Dabar Kremlius žengė dar toliau: grėsme saugumui pripažinta tarptautinių korporacijų veikla internete, „Vakarų kultūros įtaka“, „svetimų moralinių vertybių primetimas“ ir net rusiški keiksmažodžiai viešumoje, rašoma „Meduza“.
2015-aisiais Rusijos nacionalinio saugumo strategijoje buvo įrašyta idėja, kad Vakarai užsiima nuolatiniu spaudimu Rusijai, siekiant sumažinti šalies karinių, užsienio politikos, ekonomikos ir kultūrinių pasiekimų vertę.
2015-ųjų strategijoje pažymima, kad JAV ir šalys-sąjungininkės siekia riboti „savarankiškumą demonstruojančią Rusiją“ ir „išlaikyti savo dominavimą tarptautiniuose reikaluose“.
Atitinkamai, tuomet buvo nuspręsta kovoti su tuo dviem būdais:
- priešprieša JAV ir sąjungininkams, jų kariuomenėms ir žvalgams, o taip pat asmenims, kurie bando šalyje rengti „spalvotąsias revoliucijas“;
- vystyti šalį remiantis savo jėgomis.
Naujoji idėja vysto tas pačias idėjas, tačiau nauju kokybiniu lygiu:
- kovoti reikia ne tik su ekstremistais, pakertančiais Rusijos konstitucinę santvarką, tačiau ir su tais, kurie vysto šalyje Vakarų įtaką (įskaitant kultūrinę ir etinę);
- savarankiškas vystymasis turi tapti dar savarankiškesnis: Rusija, anot įsako autorių, turėtų pati susikurti aukštųjų technologijų ekonomiką, pasižyminčia energetiniu efektyvumu. Tai yra, palaipsniui atsisakyti „resursų adatos“ ir be pašalinės pagalbos pavyti Vakarus technologijų srityje.
Kokias naujas „grėsmes“ įžvelgė V. Putinas ir kaip jis tikisi su jomis kovoti?
Gynyba
Rusijai gresia NATO artinimasis prie jos sienų ir JAV priešraketinės gynybos sukūrimas, kuri „griauna strateginio stabilumo sistemą“. Per penkis su puse metų Rusijos ir jos priešų karinio susidūrimo grėsmė išaugo, rašoma strategijoje.
2021-ųjų nacionalinio saugumo strategija:
- „Karinių pavojų ir karinių grėsmių Rusijos Federacijai stiprinimą sudaro bandymai priversti jėga spausti Rusiją, jos sąjungininkus ir partnerius, [NATO] karinės infrastruktūros augimas šalia Rusijos sienų, intensyvesnė žvalgybos veikla, didelių karinių junginių ir branduolinių ginklų naudojimas prieš Rusijos Federaciją“;
- kovoti su šiomis įžvelgtomis grėsmėmis Rusija bandys kurdama naujas strateginio atgrasymo priemones (iš esmės tai reiškia naujus būdus potencialiai panaudoti branduolinius ginklus), o taip pat padidinta mobilizacija:
- „ekonomikos, [...] valstybinės valdžios, [...] ginkluotųjų pajėgų [...] pasirengimas užtikrinti valstybės apsaugą nuo ginkluoto išpuolio, kad būtų patenkinti valstybės poreikiai ginkluoto užpuolimo atveju ir gyventojų poreikių užtikrinimas karo metu;
- karinis-patriotinis auklėjimas ir pasirengimas piliečių karinei tarnybai.“
Ekonomika
2015-ųjų strategijoje buvo aiškinama apie Rusijos valdžios sėkmę vystant ekonomiką ir užtikrinant importo pakeitimą rusiška produkcija. Ši tariama sėkmė, dokumento autorių nuomone, ir sukėlė Vakarų pavydą.
Naujojoje strategijoje apie valdžios pasiektus laimėjimus kalbama kukliau. Teigiama, kad pasaulis paniro į gilią recesiją (kas neatitinka 2021-ųjų liepos faktinės situacijos – didžioji dalis pasaulio šalių ekonomikų iš esmės atsistatė po koronaviruso sukeltos krizės). Jeigu anksčiau ekonomikos augimas strategijose buvo vadinamas vienu iš nacionalinio saugumo pagrindų, tai dabar augimas (tempu, viršijančiu vidutinį pasaulinį) vadinamas tikslu, kurio reiktų siekti. Tikslas net nebėra pagrindinis: prieš tai minima būtinybė „stiprinti ekonominį šalies suverenitetą“ ir „ekonomikos atsparumą išorės ir vidaus grėsmėms“.
