--------
Aidint džiugiems šūksniams ir plojimams Prancūzijos sostinėje šeštadienį buvo pateiktas siūlomos 195 valstybių sutarties tekstas apie pasaulio ryžtą kovoti su pasauliniu šiltėjimu, kuri kelia grėsmę žmonijai ir reikalauja energetikos revoliucijos.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas, pirmininkavęs beveik dvi savaites Paryžiuje vykusioms deryboms, kurios užsitęsė nepaisant naktinių posėdžių, pateikė sutarties tekstą ministrams, kurie turi nuspręsti – pritarti šiai sutarčiai ar ne. Sprendimo laukiama artimiausiomis valandomis.
„Esu įsitikinęs, kad mes pasiūlėme ambicingą ... susitarimą“, – sakė L.Fabiusas, kuris taip pat pasakė ministrams, kad jie pasiektų „istorinį posūkį“ pasauliui, jei patvirtintų pateiktą tekstą.
Laukiamu susitarimu siekiama užbaigti dešimtmečius trunkančius ginčus tarp turtingųjų ir skurdžių valstybių dėl to, kaip tęsti kovą su klimato kaita.
Pasigirdus prognozėms, kad 2015-ieji bus karščiausi metai per visą stebėjimų istoriją, pasaulio lyderiai ir mokslininkai perspėjo, kad šis susitarimas yra gyvybiškai svarbus norint apriboti temperatūros kilimą ir užkirsti kelią katastrofiškiausioms besikeičiančio klimato pasekmėms.
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as ir Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban Ki-moonas sėdėjo ant pakylos drauge su L.Fabiusu, šiam šeštadienį sakant ilgą kalbą ir emocingai prašant ministrų patvirtinti sutarties projektą.
Pakurstydami viltis dėl sėkmingo užbaigimo, derybininkai prieš L.Fabiuso kalbą atsistojo ir pritariamai šaukė. Ovacijos atsistojus buvo surengtos ir pabaigoje.
Siūlomas susitarimas buvo pateiktas derybininkams praleidus pradinį penktadienio terminą susitarimui pasirašyti, nes ministrai nenorėjo atsisakyti savo tvirtų pozicijų.
Ilgos kovos dėl pinigų
Išsivysčiusioms ir besivystančioms šalims dešimtmečius nepavyko pasirašyti veiksmingo visuotinio pakto dėl pasaulinio šiltėjimo apribojimo ir kovos su jo padariniais.
Jos smarkiai nesutarė dėl to, kiek atsakomybės kiekviena šalis turi prisiimti. Šis klausimas yra susijęs su interesais, kurių vertė – trilijonai dolerių.
Bet kokio susitarimo pamatas yra anglių, naftos ir dujų naudojimo energetikai sumažinimas ar eliminavimas. Anglių, naftos ir dujų naudojimas didele dalimi buvo varomoji jėga šalims jų kelyje į gerovę nuo industrinės revoliucijos pradžios išaušus 18-ajam amžiui.
Deginant tokį iškastinį kurą į atmosferą išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, dėl kurių planeta šiltėja, o jos trapi klimato sistema keičiasi.
Jei klimato kaita nesilpnės, žmonija susidurs su vis didesnėmis sausromis vienur, potvyniais ir audromis kitur, pasaulinio vandenyno lygio kilimu, dėl kurio bus užlietos salos ir tankiai gyvenamos pakrantės, perspėja mokslininkai.
„Klimato kaita kelia neatidėliotiną ir potencialiai negrįžtamą grėsmę žmonių visuomenėms ir planetai“, – sakoma ankstesnės planuojamo susitarimo versijos įvade.
Besivystančios šalys tvirtino, kad turtingosios valstybės privalo prisiimti kovos su klimato kaita atsakomybės liūto dalį, nes nuo industrinės revoliucijos laikų išmetė į atmosferą daugiausiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Tačiau Jungtinės Valstijos ir kitos turtingos šalys sako, kad kylančios milžinės taip pat privalo daryti daugiau.
Jos tvirtina, kad besivystančios šalys dabar teršia labiausiai, todėl bus labiausiai atsakingos už šiltėjimą ateityje.
Teisinės prievolės
Prieš šešerius metus Kopenhagoje turtingosios šalys pažadėjo iki 2020-ųjų surinkti 100 mlrd. dolerių (92 mlrd. eurų) per metus, kad padėtų besivystančioms šalims keisti energetiką ir dorotis su pasaulinio šiltėjimo padariniais.
Tačiau prieš derybas Paryžiuje dar buvo neaišku, kaip tos lėšos bus renkamos, ir besivystančios šalys pareikalavo aiškumo naujajame susitarime, kuris įsigaliotų nuo 2020 metų.
Besivystančios šalys taip pat pareikalavo įsipareigoti po 2020-ųjų padidinti tą sumą.
Jungtinės Valstijos užsiminė, kad nori padėti mobilizuoti tuos pinigus, bet sakė, jog negali priimti pasiūlymų, kad susitarimu finansinės prievolės taptų teisiškai įpareigojamos.
Pasiūlyto susitarimo tekstas iškart po L.Fabiuso kalbos dar nebuvo prieinamas.
Tačiau L.Fabiusas sakė, kad susitarimu 100 mlrd. dolerių per metus būtų įtvirtinti kaip „grindys“, tai yra, minimumas ateičiai.
Prieš derybas dauguma valstybių pateikė savanoriškus planus nuo 2020-ųjų riboti atmosferos taršą. Toks procesas daugelio yra giriamas kaip svarbi platforma sėkmei.
Tačiau mokslininkai sako, kad net jei šie pažadai bus visiškai ištesėti, Žemės šiltėjimo perspektyva vis tiek smarkiai viršys saugią ribą. Viltys dėl šios trajektorijos pažeminimo yra siejamos su vadinamuoju reketo mechanizmu, pagal kurį ateities pažadai sumažins taršą.
Labiausiai nuo klimato kaitos nukentėti galinčios šalys aktyviai siekė, kad Paryžiaus pakte būtų formuluotė, kuria šiltėjimas būtų apribotas 1,5 laipsnio pagal Celsijų, ir perspėjo, kad priešingu atveju kylant vandenynų lygiui išnyks ištisos salos.
Tokios didelės teršėjos kaip Kinija, Indija ir daug naftos išgaunanti Saudo Arabija teikė pirmenybę 2 laipsnių pagal Celsijų „luboms“, kurios sudarytų sąlygas joms iškastinį kurą deginti ilgiau.
L.Fabiusas užsiminė, kad pažeidžiamos šalys laimės šią kovą, ir sakė, kad planuojamame susitarime bus įrašytas tikslas, nusakomas „gerokai“ mažesniu skaičiumi nei 2 laipsniai pagal Celsijų, ir dar ambicingesnis siekis – 1,5 laipsnio pagal Celsijų.
Tačiau išnagrinėję ankstesnius projektus mokslininkai perspėjo, kad kitomis svarbiomis teksto formuluotėmis nenusakomi pakankamai stiprūs planai dėl to, kiek ir kada sumažinti taršą, o tai sudarytų sąlygas tęstis pavojingam pasaulinio šiltėjimo keliui.
