Remiantis 2019 m. Europoje atliktos sveikatos apklausos analize, Prancūzijoje prieš pandemiją depresijos lygis buvo aukščiausias tarp visų Europos šalių.
Prancūzijos sveikatos ir socialinių reikalų ministerijų statistikos padalinio (DREES) atlikta analizė parodė, kad depresijos lygis Prancūzijoje prieš pandemiją, susumavus jaunų ir vyresnių amžiaus žmonių grupių pateiktus rezultatus, siekė apie 11 proc. ir buvo didžiausias iš visų kitų Europos šalių.
Analizė parengta remiantis kas šešerius metus atliekamo Europos sveikatos apklausos tyrimo, kuriame dalyvavo apie 300 tūkst. žmonių iš visos Europos Sąjungos, Norvegijos, Islandijos ir Serbijos, duomenimis.
Tai buvo pirmas kartas, kai 2019 m. DREES apklausa buvo naudojama įvertinti depresijos lygį.
Tyrimo autorė Lisa Troy teigė, jog atliekant analizę buvo vertinama, „ar asmuo per pastarąsias dvi savaites patyrė depresijai būdingus požymius, ar ne, remiantis keliais kriterijais“.
Ši analizė atlikta atsižvelgiant į tai, kad ankstesniuose tyrimuose buvo atkreiptas dėmesys į didėjančią psichikos sveikatos krizę, ypač tarp jaunų žmonių Prancūzijoje ir kitose Europos šalyse, praėjus keleriems metams po COVID-19 pandemijos.
DREES ataskaitoje taip pat daugiausia dėmesio skirta 15-24 metų jaunimui ir vyresnio amžiaus žmonėms nuo 70 metų.
Prancūzijos Nacionalinio mokslinių tyrimų centro (CNRS) Neuromokslų Sorbonos universiteto laboratorijos (Neuro-SU) garbės mokslinių tyrimų direktorė Jocelyne Caboche sakė, kad ji neturi paaiškinimo, kodėl Prancūzijoje stebimas „santykinai“ aukštesnis depresijos lygis, palyginti su kitomis šalimis.
„Nors sveikatos ir švietimo srityse palyginus mumis rūpinasi gerai, vis dar reikia įdėti daug pastangų norint padėti pagyvenusiems žmonėms“, – sakė J. Caboche.
Ji pridūrė, kad depresijos lygis galėtų sumažėti daugiau investuojant į psichiatriją ir terapines naujoves.
Veiksniai, lemiantys depresiją Europos šalyse
Analizė parodė, kad didžiausias depresijos lygis buvo Šiaurės ir Vakarų Europos šalyse.
Tačiau, nustatyta, jog nors Pietų ir Rytų Europos šalyse depresija retai pasitaiko tarp jaunesnių žmonių, šiose šalyse ji dažnesnė tarp 70 metų ir vyresnių žmonių.
Pavyzdžiui, Portugalijoje, Rumunijoje ir Kroatijoje depresijos lygis tarp vyresnio amžiaus asmenų viršijo 15 proc.
Lietuvoje depresijos lygis tarp senjorų buvo panašus į Latvijos rodiklius: atitinkamai 8,6 proc. ir 9 proc. Estijoje, kur kas didesnis – 13,8 proc. Bendras depresijos lygis Lietuvoje atitinka 5,1 proc.
Apklausos duomenimis, vyresnio amžiaus moterys taip pat dažniau sirgo depresija nei vyresnio amžiaus vyrai, o labiau linkę į depresiją buvo prastos sveikatos europiečiai.
Pasak tyrimo autorių, kadangi Rytų ir Pietų Europos šalyse apie prastą sveikatą pranešė daugiau vyresnio amžiaus europiečių, tuo galima paaiškinti šiose šalyse padidėjusį depresijos paplitimą.
„Pavyzdžiui, Kroatijoje ar Latvijoje, kur beveik 40 proc. vyresnio amžiaus žmonių nurodė turintys prastą sveikatą, depresijos paplitimas yra didelis: atitinkamai 16 proc. ir 9 proc.“, – pažymėjo tyrimo autoriai.
Tarp jaunesnių europiečių didžiausi depresijos rodikliai buvo Danijoje, Švedijoje ir Suomijoje, po jų sekė Vakarų Europos šalys. Depresija jaunimo tarpe buvo mažiau paplitusi Rytų ir Pietų Europos šalyse.
Lietuvoje, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, depresijos lygis jaunimo tarpe buvo mažiausias – 4,5 proc. Tuo tarpu Latvijoje – 5,4 proc., o Estijoje net 6,6 proc.
Tačiau šalyse, kuriose depresija tarp jaunų žmonių buvo didesnė, ji buvo susijusi su socialine izoliacija, profesinės veiklos neturėjimu ar mokyklos nelankymu.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