- suvereniteto augimui derėtų vystyti „nacionalinę finansų rinkų infrastruktūrą, įskaitant ir mokėjimų infrastruktūrą“ ir „įveikti priklausomybę nuo trečiųjų šalių šioje srityje“.
- taip pat reiktų sumažinti atsiskaitymų doleriais užsienio prekyboje kiekį.– reikėtų sumažinti priklausomybę nuo importo, įskaitant aukštųjų technologijų.– reikia padidinti investicijas ekonomikoje. Tačiau tai reikia daryti be tiesioginių užsienio investicijų pagalbos: priešingai, siūloma „stiprinti užsienio investicijų strategiškai svarbiuose Rusijos ekonomikos sektoriuose kontrolę“.
- nafta ir panašūs gamtos turtai ilgainiui neturėtų būti ekonomikos pagrindu: reikia „užtikrinti […] nacionalinės ekonomikos transformavimą į šiuolaikinių technologijų pagrindą, jos diversifikaciją ir vystymą naudojantis mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančiomis technologijomis“.
Technologijos ir mokslas
Siūloma Rusiją paversti mokslo ir technologijų lydere, tačiau tuo pat metu išlaikant valdžios kontrolę.
- viena vertus, reikia pritraukti darbui Rusijoje „geriausius pasaulio mokslininkus“ ir „sukurti Rusijos teritorijoje tarptautinio bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityse centrus“. Kita vertus, mokslą ir pačius mokslininkus seks jėgos struktūros
- „siekiant užkirsti kelią neteisėtam Rusijos technologijų ir produkcijos perdavimui užsienio šalims“.
Be to, civilinis mokslas turėtų dirbti glaudžiai bendradarbiaudamas su gynybos sektoriumi, tvirtinama naujojoje šalies saugumo koncepcijoje.
Galų gale, kartu su verslo ir mokslininkų skatinimu inovacijoms, planuojama sukurti „vieningą valstybinę mokslo, technologijų ir inovacijų valdymo sistemą“. Iš esmės tai pagrindinis „mokslo ir technologijų Rusijoje tikslas yra užsitikrinti technologinę nepriklausomybę“.
Informacinis saugumas
Šio strategijos dalyje buvo atlikta daugiausiai pakeitimų, pažymima „Meduza“. Dar ji daug išsamiau atitinka „laiko dvasią“: Rusijos priešais įvardintos ir tarptautinės technologijų bendrovės, kurios „puola šalį platinant nepatikrintą informaciją“ ir blokuojant tai, ką Rusijos valdžia laiko visuotinai svarbia informacija.
- „Dėl politinių priežasčių „Internet“ tinklo vartotojams yra primetamas iškreiptas požiūris į istorinius faktus, o taip pat įvykius, kurie vyksta Rusijoje ir pasaulyje“.
- „Auga informacinių-komunikacinių technologijų plėtra kišantis į šalių vidaus reikalus, siekiant pakirsti jų suverenitetą ir kėsinantis į teritorinį vientisumą“.
- „Informaciniame telekomunikacijų tinkle „Internet“ yra pateikiamos teroristinių ir ekstremistinių organizacijų medžiagos, kvietimai rengti masinius neramumus, įgyvendinti ekstremistinę veiklą, dalyvauti masiniuose (viešuose) renginiuose, kurie rengiami pažeidžiant nustatytą tvarką. […] Pagrindinis šių destruktyvių poveikio priemonių taikinys – jaunimas“.
- „Anonimiškumas, kuris užtikrinamas naudojantis informacinėmis-komunikacinėmis technologijomis, palengvina nusikaltimų darymą“.
- „Rusijos Federacijoje naudojamos užsienio informacinės technologijos ir telekomunikacijų įranga didina Rusijos informacinių resursų pažeidžiamumą […], tampa lengviau paveikiama iš užsienio“.
