Jeigu Teheranas ir toliau „artės prie bombos“, Izraelis įvykdys oro antskrydį ir subombarduos Irano branduolinius objektus, prie visko pridėjęs specialiųjų pajėgų operaciją ir kibernetines atakas, praneša „Inopressa“. Tuo tarpu Irano grasinimai užblokuoti Ormūzo sąsiaurį lygūs savižudybei: tokiu atveju įsikiš ir Jungtinės Valstijos.
Aštrėjančių santykių liudijimu tapo pasikesinimai į Izraelio diplomatus Indijoje ir Gruzijoje. Izraelio atstovybės buvo atakuotos automobilių su sprogmenimis pagalba, praneša italų „Corriere della Sera“. Išpuolių bandymai prieš diplomatus, ekspertų manymu, yra „šešėlinio karo“ tarp Izraelio ir Irano išraiška.
Sprogmenys buvo prijungti prie automobilių dugno, o patys teroristai pasišalino iš įvykio vietos ant motociklų: būtent tokia technika buvo naudojama ir išpuolių prieš Irano branduolinius mokslininkus metu. Šįkart – kerštas. Abu išpuoliai buvo organizuoti iš vieno centro, paruošti tų pačių žmonių ir reprezentuoja aiškų įspėjimą. Tik dėl atsitiktinumo ir gruzino vairuotojo pasiruošimo Izraelio diplomato Gruzijoje gyvybę pavyko išgelbėti – bombos sprogimo buvo išvengta. Indijoje bomba sprogo – buvo sužeista karinio Izraelio atašė žmona.
„Už šiuos teroristinius išpuolius yra atsakingas Iranas ir Libano „Hezbollah“, – pareiškė Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu. Teheranas netrukus atsakė: „Mes kategoriškai neigiame visus kaltinimus iš sionistų valstybės. Tai yra tik propagandinio karo dalis“. Kol kas niekas neprisiėmė atsakomybės už incidentus, praneša „The Washington Post“. JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton pasmerkė išpuolius, pavadindamaa juos teroristiniais. Tiesa, ji buvo santūresnė ir nieko dėl išpuolių neapkaltino.
Už incidentus atsakingas pats Izraelis. Bent jau taip pareiškė oficialus Irano Užsienio reikalų ministerijos atstovas Raminas Mehmanparastas. Pasak jo, šie pasikesinimai buvo skirti tam, kad Iranas susigadintų draugiškus santykius su kitomis valstybėmis. Jų paskirtis – psichologinis karas prieš Iraną. „Iranas smerkia terorizmą“, – teigė jis.
Naujasis Izraelio ginkluotųjų oro pajėgų vadovas Amiras Eshelis prieš keletą dienų paaiškino, kodėl verta bet kokia kaina išvengti Irano branduolinės bombos projekto įvykdymo: „Dėl branduolinės ginkluotės lenktynių, kurios tokiu atveju prasidės Artimuosiuose Rytuose dėl konkurencijos tarp Egipto, Saudo Arabijos ir Turkijos, ir dėl to, kad branduolinis Irano ginklas įkvėps „Hezbollah“ ir „Hamas“ tęsti kovą Gazos Ruože iki pat galo“.
Koks būtų tikras karas
„Le Temps“ nagrinėja galimas Irano bombardavimo pasekmes. Izraelis planuoja smogti Fordo urano sodrinimo gamyklai, tačiau ši yra įkurta giliai po žeme. Izraelis neturi raketų, galinčių pramušti 90-ies metrų žemės ir betono sluoksnį, jei nenaudos taktinių branduolinių raketų. Gamyklos Natanze ir Ischafane yra gerokai labiau pažeidžiamos. Pavojuje atsidurtų ir Bušero branduolinė elektrinė – kurios bombardavimas grėstų rimtomis ekologinėmis katastrofomis, kurias būtų galima prilyginti Fukušimai.
Tačiau koks būtų Irano atsakas? Abejotina, kad Iranas veltųsi į tradicinį karą ar blokuotų Ormūzo sąsiaurį su savo silpnoka kariuomene. Tačiau Teheranas neabejotinai paleis kelias dešimtis raketų į Izraelio teritoriją. Tai bus skausmingas kerštas, tačiau be rimtų strateginių pasekmių.
