Ar teroristiniai išpuoliai Maskvos lems politinio režimo Rusijoje sugriežtinimą? Kokios jėgos gali pasinaudoti teroristiniu išpuoliu, kad įgyvendintų savo interesus? Į šiuos ir kitus klausimus „Laisvosios Europos radijo“ žurnalistams atsakė Maskvos Carnagie centro bendradarbė Lilija Ševcova.
- Ar galima daryti prielaidą, kad serija teroristinių aktų, įvykdytų Maskvos metro, turės politinių pasekmių?
- Kiekvienoje šalyje teroristiniai išpuoliai visada sukelia politines pasekmes. Taip būna net pačiose labiausiai išsivysčiusiose demokratijose. Prisiminkite 2001 metų rugsėjo 11 dieną. Prezidento George'o W. Busho administracija iškart panaudojo administracinius-represinius išteklius. Faktiškai JAV buvo apribotos pilietinės teisės ir laisvės.
- Tai reiškia, kad politinio režimo sugriežtinimas Rusijoje šiuo atveju jau yra neišvengiamas?
- Ne, esama ir kitų pavyzdžių. Sakykime po 2005 metų teroristinių sprogdinimų Londono metro anglai tuomet nepuolė riboti piliečių teisių. Jie pasuko kitu keliu: ėmė kurti saugumo sistemą viešajame transporte. Dėl to jiems pavyko sukurti pakankamai efektyvų mechanizmą, ginantį žmones.
- Tačiau paskutiniųjų dešimties metų patirtis leidžia galvoti, kad Rusija pasuks represiniu keliu.
- Taip, jei atsižvelgsime į tą faktą, kad šiuo metu valdžia anaiptol nėra demokratiška. Tokioje sistemoje svarbiausia visų pirma yra užtikrinti valstybės ir valdžios saugumą, o tik po to – liaudies. Tad, turint omenyje mūsų patirtį, aš neatmetu, kad Rusijos valdžia pasuks dar didesniu politinių ir pilietinių teisių ribojimo keliu. Ta proga aš prisiminčiau du epizodus iš mūsų nesenos istorijos. Visų pirma tai yra 1999 metais įvykę sprogdinimai Maskvos daugiabučiuose. Tuomet teroristiniai aktai tapo pagrindiniu pretekstu pradėti antrąjį Čečėnijos karą. Kitas epizodas – 2004 metų įvykiai Beslane. Šie įvykiai keistu ir netgi paradoksaliu būdu atvedė prie rimtų Rusijos Konstitucijos pakeitimų. Tuomet buvo panaikinti gubernatorių rinkimai, sugriežtinti rinkimai.
- Jūs darote užuominą, kad dabartinis sugriežtinimas taip pat bus susijęs su rinkimais?
- Hipotetiškai, taip. Kitąmet Rusija įžengia į eilinį rinkiminį ciklą, nes mums reikės rinkti Valstybinę Dūmą. Dar po metų, 2012-aisiais, vyks prezidento rinkimai. Aš neatmetu, kad Rusijos valdžios struktūrose yra jėgų, kurios šioje politinėje situacijoje pabandys žengti jau išbandytu keliu. Suveiks ta pati schema. Teroristinis aktas – grėsmė nacionaliniam saugumui – režimo sugriežtinimas. Tiesa, čia egzistuoja vienas esminis klausimas: kiek jėgos struktūros, kurios šiuo atveju yra jungiamoji grandis, yra pasirengusios realizuoti šį scenarijų. Mes matome, kokia demoralizuota šiandien yra pati milicija... Aš nusakyčiau situaciją taip. Pagunda garantuotai išsaugoti valdžią, įskaitant ir galimybę pasitelkti represinius metodus, dalyje Rusijos elito tikrai egzistuoja. Pagunda yra, tačiau viskas gali baigtis ir bloguoju. Tai valdžiai – problema.
- Jūs kalbate apie galimą Rusijos politinio režimo sugriežtinimą, tačiau šio režimo jau ir taip minkštu nepavadinsi. Ar yra dar kur judėti?
- Prie tokių sistemų, kokia egzistuoja pas mus, represinių metodų eskalacija visada yra įmanoma. Tuo labiau situacijose, kai valdžia pradeda jausti neužtikrintumą, nepatvarumą.
- Jūs vartojate žodį „valdžia“ taip leisdama suprasti, kad tai yra tarsi monolitas. Tačiau gali būti, kad teroristiniai aktai Maskvoje bus išnaudoti kovoje tarp skirtingų valdžios grupuočių?
- Aš, atvirai kalbant, nematau rimtos grupuočių kovos Rusijos valdžioje. Man rodosi, kad tas, kas kalba apie tai, leidžia sau viską išpūsti. Galimas atvejis, kad kai kam norisi matyti valdžią ne tokią jau susitelkusią. Tačiau mano požiūriu, ši tragedija vargiai prives prie pasidalijimų Rusijos valdžios viduje.
- Jau pareikšta, kad teroristiniuose išpuoliuose rasta kaukazietiškų pėdsakų.
- Šiaurės Kaukaze nesibaigia pilietinis karas, o tai yra būtent tas dalykas, kurį galima panaudoti vidinėms kovoms valdžios viduje. Tai galima panaudoti kaip pretekstą politiniam režimui sugriežtinti.
