Filipinų vulkanologijos ir seismologijos institutas paskelbė, kad antradienį vakare įvykusio žemės drebėjimo stiprumas buvo 6,4 balo, o židinys – už 9 km į šiaurės vakarus nuo Lagajano miesto Abros provincijoje, 11 km gylyje.
Cunamio pavojus nebuvo paskelbtas, nurodė JAV perspėjimų apie cunamius sistema.
Drebėjimas buvo jaučiamas didelėje pagrindinės šiaurinės Lusono salos dalyje, įskaitant kai kuriuos sostinės Manilos rajonus už daugiau kaip 400 km į pietus nuo Abros.
Policijos duomenimis, Šiaurės Ilokų provincijoje, iš kurios yra kilęs prezidentas Ferdinandas Marcosas jaunesnysis, buvo sužeisti mažiausiai 26 žmonės. Provincijos sostinėje Laoage trečiadienį buvo nurodyta laikinai uždaryti tarptautinį oro uostą dėl drebėjimo padarytos žalos, pranešė civilinės aviacijos pareigūnai.
Batako mieste Šiaurės Ilokuose teko evakuoti pacientus iš provincijos didžiausios ligoninės, kur per drebėjimą įgriuvo lubos intensyviosios slaugos skyriuje.
F. Marcosas jaunesnysis, kuris drebėjimo metu buvo Maniloje, sakė, kad pareigūnai šiaurinėse provincijose tikrina kelius ir pastatus, padeda nukentėjusiems gyventojams.
„Visiems patariama nebūti aukštuose pastatuose“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė prezidentas.
La Paso mieste Abros provincijoje buvo apgadinta prieš šimtmetį pastatyta bažnyčia, sakė pareigūnai.
Mažiausiai dviejuose Kagajano provincijos miestuose kuriam laikui buvo dingusi elektra. Atokiose provincijose apgadinta tiltų ir kelių.
Liepos mėnesį 7 balų drebėjimas Abros ir kitose šiaurinėse provincijose sukėlė nuošliaužų ir žemės įtrūkimų. Tuomet žuvo 11 ir buvo sužeista dar keli šimtai žmonių.
1990 metais per 7,7 balo žemės drebėjimą Filipinų šiaurėje žuvo beveik 2 tūkst. žmonių, buvo padaryta daug žalos, taip pat ir sostinėje Maniloje.
Filipinai priklauso vadinamajam Ramiojo vandenyno „ugnies žiedui“ – tektoninių plokščių sandūros zonai, pasižyminčiai dideliu seisminiu ir vulkaniniu aktyvumu.
