas ir jo Irano kolega Masoudas Pezeshkianas (Masudas Pezeškianas) sausį pasirašė visapusiškos strateginės partnerystės susitarimą, tačiau tam, kad jis įsigaliotų, reikėjo, kad jį patvirtintų Rusijos parlamentas.
Tuo metu V. Putinas šį dokumentą pavadino „proveržio dokumentu“, o M. Pezeshkianas sakė, kad jis „atvers naują skyrių Irano ir Rusijos santykiuose visose srityse“.
JAV prezidentui Donaldui Trumpui pagrasinus, kad Iranas bus bombarduojamas, jei ir toliau kurs branduolinius ginklus, Maskva paragino laikytis santūriai dėl didėjančios įtampos tarp Irano ir Jungtinių Valstijų.
D. Trumpas sakė, kad šį šeštadienį įvyks tiesioginės derybos su Iranu šiuo klausimu. Tuo metu Teheranas sakė, kad tai bus netiesioginės derybos.
Nuo karo Ukrainoje pradžios Rusija užmezgė glaudesnius ryšius su keliomis Vakarų priešininkėmis, įskaitant Šiaurės Korėją ir Kiniją.
Pernai Rusija su Pchenjanu pasirašė visapusiškos strateginės partnerystės susitarimą, kuris įpareigoja abi šalis kurios nors iš jų užpuolimo atveju nedelsiant suteikti karinę pagalbą ir bendrai priešintis Vakarų sankcijoms.
Pentagono vadovas Hegsethas virtualiai dalyvaus tarptautinių Ukrainos rėmėjų susitikime
AV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas vėliau šią savaitę virtualiai dalyvaus tarptautinių Ukrainos rėmėjų susitikime, antradienį pranešė JAV gynybos pareigūnas.
Ukrainos gynybos kontaktinės grupės (UDCG) susitikimus pradėjo P. Hegsetho pirmtakas Lloydas Austinas po to, kai Rusija 2022-ųjų vasarį pradėjo plataus masto invaziją į šią šalį.
„Sekretorius Hegsethas planuoja penktadienį, balandžio 11 dieną, virtualiai dalyvauti UDCG (susitikime)“, – teigė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga. Daugiau informacijos jis nepateikė.
Vašingtonas sumažino savo vaidmenį susitikimuose po to, kai sausį pareigas pradėjo eiti JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kritikuojantis pagalbą Ukrainai.
Jungtinė Karalystė (JK) vasarį pirmą kartą pirmininkavo Ukrainos gynybos kontaktinės grupės posėdžiui.
Nuo tada, kai Rusija daugiau nei prieš trejus metus pradėjo invaziją į Ukrainą, Jungtinės Valstijos skyrė dešimtis milijardų dolerių karinės pagalbos Ukrainai, tačiau nuo D. Trumpo antrosios kadencijos pradžios apie naują paketą Kyjivui paskelbta nebuvo.
Lenkijos prezidentas įvardijo, kas bus su perkeliamais JAV kariais
Lenkų prezidentas Andrzejus Duda antradienį pareiškė, kad Jasionkoje, Pietryčių Lenkijoje, dislokuoti JAV kariai bus perkelti į kitas šalies vietoves, o ne atitraukiami.
Taip jis kalbėjo po to, kai JAV karinės pajėgos Afrikoje ir Europoje pirmadienį savo interneto svetainėje paskelbė apie planuojamą JAV karinio personalo ir įrangos perkėlimą iš Jasionkos oro uosto, kuris yra pagrindinis pagalbos Ukrainai centras.
„Šis perdislokavimas yra platesnės strategijos, kuria siekiama optimizuoti JAV karines operacijas, pagerinti paramą sąjungininkams ir partneriams ir kartu padidinti veiksmingumą, dalis“, – internete teigė JAV karinių pajėgų Afrikoje ir Europoje vadavietė.
Taline viešintis A. Duda antradienį žurnalistams sakė, kad JAV perkelia karius Lenkijoje, o ne visiškai išveda juos iš šalies.
