Vašingtono ir Maskvos branduolinių galvučių skaičių ribojanti naujoji Strateginės ginkluotės mažinimo (START) sutartis – vienintelė likusi svarbi ginklų kontrolės sutartis tarp JAV ir Rusijos – baigs galioti 2021-aisiais. Būta kalbų apie derybas dėl šios sutarties pratęsimo, tačiau Baltieji rūmai galvoja, kad naujos kartos ginklų kontrolės priemonės turi apimti ir Kiniją.
Kinija turi branduolinių ginklų, balistinių raketų pajėgumų ir žinių biologiniams bei cheminiams ginklams pasigaminti, be to, šiuo metu modernizuoja savo branduolinį arsenalą. Pekinas yra pasirašęs įvairių tarptautinių susitarimų dėl ginkluotės, bet nė vienu iš jų nėra ribojami branduoliniai ginklai.
Naujoji START sutartis numato, kad JAV ir Rusija gali turėti ne daugiau kaip po 1 550 dislokuotų strateginių branduolinių kovinių galvučių ir ne daugiau kaip po 700 dislokuotų tarpžemyninių balistinių raketų ir strateginių bombonešių.
JAV Ginklų kontrolės asociacijos direktorius Darylas Kimballas agitavo penkeriems metams pratęsti naująją START sutartį ir sakė, kad nėra galimybių iki sutarties galiojimo pabaigos 2021-aisiais pasiekti naują susitarimą įtraukiant Kiniją.
„Būtų aplaidumas atsisakyti naujosios START viliantis susiderėti dėl platesnio, ambicingesnio branduolinių ginklų kontrolės susitarimo su Rusija ir Kinija, pasiekti jo ratifikavimą ir įsigaliojimą“, – sakė D. Kimballas, kuris kaltina JAV prezidento Donaldo Trumpo administraciją daugiau kaip metus dvejojus ir tik tada pradėjus derybas.
Prieš Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą, kuris praėjusį mėnesį įvyko Japonijoje, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė planuojantis spausti D. Trumpą pratęsti naująją START. Pasak V. Putino, jo šalis pasirengusi sutikti su pratęsimu, bet nematė jokios amerikiečių iniciatyvos, nors sutartis turi baigtis 2021-aisiais.
Vis tik Rusija tuo pačiu metu reiškė susidomėjimą daugiašaliais ginklų kontrolės susitarimais, sakė vienas administracijos pareigūnų, kuris su anonimiškumo sąlyga sutiko prieš trečiadienio derybas Ženevoje pakalbėti šiuo klausimu.
Administracijos aukšto rango pareigūnai sakė, kad bet kokį nuodugnų dialogą sudėtingais ginklų kontrolės klausimais sunkina virtinė Maskvos veiksmų: kišimasis į 2016 metų JAV prezidento rinkimus, buvusio rusų šnipo ir jo dukters apnuodijimas Didžiojoje Britanijoje, JAV ambasados Rusijoje darbuotojų skaičiaus apribojimas, Ukrainos karinių jūrų pajėgų laivų užgrobimas.
Amerikiečių delegacijai vadovaus JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas Johnas Sullivanas, joje bus pareigūnų iš Valstybės departamento, Nacionalinio saugumo tarybos, Gynybos departamento, Štabų vadų komiteto ir Nacionalinės saugumo agentūros. Aštuoni ar devyni JAV komandos nariai susitiks su panašaus dydžio rusų delegacija, kuriai vadovaus Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas.
Naujausios derybos rengiamos keli mėnesiai po to, kai D. Trumpo administracija nutraukė kitą branduolinių ginklų sutartį su Rusija. Vašingtonas apkaltino Maskvą draudžiamų raketų dislokavimu pažeidus 1987 metų Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutartį. Maskva neigė, kad pažeidė sutartį ir apkaltino Jungtines Valstijas priešinantis jos pastangoms išspręsti ginčą.
JAV Kongreso demokratai ir kai kurie ginklų kontrolės propaguotojai kritikavo D. Trumpo sprendimą ir sakė, kad juo buvo atvertas kelias ginklavimosi varžyboms, bet D. Trumpas teigė, kad JAV negali būti vienintelė šalis pasaulyje, vienašališkai varžoma šios sutarties.
Kinijos kariuomenė nuo 9-ojo dešimtmečio pabaigos reikšmingai išaugo, o JAV pagal sutartį negalėjo dislokuoti ginklų kaip atsvaros kai kuriems Kinijoje kuriamiems ginklams.
