Nuo sausio 1-osios planuotas degalų akcizo padidinimas buvo visiškai „atšauktas 2019 metams“, per televiziją BFM sakė aplinkos ministras Francois de Rugy. Ši žinia rodo, kad vyriausybės pozicija radikaliai pasikeitė.
Tuo metų prezidentūra per spėjo, kad per naujus protestus, planuojamus šeštadienį Paryžiuje ir kitur šalyje, gali vėl prasiveržti smurtas.
„Turime priežasčių bijoti didelio smurto“, – naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis Eliziejaus rūmuose, skambant raginimams „geltonųjų liemenių“ protestų dalyviams iš naujo mobilizuotis.
Per pastarąsias demonstracijas, susijusias su šiuo judėjimu, jau žuvo keturi žmonės ir šimtai buvo sužeisti.
Protestai prasidėjo lapkričio 17 dieną. Iš pradžių buvo reiškiamas pasipiktinimas planuojamu degalų mokesčių kėlimu, bet vėliau „geltonųjų liemenių“ judėjimas virto didesnio masto iššūkiu prezidento Emmanuelio Macrono verslui palankiai politikai, kurstomu skundų, kad valstybės vadovas nesuvokia paprastų žmonių patiriamų sunkumų.
Demonstrantai daugelyje šalies vietų blokavo kelius ir kėlė transporto sumaištį judriu laikotarpiu prieš Kalėdas.
Praeitą šeštadienį protestai Paryžiuje virto riaušėmis – buvo padegta apie 200 automobilių, išdaužyta parduotuvių vitrinos ir nuniokota Triumfo arka – vienas iš sostinės simbolių.
E. Macronas ir jo vyriausybė trečiadienį paprašė elgtis santūriai ir pasiuntė signalą, kad jie pasiruošę padaryti tolesnių nuolaidų, kad išvengtų naujo smurto.
„Mūsų išgyvenamu momentu svarbiausia ne politinė opozicija, o respublika“, – vyriausybės atstovas Benjaminas Griveaux (Benžamenas Grivo) sakė po kabineto posėdžio. Pasak jo, E. Macronas per posėdį ragino sprendimus priimančius pareigūnus paskelbti „aiškų ir nedviprasmišką raginimą elgtis ramiai“.
Premjeras Edouard'as Philippe'as parlamentui sakė: „Ant kortos pastatytas Prancūzijos žmonių ir mūsų institucijų saugumas. Raginu veikti atsakingai.“
Tačiau ultradešiniųjų lyderė Marine Le Pen ir kovingas kraštutinių kairiųjų politikas Jeansa-Lucas Melenchonas aktyviai rėmė demonstrantų reikalavimus.
