Jean Ziegler: Gazos ruožo plotas – 363 kv. km, o jame gyvena 1,5 milijono gyventojų, tad Gaza yra viena iš tankiausiai apgyvendintų vietų pasaulyje. Dėl to masiniai bombardavimai reiškia neišvengiamas skerdynes. JTO teigimu Izraelis pažeidė tarptautinės ir humanitarinės teisės normas. Pirmasis tarptautinės teisės pažeidimas yra Gazos ruožo blokada – visiems Gazos gyventojams taikomas kolektyvinės bausmės principas bei vaistų ir maisto ribojimas kaip karo ginklas prieštarauja Ženevos konvencijai. Izraelis, remdamasis būtinosios ginties teise, gali paskelbti karą politinei arba karinei organizacijai – ir Hamas patenka į pastarąją kategoriją, – tačiau bombarduoti beginklius gyventojus yra neatleistina ir tai prieštarauja tarptautinei teisei.
Daug tarptautinių organizacijų ir Jungtinių Tautų atstovų jau senai kaltina Izraelio okupacinę politiką, tačiau iki šiol neįvyko jokių pokyčių. Nejaugi toks bejėgiškumas neišvengiamas?
J.Z.: Izraelis yra Jungtinių Tautų narys, tačiau atmeta didžiąją dalį JT priimtų rezoliucijų. Šią poziciją jis pateisina savo teise į saugumą, kurio įgyvendinimas yra svarbiau už viską. Tad ir šiuo metu eilinė JT rezoliucija ko gero naudos neatneštų.
Padėtis pasikeistų, jei prie Izraelio sienų būtų nusiųsti „mėlynieji šalmai“. JT įgaliojo savo karines pajėgas palaikyti taiką 27 šalyse: Pietų Libane, Kipre, Konge... 100 000 vyrų ir moterų iš 112 šalių, tarnaujančių po JT vėliava, dėka Jungtinės Tautos, be jokios abejonės, galėtų suburti tarptautines taikos palaikymo pajėgas, kurios „išskirtų“ Izraelį ir Gazos ruožą. Žinoma, tik derybos, okupacijos pabaiga, palestiniečių valstybės perspektyva ir patvirtintos Izraelio sienos yra tikrosios išeitys iš dabartinės padėties. Tačiau šią akimirką, norint sustabdyti skerdynes, pirmiausia į Gazos ruožą reikėtų išsiųsti „mėlynuosius šalmus“, jei įmanoma – iš Europos šalių. Europa bei nuolatinė JT Saugumo tarybos narė Prancūzija turėtų tai pasiūlyti.
Kaip Izraelis galėjo ir vis dar gali taip pažeidinėti tarptautinės teisės normas?
J.Z.: Didelė atsakomybė tenka europiečiams. Šiuo metu yra susidariusi absurdiška situacija – 1999 m. birželio mėn. Izraelis ir Europos Sąjunga pasirašė laisvosios prekybos sutartį. Kaip ir visose tokio pobūdžio ES sutartyse, taip ir šioje abejų pusių įsipareigojimas gerbti žmogaus teises yra būtina sutarties galiojimo sąlyga (2-sis sutarties straipsnis). Tuo tarpu JT Žmogaus teisių taryba pažymi, kad kelios iš eilės Izraelio vyriausybės daug kartų pažeidė žmogaus teises kankinimais, įkalinimais bei mirties bausmėmis be teismo, okupacija kolonizuojant, kolektyvinėmis taikių gyventojų bausmėmis, žemės nusavinimais okupuotuose teritorijose. Izraelio vyriausybės teisinosi, kad joms svarbiausia yra užtikrinti saugumą šalyje. Johnas Dugardas, JT specialusis pranešėjas okupuotose teritorijose, teigia kad Izraelis ten vykdo „valstybinį terorizmą“.
Sunkiausia suvokti tai, kad europiečiai iki šiol net neužsiminė apie 2-ąjį straipsnį! Juk 65 % Izraelio prekių yra eksportuojamos į 27-ias Europos Sąjungos šalis. Tarptautiniai stebėtojai mano, kad užtektų laikinai nutraukti laisvos prekybos sutartį, ir Izraelis tuoj sutiktų derėtis su palestiniečiais. Tuo tarpu sutartis buvo ne nutraukta, o išplėsta Gazos ruožo puolimo metu.
Dabartinio konflikto išeitis yra aiški – dvi suverenios valstybės su 1967-ųjų metų sienomis.
Jeanas Ziegleris yra Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komisijos patariamosios tarybos narys.
Pagal prancūzišką spaudą parengė Aurimas Dunauskas
