Nesutarimai ypač išryškėjo anksčiau šią savaitę, kai Vokietijos kanclerė Angela Merkel netiesiogiai sukritikavo D. Trumpą per savo vizitą JAV.
Vokietija yra pirmoji M. Pompeo kelionės į Europą, per kurią jis aplankys keturias šalis, stotelė. Iš Vokietijos jis vyks į Šveicariją ir Nyderlandus, o tada Jungtinėje Karalystėje prisijungs prie D. Trumpo, atvyksiančio į šią šalį valstybinio vizito.
Gegužės pradžioje numatytas M. Pompeo vizitas Vokietijoje buvo atšauktas paskutinę minutę, JAV diplomatijos vadovui pakeitus savo planus ir nusprendus vykti į Iraką aptarti saugumo padėties, smarkiai išaugus įtampai tarp Jungtinių Valstijų ir Irano.
Toks netikėtas vizito atšaukimas sukėlė nuostabą, nes abi sąjungininkės smarkiai nesutaria dėl virtinės klausimų, įskaitant Irano branduolinės sutarties nutraukimą, išlaidas NATO gynybai ir bendrą Vokietijos ir Rusijos dujotiekio plėtros projektą „Nord Stream 2“.
A. Merkel ketvirtadienį viešėdama JAV ir kalbėdama Harvardo universitete pareiškė, kad apgailestauja dėl „sienų“ ir „melo, kuris pateikiamas kaip tiesa“.
Ji taip pat paragino pasaulį visais „žmogui įmanomais“ būdais kovoti su klimato kaita, nors šios problemos M. Pompeo nelaiko svarbia.
„Puiki partnerė“
Tačiau penktadienį Berlyne M. Pompeo pakeitė toną.
Padėkojęs šeimininkams už greitai suderintą jo vizito data jis kiek įmanydamas bandė girti Berlyno veiksmus įvairiose srityse – nuo Kinijos disidentų priėmimo iki draudimo Irano oro bendrovei „Mahan Air“ rengti skrydžius į šalies oro uostus.
„Vokiečiai ir toliau demonstruoja, kaip smarkiai jie vertina saugumą ir kaip stipriai jie vertina laisvę dėl savo žmonių ir likusio pasaulio“, – kalbėjo jis spaudos konferencijoje, kur dalyvavo kartu su Vokietijos užsienio reikalų ministru Heiko Maasu.
Prieš susitikimą su A. Merkel žurnalistams M. Pompeo pareiškė, kad Vokietija yra „puiki Jungtinių Valstijų partnerė“.
Toks tonas nė iš tolo nepriminė D. Trumpo, kuris ne kartą buvo surėmęs ietis su A. Merkel ir griežtai pliekė kanclerę už jos atvirų durų politiką. Tokia atvira kritika būtų sunkiai įsivaizduojama dirbant ankstesniems JAV prezidentams, tačiau 2016-aisiais Amerikos vadovu netikėtai išrinktas nekilnojamojo turto magnatas pakeitė daug nusistovėjusių tradicijų.
Vokietija ir virtinė kitų Vašingtono sąjungininkių Europoje skeptiškai žiūri į griežtą JAV poziciją Irano atžvilgiu ir palaiko 2015-aisiais sudarytą tarptautinį susitarimą dėl Teherano branduolinės programos, iš kurio nusprendė pasitraukti D. Trumpas.
Pastarosiomis savaitėmis įtampa tarp Vašingtono ir Teherano smarkiai išaugo, Jungtinėms Valstijoms „dėl numanomų Irano grėsmių“ pasiuntus į Persijos įlanką lėktuvnešio smogiamąją grupę bei strateginių bombonešių B-52.
Visgi šiomis dienomis D. Trumpas kiek sušvelnino toną Teherano atžvilgiu ir per vizitą Japonijoje pareiškė, kad Vašingtonas nesiekia pakeisti režimo Irane ir neatmeta derybų su šiitiška respublika galimybės.
„Galimybės ir iššūkiai“
M. Pompeo anksčiau sakė, kad JAV turi kanalų palaikyti kontaktus su Iranu. Valstybės sekretorius neatskleidė jokių detalių, tačiau Šveicarija – antroji jo kelionės į Europą stotelė – atstovauja JAV interesams Irane, nes Teheranas ir Vašingtonas oficialiai nepalaiko diplomatinių santykių.
Vokietija buvo svarbi Jungtinių Valstijų partnerė Afganistane. D. Trumpas yra pareiškęs, kad po beveik du dešimtmečius trukusių kovų jis nori išvesti iš Afganistano ten dislokuotą amerikiečių kontingentą.
Tačiau tarp Vašingtono ir Berlyno esama ir rimtų nesutarimų. Vokietija nepaiso JAV įspėjimų dėl Rusijos eksporto dujotiekio plėtros projekto „Nord Stream 2“.
Rusija Europai aktyviai peršamą antrąjį dujotiekį per Baltijos jūrą iki Vokietijos tikisi nutiesti iki 2020 metų pradžios. Vamzdynas, kurio metinis pralaidumas – 55 mlrd. kubinių metrų, padvigubintų šio rusiškų dujų eksporto koridoriaus pajėgumą. Tai leistų Maskvai eliminuoti Ukrainą kaip rusiškų dujų tranzito valstybę, o padidėjusią Europos priklausomybę nuo jų – panaudoti kaip politinio poveikio priemonę.
Be to, Vokietija atsisakė pasekti JAV pavyzdžiu ir imtis priemonių prieš Kinijos telekomunikacijų milžinę „Huawei“. Vašingtonas tvirtina, kad dėl savo ryšių su Kinijos vyriausybe ši įmonė kelia grėsmę saugumui ir privatumui.
„Kur benuvykčiau, kalbamės apie galimybes ir iššūkius, kuriuos Kinija kelia ne vien Jungtinėms Valstijoms ir jų saugumui, bet ir kitoms pasaulio šalims“, – pareiškė M. Pompeo.