Tačiau jis nepateikė daugiau informacijos apie operaciją ir nepatvirtino, ar ji buvo pradėta.
Lenkijos gynybos ministerija antradienį taip pat pranešė, kad amerikiečių kariai nepalieka Lenkijos, o įgyvendina anksčiau numatytus planus perkelti savo dalinius.
Ministerija pridūrė, kad ši operacija yra naujos sąjungininkų iniciatyvos, vadinamos NATO saugumo paramos ir mokymų Ukrainai misija, kuri šiuo metu koordinuoja karinės pagalbos Ukrainai pristatymą ir ukrainiečių karių mokymą, dalis.
Be to, ministerija priminė, kad JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas sausį lankydamasis Lenkijoje sakė, kad įvairiose Lenkijos vietose tebebus dislokuota maždaug 10 tūkstančių karių.
„JAV kariai lieka Lenkijoje!“ – antradienį socialiniame tinkle „X“ rašė Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas.
Jis pridūrė, kad NATO sprendimu JAV pareigas Jasionkos oro uoste perims kitos sąjungininkės, įskaitant Norvegiją, Vokietiją ir Jungtinę Karalystę (JK).
JAV kariai Jasionkoje buvo dislokuoti prasidėjus Rusijos plataus masto invazijai į Ukrainą 2022-aisiais. Nuo tada Jasionkos oro uostas tapo pagrindiniu Vakarų šalių Ukrainai teikiamos techninės paramos logistikos centru, kurį saugo JAV oro gynybos raketų sistemos „Patriot“.
JAV televizija „NBC News“ antradienį taip pat citavo kelis JAV ir Europos pareigūnus, teigusius, kad JAV Gynybos departamentas svarsto galimybę iš Rytų Europos, ypač Lenkijos ir Rumunijos, išvesti iki 10 tūkst. amerikiečių karių.
Į Kyjivą atvykęs Belgijos premjeras paskelbė apie milijardinį pagalbos Ukrainai paketą
Belgijos vyriausybė šiais metais Ukrainai suteiks milijardo eurų pagalbos paketą ir planuoja per savo kadenciją kasmet skirti mažiausiai milijardą eurų karinės paramos. Apie tai bendroje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu spaudos konferencijoje pareiškė Belgijos premjeras Bartas De Weveris.
„Džiaugiuosi būdamas čia ir galėdamas paskelbti, kad mūsų naujoji vyriausybė nusprendė tęsti savo humanitarinę paramą. Mūsų užsienio reikalų ministras Maximė Prevotas yra čia, taip pat mūsų gynybos ministras, kuris didžiuojasi, galėdamas pranešti apie naują sprendimą dėl milijardo eurų pagalbos paketo 2025 m. bei ambicijas per mano kadenciją kiekvienais metais skirti mažiausiai milijardą dvišalės karinės paramos“, – sakė belgų vyriausybės vadovas.
Iš pareigų atleistas Ukrainos generolas patvirtino, kad JAV aktyviai dalyvavo rengiant karo planus
Ukrainos kariuomenė savo pasipriešinimo rusų invazijai veiksmus Vokietijos Vysbadeno mieste planavo kartu su Jungtinėmis Valstijomis, antradienį feisbuke paskelbė buvęs vyriausiasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas.
„Praėjusią savaitę buvo daug kalbama apie Vysbadeną. Jame esantis štabas tapo tikru mūsų ir mūsų partnerių slaptuoju ginklu planuojant veiksmus bei formuluojant jų įgyvendinimo poreikius“, – po kovo 29 d. dienraštyje „The New York Times“ pasirodžiusio straipsnio feisbuke anglų kalba rašė V. Zalužnas.
Jis iš esmės patvirtino, kad JAV planuojant kovinius veiksmus dalyvavo aktyviau nei pirmiau buvo pripažįstama.
Ukrainos pajėgos paėmė į nelaisvę du Kinijos piliečius, kariavusius Rusijos pusėje
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Ukrainos kariai Donecko srityje kovojo su šešiais Kinijos kariais ir du iš jų paėmė į nelaisvę. V. Zelenskis primygtinai reikalauja skubiai aptarti šią situaciją su partneriais.
