Prezidento Emmanuelio Macrono vyriausybė perspėjo, kad šeštadienį planuojamus vadinamųjų „geltonųjų liemenių“ protestus sutrikdys „radikalizuotos ir maištingos“ minios, todėl jie gali tapti pavojingiausi iš tris savaites trunkančių demonstracijų.
Eifelio bokštas ir Luvro muziejus šeštadienį uždaryti kartu su šimtais parduotuvių ir kitų įmonių, baiminantis riaušių ir plėšikavimo, panašių į vykusius praėjusį šeštadienį, kuomet buvo sužeista 130 žmonių. Tai buvo didžiausi neramumai Paryžiuje per kelis dešimtmečius.
Kelios dešimtys demonstrantų, vilkinčių ryškiai geltonas liemenes, šeštadienį dar prieš aušrą susirinko prie Triumfo arkos, kuri buvo apgadinta per praėjusią savaitę vykusias riaušes. Kiti išsirikiavo policijos patikrinimui prie metropoliteno stoties „Porte Maillot“ – vieno iš pagrindinių kanalų patekti į vakarinę Paryžiaus dalį, kur yra garsieji Eliziejaus Laukai. Policija taip pat įrengė specialias sustiprintas barikadas prie gatvių, kuriose įsikūrusios prabangios parduotuvės, ir aplink prezidentūrą.
Ankstų šeštadienio rytą policininkai jau sulaikė 278 asmenis. Valdžia vien tik Paryžiuje dislokuoja šarvuotų mašinų ir 8 tūkst. policijos pareigūnų. Visoje šalyje dislokuota apie 89 tūkst. pareigūnų neramumams užkardyti ar susiremti su jų kurstytojais, kurių, kaip prognozuojama, bus daugybėje protesto akcijų.
Pirminė protestų priežastis buvo numatomas degalų akcizo padidinimas. Tačiau protestai greitai išplito, ir žmonės ėmė reikšti nepasitenkinimą neaugančiomis pajamomis ir brangstančiu pragyvenimu.
E. Macronas sutiko atsisakyti ateinantiems metams planuoto degalų akcizo padidinimo, tačiau žmonių pykčio tai nenumalšino, ir vairuotojams privalomos šviesą atspindinčios geltonos liemenės virto visuotinio žmonių pasipriešinimo simboliu.
Daugelis protestų judėjimo narių ragina laikytis rimties. Kai kurie jų penktadienio vakarą susitiko su ministru pirmininku ir yra linkę taikytis. Tačiau judėjimas neturi aiškių lyderių, o ankstesni protestai pritraukė ir ekstremistų, kurie susirėmė su policija.
„Remiantis mūsų turimais duomenimis, kai kurie radikalizuoti ir maištingi žmonės mėgins rytoj mobilizuotis, – per spaudos konferenciją penktadienį sakė vidaus reikalų ministras Christophe'as Castaneras. – Kai kurie itin smurtingi žmonės nori dalyvauti.“
Didžiausio protestuotojų pykčio sulaukęs Prancūzijos prezidentas pastarosiomis dienomis yra beveik nematomas ir yra palikęs premjerui ir vyriausybei mėginti derėtis su protestuotojais. Tačiau žiniasklaidos dėmesio vengiantis E. Macronas penktadienio vakarą susitiko su šeštadienį Paryžiuje dislokuojamos riaušių policijos atstovais.
Nuo lapkričio 17 dienos, kai prasidėjo neramumai, per įvairius incidentus žuvo keturi žmonės. Taip pat buvo atšauktos kalėdinės mugės, nacionalinės futbolo rungtynės ir daugybė kitų renginių. Kai kurie Paryžiaus rajonai atrodo tarsi besiruošiantys artėjančiam uraganui: kalėdinius papuošimus slepia vitrinas dengiančios lentos. Policijos pareigūnai taip pat pašalino iš gatvių objektus, kurie gali būti panaudoti kaip ginklai, ypač iš statybviečių didelės rizikos zonose.
„Su dideliu liūdesiu stebime, kaip dalies mūsų miesto gyvenimas stoja, tačiau jūsų saugumas yra mūsų prioritetas, – pareiškė Paryžiaus merė Anne Hidalgo. – Šeštadienį pasirūpinkite Paryžiumi, nes jis priklauso visiems Prancūzijos žmonėms.“
