Nepaisant formalaus E. Raisi „prezidentinio“ statuso, realiai teokratinei islamo respublikai vadovavo ne jis. Irano „aukščiausiasis lyderis“ – šiitų ajatola Ali Khamenei’us, vadovaujantis valstybei nuo pat 1989-ųjų. E. Raisi buvo laikomas jo statytiniu ir kandidatu perimti valdžią.
E. Raisi pačiame Irane buvo laikomas itin griežtos fundamentalaus islamizmo politikos šalininku. Anksčiau jis užėmė generalinio prokuroro ir teisės ministro postus.
Geras Kremliaus draugas
E. Raisi gimė 1960-aisiais Mešchede, islamo šventiko šeimoje. Pats jis laikė save tiesioginiu pranašo Mohamedo palikuoniu. Jis aktyviai dalyvavo Islamo revoliucijoje 1979-aisiais, o vėliau kilo karjeros laiptais Irano teisinėje sistemoje būtent dėl savo žiaurumo.
Irano opozicijos atstovai vadino E. Raisi „Teherano skerdiku“. 1988-aisiais, kuomet užėmė šalies generalinio prokuroro pavaduotojo postą, jis aktyviai dalyvavo masiniuose mirties nuosprendžio vykdymuose. Tuomet buvo nužudyta daugiau nei 1 tūkst. politinių kalinių. Jungtinės Tautos kaltino jį nusikaltimais žmonijai.
Po jo atėjimo į prezidento postą 2021-aisiais šalyje kilo masiniai protestai, kurie ilgainiui buvo žiauriai numalšinti. E. Raisi prezidentavimo metu Teheranas pažeidinėjo branduolinį susitarimą su JT ir plėtojo savo įtaką Irake, Jemene, Libijoje, Sirijoje ir palestiniečių teritorijose, surengė Izraelio puolimą.
Iranas jam valdant taip pat palaikė Rusijos puolimą Ukrainoje, tiekė ginkluotę agresorei. Iranas taip pat aktyviai palaiko terorizmu užsiimančias „Hezbollah“ ar Jemeno hučių grupuotes.
Pasirodžius informacijai apie E. Raisi žūtį katastrofos metu, Rusijos ir Baltarusijos valdžios atstovai pažymėjo, jog „žuvo geras mūsų draugas“: A. Lukašenka išplatino pranešimą, jog E. Raisi „buvo tikras Baltarusijos draugas“, o S. Lavrovas, kad E. Raisi „buvo žinomas, kaip tikras ir patikimas mūsų šalies draugas“.