Sakydamas kalbą Vokietijos studentams Antrojo pasaulinio karo nuniokotos Europos atstatymo Maršalo plano 70-osioms metinėms paminėti, J.Mattisas pareiškė, kad Rusija nusprendė mesti iššūkį „saugiai ir taikiai“ pokario tvarkai.
Rusijos žmonių „lyderis, darydamas piktadarybes už Rusijos sienų, negrąžins jų turtų ir iš naujo neįžiebs jiems vilties“, sakė J.Mattisas, netiesiogiai kalbėdamas apie Ukrainos konfliktą ir įtariamą Maskvos kišimąsi į JAV prezidento rinkimų procesą.
Šis J.Mattiso vizitas Vokietijoje yra jau ketvirtas jo apsilankymas Europoje nuo sausio mėnesio, kai jis tapo Pentagono vadovu.
NATO Europos partnerės įsitempusios laukė kokių nors nuraminimų dėl Amerikos tarptautinių ketinimų, nes prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trumpas) per savo rinkimų kampaniją ne kartą suabejojo seniai gyvuojančių JAV ryšių su sąjungininkais prasmingumu.
Reikalai nepagerėjo ir D.Trumpui įžengus į Baltuosius rūmus ir jo administracijai įsivėlus į dar nenurimusį skandalą dėl įtariamų savo ryšių su Rusija.
Partnerių susirūpinimas nesumažėjo ir vėliau, kai D.Trumpas apsilankė NATO ir Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimuose praėjusį mėnesį ir išsakė priekaištų JAV sąjungininkėms dėl jų nepakankamų išlaidų gynybai.
Jeigu ir buvo kokių nors ketinimų nuraminti NATO partneres, juos užgožė akimirka, kai Aljanso viršūnių susitikime Briuselyje, pozuojant „šeimyninei nuotraukai“, nekilnojamo turto magnatas nieko nepaisydamas ir stumdydamas kitus užėmė jam patikusią vietą tarp NATO šalių lyderių.
„Geležinis“ įsipareigojimas
Tačiau J.Mattisas pabrėžė, kad Ameriką ir D.Trumpą reikėtų vertinti pagal jų veiksmus.
Jis nurodė, kad JAV iki 2020 metų toliau prisidės prie NATO sustiprinto buvimo priešakinėse pozicijose Rytų ir Vidurio Europoje, siekiant atremti Rusijos agresijos grėsmę.
Pasak J.Mattiso, D.Trumpas paprašė gerokai padidinti finansavimą Europos padrąsinimo iniciatyvai – nuo 3,4 mlrd. JAV dolerių praėjusiais metais iki 4,8 mlrd. JAV dolerių šiemet.
„Nesvarbu, ką rašo laikraščiai, vertinkite Ameriką pagal tokius (jos) veiksmus“, – pareiškė J.Mattisas.
Tame pačiame renginyje kalbėjusi Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen (Ursula fon der Lejen) įvertino Šiaurės Atlanto aljanso indėlį taikai ir stabilumui Europoje užtikrinti, tačiau perspėjo, kad atėjo laikas Europos šalims pačioms daugiau prisidėti prie savo saugumo užtikrinimo.
Pasak ministrės, Europai reikia „sutelkti savo išteklius“ ir kurti didesnę gynybinę sąjungą.
Jos nuomone, Vokietija gynybai turėtų skirti 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto ir įgyvendinti savo įsipareigojimus NATO.
„Mes, NATO partneriai, turime teisingai dalintis (finansinę) naštą. Vadinasi, vokiečiams reikia labiau pasistengti dėl mūsų saugumo“, – sakė U.Leyen.
Pentagono vadovas taip pat paminėjo NATO kolektyvinės gynybos 5-ąjį straipsnį, pareikšdamas, kad JAV įsipareigojimai šiuo klausimu yra „geležiniai“.
J.Mattisas, JAV jūrų pėstininkų dimisijos generolas, yra su NATO ir Vakarų sąjungininkėmis dalyvavęs misijose Afganistane ir Irake.
