Kol kas Vakarų valstybės su JAV priešakyje karinei intervencijai į šiitišką Iraną nesiryžta ir taiko tik ekonomines sankcijas, tačiau Izraelio premjeras Benjaminas Netanjahu, viešėdamas Vašingtone, pareiškė, kad buvo per ilgai laukta, kol diplomatija ir sankcijos duos rezultatų. „Laukti nebegalima. Neleisime, kad Izraelio piliečiai gyventų bijodami sunaikinimo“, – sakė jis, susitikęs su Amerikos žydų organizacijos atstovais.
Karingai nusiteikęs Izraelio ministras pirmininkas teigia, kad Iranas taptų dar pavojingesnis, jei susikurtų branduolinį ginklą, o šalies valdomos didžiulės naftos atsargos suteiktų Mahmudo Ahmadinedžado valdomai šaliai daugiau pasitikėjimo, jei ji imtų grasinti pasauliui atominiais ginklais. „Buvo per daug kalbama apie tai, kiek kainuotų sustabdyti Iraną, manau, kad atėjo laikas prabilti apie tai, kiek pasauliui kainuos, jei Irano nesustabdysime“, – sakė B.Netanjahu.
Kai kurių Izraelio žvalgybos pareigūnų teigimu, jų šalis turi apsispręsti, kada atakuoti branduolinius Irano objektus. Pasak pareigūnų, tai reikia padaryti iki vasaros pradžios, nes Iranas pagrindinius savo objektus gali perkelti ten, kur žydų valstybės oro pajėgos negalės pasiekti.
Buvęs Izraelio žvalgybos vadovas Amosas Jadlinas pripažino, kad žydų valstybė Iranui nustatė daug griežtesnius terminus nei Vašingtonas. „Izraelis yra itin arti taško, kai turėtų būti padarytas labai sunkus sprendimas – bomba ar bombardavimas“, – teigė jis ir pridūrė, kad sprendimas priklausys ir nuo JAV pozicijos.
JAV prezidentas Barakas Obama yra užsiminęs, kad netiki, jog Iranas jau priėmė sprendimą pasigaminti ginklų, ir kad dabar netinkamas metas kariniams veiksmams, tačiau pripažino Izraelio teisę gintis. Tokią JAV prezidento poziciją A.Jadlinas vertina, kaip B.Obamos pasiųstą žinią, kad Izraeliui ėmusis karinių veiksmų jis sulauks JAV palaikymo. „Jis to aiškiai nepasakė, bet tą galima matyti ne kaip žalią, o kaip geltoną šviesą. Jeigu Izraelis mano, kad yra pavojuje ir turi ką nors daryti dėl Irano, jis supras“, – sakė A.Jadlinas.
Vertina kritiškai
Tuo metu Izraelio vadovybės norą pulti Iraną kritiškai vertina ne tik jo atstovai, bet ir Izraelio gyventojai. Naujausios apklausos paskelbti rezultatai rodo, kad 58 proc. respondentų mano, jog Irano pulti nederėtų, 42 proc. apklaustųjų puolimui pritartų, jei tokį sprendimą palaikytų JAV.
Kritikos B.Netanjahu žodžiams nepagailėjo ir Irano užsienio reikalų ministro pavaduotojas Hoseinas Amiras Abdolahijanas. Jo teigimu, tokios Izraelio vadovybės kalbos tik parodo jos baimę, o ne pasiryžimą žengti konkrečius žingsnius prieš Iraną. „B.Netanjahu teiginiai labiau primena baimės šauksmą nei įrodo, kad jis norėtų imtis kokių nors priemonių“, – dėstė Irano valdžios atstovas.
Irano diplomato nuomone, šiuo metu Artimųjų Rytų regione vykstant permainoms, labai pablogėjo Izraelio pozicijos, be to, H.A.Abdolahijano manymu, Izraelis puikiai suvokia ir neigiamus galimo karinio smūgio Iranui padarinius.
Tikėdamasis bent kiek sušvelninti Vakarų valstybių požiūrį į savo vykdomą branduolinę programą, Teheranas pranešė, kad sutinka įsileisti Jungtinių Tautų ekspertus į šalies teritoriją ir kad leis jiems apžiūrėti Parchino teritoriją, kur, kaip įtariama, vykdomi bandymai su branduoliniais raketų užtaisais, tačiau Vakarai atmetė šį Irano pranešimą, teigdami, kad taip siekiama laimėti laiko.
Laikosi taikios politikos
JAV prezidentas B.Obama pareiškė, kad JAV nedvejos ir panaudos jėgą, siekdamos sutrukdyti Iranui pasigaminti branduolinį ginklą, tačiau pabrėžė, jog savo tikslų bandys pasiekti ir diplomatiniais būdais, informuoja BBC. Prezidento administracijos manymu, pulti dabar būtų per anksti ir pavojinga, nes Teheranas nenusprendė, ar tikrai nori gaminti branduolinį ginklą, ir gali pasiduoti nekariniam spaudimui.
Analitiko Vadimo Volovojaus teigimu, Amerikoje artėja prezidento rinkimai, todėl B.Obamai reikia sėkmingos užsienio politikos, o ryžtingas įsisenėjusios Irano problemos išsprendimas yra neblogas variantas. „Tačiau bėda ta, kad sėkmė šiuo atveju negarantuota, o kruvina nesėkmė, kai vėl nežinia dėl ko žūtų daug Amerikos karių, tikriausiai sugriautų B.Obamos prezidento rinkimų kampaniją. Taigi karui reikia svaresnės priežasties, kuria galėtų tapti arba ydinga ideologinė vizija, arba dideli pinigai, kurie per krizę labai praverstų“, – svarstė V.Volovojus.
2009-aisiais Nobelio taikos premija apdovanotas B.Obama kol kas ragina kuo mažiau kalbėti apie karą. Pasak jo, tokios kalbos tik padeda Irano vyriausybei, nes dėl jų didėja naftos kaina, o iš prekybos nafta uždirbtais pinigais Iranas finansuoja savo branduolinę programą.
Griežtas atsakas Vakarams
„Dėl Izraelio ir Amerikos saugumo, taikos bei saugumo pasaulyje dabar ne laikas smarkauti. Dabar laikas veikti mūsų padidintam spaudimui ir išlaikyti plačią tarptautinę koaliciją, kurią esame sukūrę“, – kalbėjo JAV vadovas ir priminė, kad Iranas sulaukia mažai pritarimo, o jo vienintelio sąjungininko – Sirijos – padėtis labai bloga. „Nenorėkime, kad Iranui atsirastų galimybė save vaizduoti kaip auką“, – teigė B.Obama.
JAV ir ES jau yra įvedusios sankcijas Iranui dėl jo kuriamos branduolinės programos. ES paskelbė embargą Irano naftai, o JAV įvedė ekonomines sankcijas ir Irano finansinėms institucijoms, be to, JAV kongresas rengia įstatymo projektą, kuris įpareigos užsienio bankus pranešti apie operacijas su Irano finansinėmis institucijomis.
Sekmadienį, kaip įprastai nevyniodamas žodžių į vatą, Irano prezidentas rėžė griežtą kalbą Vakarams. „Dievas liudytojas, Irano tautai nusispjaut į (Izraelio) bombas, karinius laivus ir lėktuvus. Jie (Vakarai ir Izraelis) sako, kad svarstomos visos galimybės. Lai jos supūva. Jūs (Vakarai) patys supūsite“, – per šalies televizijas sakė M.Ahmadinedžadas.
M. Eidukonis