Prezidentas tai pasakė per bendrą spaudos konferenciją su Belgijos ministru pirmininku Bartu de Weveriu, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
„Ukrainos teritorijoje susidūrėme su Kinijos kariais. Donecko srityje ukrainiečiai susirėmė su šešiais kinų kariais, du iš jų paimti į nelaisvę. Atitinkamai turime jų dokumentus, pasus, net kreditines korteles. Jie yra Kinijos piliečiai. Manau, kad tai labai svarbus elementas“, – sakė V. Zelenskis.
Rusijos pajėgos bando prasiveržti Sumuose, skelbiama Ukrainos žiniasklaidoje
Sumų regione (Ukraina), tarp Basovkos ir Žuravkos kaimų, išaugo taip vadinamoji „pilkoji“ zona, rodo analitinio projekto „DeepState“ duomenys. Analitikų teigimu, rusai bando įsitvirtinti dideliame plote.
Pasak projekto „DeepState“ bendraįkūrėjo Ruslano Mikulos, Rusijos kariuomenė bando pralaužti sieną ir įsitvirtinti visame jos ilgio ruože.
„Priešas bando pralaužti sieną ir įsitvirtinti visame valstybės sienos ruože nuo Žuravkos iki Suja kontrolės punkto“, – cituojamas R. Mikula UNIAN.
Analitikas pridūrė, kad dabar kovos tęsiasi, Ukrainos kariuomenė kasdien apšaudo priešą.
Padėtis Sumų srities pasienyje: kas žinoma
Kaip anksčiau pranešė UNIAN, balandžio 6 d. Rusijos gynybos ministerija paskelbė apie Sumų srities kaimo užėmimą. Tačiau Valstybės sienos apsaugos tarnyba pareiškė apie priešo vykdomą dezinformacijos kampaniją. Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Andrijus Demčenka sakė, kad Basovkoje buvo rusų grupės, tačiau kaimas nebuvo jų kontroliuojamas.
Karinis ekspertas, „Reaktivnaja počta“ įkūrėjas Pavlo Narožnyjus neseniai aiškino, kad Basovkos gyvenvietė yra palyginti gerai išsilaikiusi, todėl rusai stengiasi joje įsitvirtinti. Tačiau, pasak eksperto, gynybos pajėgos nuolat apšaudo šią teritoriją ir neleidžia priešui įgyvendinti savo planų.
Rusija skelbia atkovojusi vieną iš paskutinių kaimų Kursko srityje
Maskva antradienį paskelbė atkovojusi vieną iš paskutinių svarbių kaimų, kuriuos Rusijos Kursko srityje kontroliavo ukrainiečiai.
Rusai jau atsiėmė beveik visas teritorijas Kursko srityje, kurias per rugpjūtį pradėtą puolimą buvo užėmę ukrainiečių kariai.
Rusijos gynybos ministerijos pranešime sakoma, kad jos pajėgos perėmė Gujevo kaimo kontrolę. Šis kaimas yra netoli Ukrainos sienos, į pietus nuo Sudžos, kurią rusai atkovojo praėjusį mėnesį.
Zelenskis: Ukraina maksimaliai didina dronų gamybą
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį paskelbė, kad Ukraina maksimaliai didina dronų gamybą.
Vakaro kreipimesi V. Zelenskis sakė, kad šalis didins visų tipų dronų – nuo „Mavic“ iki tolimojo nuotolio bepiločių – gamybą.
„Taip pat plečiame savo vidaus pajėgumus gaminti antžemines robotines sistemas. Mums reikia kiekvienos būtinos bepiločio komponento mūsų pajėgoms dalies pastovaus, stabilaus gamybos ir tiekimo augimo. Ir šiems metams perspektyvos yra daug žadančios“, – pažymėjo prezidentas.
Jis taip pat sakė, kad Ukraina siekia gaminti šviesolaidinius dronus.
„Nuo šių metų pradžios atsirado daugiau kaip 20 naujų atestuotų dronų modelių su šviesolaidinėmis valdymo sistemomis“, – sakė jis.
