Rusijos įsitraukimas į šį karą yra faktiškai „užprogramuotas“, pažymi kai kurie ekspertai. Talibai, užėmę valdžią Afganistane, sieks „išlaisvinti aplinkinių šalių musulmonus“, todėl į procesą turės įsikišti Rusija su Kinija, tvirtina politikos apžvalgininkas Sergejus Markovas. Pačioje Rusijoje daugiau vilčių dedama į tai, kad konfliktą pavyks sureguliuoti politiniu keliu.
Rusijos televizijos pokalbių laidose jau aiškinama, kad amerikiečiai iš Afganistano pasitraukė, kad talibai pultų Rusiją. „O jeigu vyksta puolimas – jį reikia neutralizuoti“, – aiškinama rusams.
Liepos 5-ąją Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pažadėjo suteikti karinę pagalbą Tadžikijos valdžiai. Šioje šalyje yra dislokuota ir 201-oji Rusijos karinė bazė. Tai didžiausias Rusijos karinis objektas už šalies ribų.
Puolimas Afganistane be rimtesnio pasipriešinimo
Islamistai ėmėsi aktyvių karo veiksmų Afganistane iškart po JAV kariuomenės pasitraukimo. Amerikiečiai oficialiai turėtų palikti šalį iki rugsėjo 11-osios, tačiau J. Bidenas paskubino šį procesą ir šiuo metu Afganistane liko tik tarptautinės pajėgos, saugančios šalių atstovybes. Talibai tuo metu jau perėmė beveik pusę šalies rajonų kontrolę. Afganistano kariuomenė, likusi be JAV karių palaikymo, dažnai net be kovos atiduoda miestus, o šimtai jos karių bėga į kaimynines šalis.
Birželio 22-ąją JAV atstovė JT perspėjo smogikus, kad šie nesitikėtų tarptautinio pripažinimo, jeigu jiems pavyktų perimti valdžią šalyje. Tai yra svarbu islamistams, apie tai buvo derėtasi ir su buvusiu JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Tuomet „Talibano“ atstovai žadėjo pradėti derybas su Afganistano valdžia, nutraukti ryšius su teroristinėmis grupuotėmis. Nebuvo išpildytas nė vienas iš šių pažadų, rašoma „Meduza“.
Patys talibai aktyviai derasi su Rusija. Kaip tik liepos 8-9 dienomis teroristinio judėjimo atstovai buvo atvykę į Kremlių, nepaisant to, kad šios šalyje jie yra oficialiai pripažinti teroristais.
Pasak Kremliaus atstovo D. Peskovo, „laikmetis toks, kad turime juos priimti“. „Talibano“ lyderiai Maskvoje surengtoje spaudos konferencijoje pasakojo, kad „derasi su Afganistano valdžia taikiais metodais“ ir žadėjo „nesinaudoti Afganistanu kitų valstybių, įskaitant Rusiją ar kaimynines šalis, puolimui“.
Rusijos ir „Talibano“ ryšys
JAV pasitraukus iš Afganistano, vietos islamistams atsiveria plačios galimybės veikti. Maža to, Rusijai nelabai rūpi žmogaus teisių pažeidimai šiame regione, o tai paverčia šią šalį palankia islamistų derybų partnere, DW pažymi Stenfordo universiteto politologė Katharyn Stoner.
„Rusija yra atsargi. Ji nenorėjo siųsti savo karių į Afganistaną, kuomet prieš 20 metų JAV užpuolė šalį. Taip buvo iš dalies dėl situacijos tuometinėje Rusijoje, tačiau ir dėl ankstesnės rusų patirties Afganistane“, – aiškino ekspertė.
Sovietų Sąjunga įsiveržė į Afganistaną paskutinėmis 1979-ųjų dienomis ir beveik dešimtmetį kovojo su vietos islamistais, mudžahedais, kuriuos tuomet palaikė JAV ir Pakistanas.
Po Sovietų Sąjungos kariuomenei pasitraukus, statytinių režimas neišbuvo valdžioje ir poros metų. Maža to, tuomet subyrėjo ir pati Kremliaus imperija, o Afganistane prasidėjo pilietinis karas.
K. Stoner teigimu, Maskva dabar pasirinks „verslo požiūrį“ ir užsitikrins, kad „Talibanas“ nekeltų grėsmės Rusijai.
Pavojinga situacija Tadžikijoje
Apie tai, kad situacija Turkmenijoje yra įtempta, pasakoja vietos žiniasklaida. Kariuomenė atitraukia civilius iš pasienio teritorijų, pranešama apie girdimus susišaudymus.
Serchetabade liepos 8-ąją buvo girdėti šūviai iš afganų kaimo Turgundi, skelbia „turkmen.news“.
Vietos gyventojai matė, kaip Serchetabadu važiavo aštuoni sunkvežimiai su kareiviais pilna ekipuote, o taip pat motociklininkų būrys.
Kitas portalo šaltinis pasakojo, kad viename iš Marijinkos srities būrių karinė vadovybė ėmėsi evakuoti savo šeimas toliau pasienio su Afganistanu. „Siunčia žmonas ir vaikus namo, pas artimuosius, nes dabar pavojinga“, – cituojamas jis.
Dviprasmiškas Lavrovo atsakymas
„Ar mes įvesime kariuomenę į Afganistaną? – neseniai bendraudamas su žurnalistais pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. – Atsakymas yra akivaizdus“. Tačiau visiškai neaišku, ką turėjo omenyje Rusijos atstovas. Vėliau jis patikslino, kad „mes, aišku, savo įsipareigojimus sąjungininkei Tadžikistanui vykdysime“.
Rusijos politologas Aleksandras Šaravinas, komentuodamas šį S. Lavrovo pasisakymą, pažymėjo, kad Rusija stengsis visomis įmanomomis priemonėmis vengti kariuomenės įvedimo į Afganistaną.
„Mūsų užduotis – užtikrinti mūsų sąjungininkių sienų apsaugą. Situacija Tadžikistane yra labai sudėtinga. Tadžikistanas yra Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos narė. Aš priminsiu, kad Tadžikistane yra tik kiek mažiau nei 10 mln. gyventojų. Panašiai tiek tadžikų gyvena Afganistane, ir ne visos pusės nusiteikusios draugiškai dabartinio režimo Tadžikistane atžvilgiu, daugelis jų yra pabėgėliai po pilietinio karo. Todėl grėsmė čia iš tiesų yra labai rimta. Kalbama, mano manymu, būtent ne apie mūsų karių įvedimą į Afganistaną, o apie tai, kad būtų užtikrintas saugumas mūsų sąjungininkei Tadžikistanui“, – „Radio Svoboda“ pasakojo jis.
Ekspertas taip pat pažymėjo, kad Sovietų Sąjungos laikais į Afganistaną buvo įvestas „ribotas kontingentas“ karių, kuris jokių esminių pergalių ir negalėjo pasiekti. Dabartinė Rusija, tuo labiau, net ir tokio „riboto“ kontingento į Afganistaną įvesti negalėtų.
