Kaip rašo „The Economist“, dabar yra parengtas preliminarus susitarimas, daugelis detalių bus nustatyta per būsimas derybas. Anot leidinio, Ukraina nesutiko su pirmaisiais įžūliais JAV reikalavimais ir vietoje to buvo pradėta kalbėti apie kažką panašaus į bendrą investicijų organizaciją.
„Teksto projekte atsisakyta visų labiausiai ginčytinų Amerikos reikalavimų, kurie, pasak pareigūnų pasakojimų, dažnai buvo išsakomi priešiškai. Vieną kartą ukrainiečiams buvo duota „valanda laiko pasirašyti“, kitą kartą – tik šešios minutės.
Dabar tekste abi šalys įsipareigoja įgyvendinti idėją sukurti bendrą fondą investicijoms į Ukrainą. Tikimasi, kad ukrainiečiai į fondą įneš 50 proc. pajamų, gautų iš būsimų vyriausybei priklausančių išteklių projektų, įskaitant naudingąsias iškasenas, angliavandenilius, naftą, dujas ir infrastruktūrą, pavyzdžiui, suskystintų gamtinių dujų terminalus ir uostus. Tačiau labai svarbu, kad į šią sumą nebus įtraukiama dabartinė veikla, pavyzdžiui, dideli naftos ir dujų projektai, kurie jau dabar įneša dideles sumas į Ukrainos biudžetą“, – rašoma straipsnyje.
Dokumento detalės
Dokumente taip pat atsisakyta Amerikos reikalavimo turėti 100 proc. investicinio fondo akcijų. Vietoj to nuosavybė bus „proporcinga“ abiejų šalių investuotoms sumoms, o tai rodo, kad Amerika ir toliau teiks paramą.
Taip pat išnyko sąlyga, pagal kurią ukrainiečiai į fondą turėjo sumokėti dvigubai didesnę sumą už bet kokią būsimą pagalbą. V. Zelenskis anksčiau tai prilygino „dešimties ukrainiečių kartų skolai“.
„Daug kas vis dar neaišku, ypač tai, kiek Amerikos pusė kontroliuos naująjį fondą ir kokia bus jo valdymo tvarka. Čia viskas tampa prieštaringa. Viename iš punktų sakoma, kad Amerika kontroliuos „didžiausią sumą“, kurią leidžia jos įstatymai. Tai gali prieštarauti kitai sąlygai, kurioje nurodomas proporcingumas“, – teigia leidinys.
Leidinio šaltinis, susipažinęs su derybomis, teigia, kad V. Zelenskis neketina pasirašyti jokio antro, išsamesnio susitarimo, kuriame nebūtų platesnių saugumo garantijų. Pirminio pagrindų dokumento nereikės ratifikuoti parlamente, tačiau būsimą susitarimą reikės ratifikuoti.
Anot leidinio, susitarimo projektas iki šiol lieka neaiškus ir daugiausia teorinis.
„Tikrasis Ukrainos išteklių turtų mastas nežinomas. Naudingųjų iškasenų telkiniai nebuvo rimtai įvertinti taikant šiuolaikinius žvalgymo metodus. Didžioji jų dalis yra giliai žemėje arba jų koncentracija yra per maža, kad būtų galima pelningai išgauti. Galbūt 40 proc. metalų išteklių yra Rusijos okupuotoje teritorijoje.
Susitarime taip pat nepateikiama jokios informacijos apie perdirbimo ir rafinavimo įrenginius, o būtent čia bus sukaupta tikroji vertė. Yra daug kitų spragų. Vis dėlto, susitarusi dėl kai kurių dalykų, Ukraina davė D. Trumpui rezultatą, atsitraukė nuo ribos ir laimėjo laiko. Pasaulyje, kuriame ji netikėtai atsidūrė, tai labai svarbu“, – apibendrina „The Economist“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Vis puikiai matėme, atsimename kaip Rusijos armija užpuolė, įžengė į Ukrainą. Iki šiol ruskiai puola, stengdamiesi kuo daugiau užgrobti.
Ukrainiečiai gina savo šalį.
Nežinau kokio lygio bukapročias reikia būti, kad to nematyti, nesuprasti.