Ukraina sieks didžiausios įmanomos šviesolaidinių dronų gamybos ir pristatymo, kalbėjo V. Zelenskis.
Didesnė šviesolaidinių dronų, kurie yra atsparūs elektroninės kovos veiksmams, gamyba Ukrainoje padės suvienodinti galimybes, nes tokius dronus dažnai naudoja Rusija.
„Taip pat esama pozityvaus postūmio dėl tolimų smūgių“, – sakė V. Zelenskis, turėdamas galvoje ukrainiečių dronų smūgius strateginiams taikiniams toli Rusijos teritorijoje.
„Negaliu minėti konkrečių skaičių, bet šiemet užtikrinsime būtiną apimtį mūsų Gynybos pajėgoms“, – pridūrė jis.
Zalužnas patvirtino: Vokietijoje veikia slaptas karinis šalių štabas kovai su Rusija
Buvęs Ukrainos kariuomenės vadas, praėjus beveik mėnesiui po „New York Times“ publikuoto tyrimo, netikėtai paviešino informaciją apie bendrą Ukrainos kariuomenės ir Vakarų šalių operacijų valdymo štabą JAV Europos vadavietėje, Štutgarte.
Štabas Vokietijos Vysbadeno mieste iš tiesų tapo Ukrainos ir jos sąjungininkų „slaptuoju ginklu“ planuojant Ukrainos kariuomenės operacijas prieš Rusijos okupantus ir formuojant jų įgyvendinimo reikalavimus, balandžio 8 d. savo „Facebook“ įraše atskleidė buvęs šalies vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas.
„Buvo daug kalbų apie Vysbadeną praėjusią savaitė… Ir aš jums pateiksiu šydą, kaip jis buvo kuriamas“, – pažymėjo jis.
Anot jo, prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai į Ukrainą, gerokai padidėjo sąjungininkų karinė pagalba – tiek ginklais, tiek įranga, todėl atsirado „naujų iššūkių“, susijusių su pristatymu ir remontu.
Todėl, pabrėžė V. Zalužnas, 2022 m. balandį buvo įkurtas karinės pagalbos Ukrainai pristatymo koordinavimo centras, įsikūręs JAV Europos vadavietės štabe Štutgarte, Vokietijoje. Po kurio laiko šis štabas tęsė darbą Vysbadene, sakė buvęs AFU vyriausiasis vadas.
„Vėliau supratome, kad mums reikia bendro operatyvinio štabo su partneriais, kuris, remdamasis operacijų planavimu, įvertintų ginkluotės ir įrangos poreikius“, – sakė V. Zalužnas.
Šis klausimas ypač paaštrėjo 2022 m. vasarą, kai partneriai „išreiškė abejonių dėl tam tikrų rūšių ginklų ir amunicijos tinkamumo frontui“.
„Tuomet mums kilo idėja logistikos pagrindu sukurti operatyvinį štabą, kuris analizuotų planuojamas Ukrainos operacijas ir pagal NATO standartus formuotų jų poreikį“, – sakė jis.
Diplomatas pridūrė, kad ši idėja buvo įgyvendinta po Jungtinės Karalystės paramos.
„Ir Vysbadenas gavo naują kvėpavimą. Šiame štabe buvo planuojamos operacijos, vykdomi karo žaidimai, formuojami Ukrainos kariuomenės poreikiai ir perduodami Vašingtonui bei Europos sostinėms“, – sakė buvęs Ukrainos kariuomenės vyriausiasis vadas.
Pasak V. Zalužno, ši platforma tapo bendravimo su partneriais dėl būsimų karinių operacijų ir jų įgyvendinimo poreikių formavimo mechanizmu.
2024 m. gruodį pranešta, kad naujoji NATO vadovybė, kurios būstinė yra Vokietijos Vysbadeno mieste, pradėjo darbą koordinuojant Vakarų karinę pagalbą Ukrainai.
„NATO Vysbadeno vadavietė, skirta teikti saugumo pagalbą ir mokymus Ukrainai, jau veikia“, – pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Markas Rutte.