Išvada: reikia stiprinti Rusijos Federacijos suverenitetą informacinėje erdvėje. Siūlomas platus poveikio priemonių spektras – nuo „informacinio pasipriešinimo pajėgų ir priemonių stiprinimo“, iki „metodų ir priemonių tobulinimo užtikrinant informacinį saugumą remiantis naujausiomis technologijomis, įskaitant dirbtinio intelekto ar kvantinio išskaičiavimo“ ir „patikrintos informacijos pateikimo Rusijos bei tarptautinei bendruomenei apie Rusijos Federacijos vidaus ir užsienio politiką“.
Dvasinės vertybės ir kultūra
Strategija skelbia, kad Rusijos tradicinėms ir moralinėms vertybės priskiriami visų pirma šie dalykai:
- žmogaus gyvybės, orumo, teisės ir laisvės;
- patriotizmas, pilietiškumas, tarnyba Tėvynei ir atsakomybė už jos likimą;
- aukšti moraliniai idealai, stipri šeima;
- kūrybinis darbas;
- dvasinių vertybių viršenybė, lyginant su materialinėmis;
- humanizmas, gailestingumas, teisingumas;
- kolektyvizmas.
Dokumente pažymima: „[...]tradicinės Rusijos dvasinės ir etinės bei kultūrinės-istorinės vertybės yra nuolat aktyviai atakuojamos iš JAV ir jos sąjungininkių, o taip pat iš tarpvalstybinių korporacijų pusės [...]. Jos sudaro informacinį-psichologinį poveikį individualiai, kolektyvinei ir visuomeninei sąmonei platinant socialines ir moralines nuostatas, prieštaraujančias tautų tradicijoms, įsitikinimams ir tikėjimui Rusijos Federacijoje“. Netgi nurodomi konkretūs poveikiai:
- vykdomos „informacinės-psichologinės diversijos“ ir „kultūros vakarietinimas“, kurios stiprina „Rusijos Federacijos savojo kultūrinio suvereniteto praradimo grėsmę“.
- vykdoma „Rusijos ir pasaulinės istorijos falsifikacija, istorinės teisybės iškraipymas ir istorinės atminties sunaikinimas, valstybę formuojančios tautos silpninimas“.
- Diskredituojamos tradicinės Rusijos religinės konfesijos, kultūra, rusų kalba kaip valstybinė Rusijos Federacijoje.
Nacionalinio saugumo strategija numato ir kovos su tuo būdus:
- valstybinių užsakymų formavimas […] siekiant sukurti literatūros ir meno, kinematografijos, teatro, televizijos, vaizdo įrašų ar internetinės produkcijos, paslaugų teikimo, skirtų išsaugoti tradicines dvasines-moralines vertybes ir kultūrą, ginti istorinę teisybę ir išsaugoti istorinę atmintį, o taip pat užtikrinti šio valstybinio užsakymo kokybės kontrolę.
- ginti ir palaikyti rusų, kaip valstybinės Rusijos Federacijos, kalbos statusą, stiprinti šiuolaikinės rusų literatūrinės kalbos normų laikymosi kontrolę; produktų, kuriuose yra žodžių ir posakių, neatitinkančių nurodytų standartų (įskaitant necenzūrinę kalbą), platinimo žiniasklaidos priemonėmis ir visuomeniniais kanalais ribojimas.
- saugoti Rusijos visuomenę nuo išorės vertybinių idėjų ekspansijos ir išorės destruktyvaus informacinio-psichologinio poveikio […]. – Dvasinio-moralinio ir patriotinio piliečių elgesio auklėjimas istoriniais ir šiuolaikiniais pavyzdžiais, Rusijos visuomenės kolektyvinio pagrindo vystymas, socialine prasme reikšmingų, įskaitant neatlygintiną pagalbą – savanoriškų judėjimų projektų, skatinimas.
- Rusijos vaidmens pasaulinėje humanitarinėje, kultūrinėje, mokslo ir švietimo erdvėje didinimas.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Šioje srityje pokyčių nedaug. Rusija ir toliau planuoja ginti tuos, į kurių suverenitetą kėsinasi Vakarai: sąjungininkams ir partneriams yra žadamas „palaikymas […] siekiant neutralizuoti užsienio kišimąsi į jų vidaus reikalus“.
Tuo pat metu planuojama:
- suteikti palaikymą tautiečiams, kurie gyvena užsienyje, ginant jų teises, įskaitant ir teises išsaugoti rusų kultūrinį identitetą;
- stiprinti broliškus ryšius tarp rusų, baltarusių ir ukrainiečių tautų.