2025 m. kovo 30 d. laikraštis „New York Times“ paskelbė didelės apimties tyrimą apie tai, kad beveik trejus metus Kijevas ir Vašingtonas bendradarbiavo žvalgybos, strategijos, planavimo ir technologijų srityje, apie kurią buvo žinoma tik siauram amerikiečių ir sąjungininkų pareigūnų ratui.
Ukraina susigrąžino iš Rusijos okupuotos teritorijos ketverių metų mergaitę
Ukraina susigrąžino iš Rusijos okupuotos teritorijos ketverių metų mergaitę, „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.
Jo teigimu, Rusijai pradėjo plataus masto invaziją, vaikas buvo apsistojęs pas močiutę. „Jų miestelis pateko į okupaciją pirmosiomis karo dienomis. Dėl nuolatinių apšaudymų, elektros ir vandens tiekimo sutrikimų bei nuolatinės trėmimo grėsmės mergaitės vaikystė virto kova dėl išlikimo“, – parašė A. Jermakas.
Mergaitės tėvas, likęs Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje, kelis kartus nesėkmingai mėgino evakuoti dukrą. Su Ukrainos vaiko teisių tinklo pagalba galiausiai buvo nustatytas saugus kelias ir atlikta gelbėjimo misija. Vaikas dabar yra saugus namuose su tėvu, sakė A. Jermakas.
Balandžio 4 d. buvo pranešta, kad iš Rusijos okupuotų teritorijų buvo išgelbėta devyniolikmetė ir 23 metų neįgalus vyras.
Zelenskis pripažino Ukrainos karių buvimą Rusijos Belgorodo srityje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pirmą kartą pripažino, kad Ukrainos pajėgos veikia Rusijos Belgorodo srityje, kur Maskva kovą pranešė apie įvykdytus išpuolius.
Belgorodo regionas yra nuolatinis Ukrainos oro pajėgų atakų taikinys, be to, jis yra netoli Rusijos Kursko srities, kur Ukrainos pajėgos nuo praėjusių metų, kai netikėtai įsiveržė į šalį, desperatiškai saugo įgytą teritoriją.
„Putinas nesupranta": Zelenskio aplinka prasitarė, kuo Kremliui baigsis žaidimai su Trumpu
Ukraina gana greitai sutiko imtis veiksmų dėl visapusiškų paliaubų. Tačiau Rusija savo ruožtu visais įmanomais būdais vilkina šį procesą. Rusija tuo metu tęsia savo politiką ir net neketina daryti nuolaidų.
JAV pamažu atsisako „švelniosios diplomatijos“ strategijos, kurią prezidento D. Trumpo administracija pirmiausia bandė taikyti Rusijai, kad priverstų ją derėtis dėl karo Ukrainoje nutraukimo. Tačiau Kremliaus veiksmai griauna D. Trumpo ir jo aplinkos reputaciją, todėl Baltieji rūmai turės atitinkamai reaguoti, nacionalinio teletilto eteryje sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychaila Podoliakas
Jis išreiškė įsitikinimą, kad Rusija nesilaikys „psichologinio termino“ dėl paliaubų Ukrainoje, kurį D. Trumpas nustatė balandžio 20 d.
„Putinas nesuvokia, kad turi reikalų su asmeniu, pasižyminčiu maksimaliu psichoemociniu aktyvumu. D. Trumpas gali toleruoti tam tikrą laiką, bet jis nori greitų rezultatų. Jis taip pastatė konstrukciją – mes vadovaujame, mes esame tarpininkai, mes siūlome“, – aiškino M. Podoliakas.
Pasak jo, Ukraina gana greitai sutiko sinchronizuoti pastangas dėl visapusiškų paliaubų. Tačiau Rusija savo ruožtu visais įmanomais būdais vilkina šį procesą. D. Trumpas pastebi Rusijos delsimą ir įžvelgia atvirai genocidinius Rusijos smūgius Ukrainai.
Lygiagrečiai visi mato Rusijos melą apie tariamus smūgius „išimtinai kariniams taikiniams“ – ir Vašingtone tai gali būti suvokiama kaip sąmoningas ir demonstratyvus tarpininkaujančios šalies pažeminimas. Taigi po balandžio 20 d. JAV turės atsakyti kuo griežtesnėmis sankcijomis Rusijai arba suteikti Ukrainai daugiau tolimojo nuotolio ginkluotės.
„Ne laipsniškų sankcijų, o embargo formato sankcijų. Arba, priešingai, gerokai padidinti Ukrainai skirtų atitinkamų priemonių, pirmiausia raketų, kiekį. Kai tai suveiks, Rusija bus pasirengusi klausytis ir laikytis tam tikrų susitarimų“, – apibendrino M. Podoliakas.
Pažymėtina, kad balandžio 7 d. po susitikimo su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu Vašingtone vykusiame susitikime D. Trumpas pareiškė, kad yra nepatenkintas Rusija dėl jos nuolatinių išpuolių prieš Ukrainą. Jis sakė, kad rusai „bombarduoja kaip išprotėję“ ir kad Vašingtone didėja susierzinimas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
medvedevą mesti į verdantį vandenį
peskovą nunuodyti
simonian pakarti kaip kalę kijyvo maidano aikštėj
solovievui perpjauti gerklę kad purkštų uogienė
skabeevą mesti pro langą
zacharovą užspringdyti birka
Zelenskis pasakė, ko tikisi iš JAV: „Rusus reikia pastatyti į vietą“
Naujos oro gynybos sistemos „Patriot“ Ukrainai gali būti stipriausias JAV paramos ženklas, balandžio 8 d. pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis, praėjus vos kelioms dienoms nuo mirtinos Rusijos raketų atakos Kryvyj Rihe, praneša „Kyiv Independent“.
Balandžio 4 d. per Rusijos raketų smūgį V. Zelenskio gimtajame mieste Dniepropetrovsko srityje žuvo 20 žmonių, įskaitant devynis vaikus, dar daugiau kaip 70 buvo sužeista.
Paklaustas, kaip ši ataka paveikė Ukrainos ir JAV derybas dėl paliaubų, V. Zelenskis atsakė, kad Vakarų partnerių dar kartą buvo paprašyta sustiprinti Ukrainos priešlėktuvinę gynybą, įskaitant papildomas „Patriot“ sistemas.
„Dėkoju mūsų partneriams už paramą Ukrainai ir pasmerkimą (Rusijos atakos Kryvyj Rihe). Tačiau pasmerkimo nepakanka“, – sakė V. Zelenskis per spaudos konferenciją su Belgijos Ministru Pirmininku Bartu de Weveriu Kyjive.
„Rusus reikia pastatyti į vietą. Jie turi nutraukti šį karą. Jungtinės Valstijos gali perduoti „Patriot“ sistemas, jų turi daug. Tai geriausia Jungtinių Valstijų parama Ukrainai šiandien – perduoti „Patriot“ sistemas“, – pridūrė V. Zelenskis.
Anksčiau, balandžio 6 d., V. Zelenskis pareiškė, kad Rusijos oro atakų prieš Ukrainą daugėja, o tai rodo, kad „spaudimas Rusijai vis dar nepakankamas“.
Rusai žudymo ginklą nutaikė į vaikus
Siaubingi vaizdai po rusų atakos. Užfiksuotas ant žemės be gyvybės ženklų gulintis paauglys, ant žemės guldomas kitas – visai mažas vaikas. Gelbėtojai tikrino, ar mažylis dar gyvas.
Rusų raketa – kaip skelbiama „Iskander“ – smogė prie restorano ir vaikų žaidimo aikštelės. O raketos užtaisas – kasetinis. Dideles skyles skeveldros išmušė aplinkiniuose pastatuose. Šis ginklas skirtas žudyti gyvąją jėgą, ir okupantai jį nutaikė į vaikus.
Aukų skaičius siekia 19. Pusė jų – 9 – vaikai. O sužeistųjų gerokai virš pusšimčio. Rusų raketos užtaisas apgadino net kelias dešimtis pastatų, daugiabučius, mokymo įstaigas.