Oro uostuose į viską žiūrima rimtai – apgaulingi skambučiai ar juokeliai apie turimą sprogmenį visad traktuojami kaip tikras pavojus, o to rezultatas – žmogui nebeleidžiama išskristi.
Apie panašius nutikimus, keisčiausius radinius, draudžiamus įsinešti keleivių daiktus, netikėčiausias ar įsimintiniausias situacijas ir kaip oro uostas atrodo iš apsaugos darbuotojų pusės papasakojo jau daugiau nei 10 metų čia dirbantis Vilniaus oro uosto aviacijos saugumo vadovas Jonas Kliukas.
Prikaupęs net tik įdomios patirties, bet ir įvairių istorijų iš oro uostų gyvenimo, interviu metu jis pasidalino apie kasdienybę tokioje nestandartinėje darbo aplinkoje, nepamirštamus nutikimus, mitus, atskleidė dažniausiai randamus draudžiamus daiktus tiek rankiniame, tiek registruojamame bagaže ir kaip apskritai viskas vyksta oro uosto apsaugoje.
Nuo bilietų kontrolieriaus iki vadovo
J. Kliukas papasakojo, kad oro uoste įsidarbino 2012 m. ir tuo metu turėjo tik vieną funkciją – bilietų skanavimą.
„Visa ta specifika man buvo nauja, iki tol nebuvau susipažinęs su darbo principais, kolektyvas, į kurį teko įsilieti, buvo labai didelis“, – prisiminė J. Kliukas.
Paklausus, kokios patirtys buvo netikėtos, jis atsakė, kad pasikeitė pats suvokimas, nes atėjus į oro uostą kaip keleiviui viskas atrodo labai paprasta – už viską atsakingas oro uostas, matai tik kaip lėktuvas leidžiasi ir kyla:
„Bet iš tikrųjų, kai esi viduje, tai pamatai visai kitokią specifiką: kiek įvairiausių žmonių, kiek aptarnaujančio personalo, kiek skirtingų tarnybų, skirtingų kompanijų tame pačiame oro uoste vykdo veiklą. Tai tas ir nustebino – to paties masto didumas.“
Pašnekovas pasakojo, kad teko praeiti ne vienas pareigas: po bilietų tikrintojo jam teko analizuoti darbuotojų elgesį, kaip jie bendrauja su keleiviais, ar yra mandagūs, taip pat teko tirti keleivių nusiskundimus, būti inspektoriumi, tikrinti keleivius, jų rankinį bagažą.
Vėliau, pretenduojant į vieną poziciją, J. Kliukui buvo pasiūlyta kita – aviacijos saugumo vadovo. Pašnekovas neslėpė, kad ilgai galvojo, ar šį pasiūlymą priimti, nes nebuvo tikras, ar turi pakankamai kompetencijos būti atsakingu už tiek žmonių.
Visgi gavęs aplinkinių palaikymą jis apsisprendė – pasiūlymą priėmė ir nuo 2017 m. yra saugumo vadovas, atsakingas už daugiau nei 100 darbuotojų.
„Dirbant tokį darbą reikia komunikabilumo, užsibrėžtų tikslų siekimo, suvokti savo darbo funkcijas, kurios yra tikrai specifinės, ir labai didelės atsakomybės“, – išskyrė pašnekovas.
Ašarinių dujų balionėliai, granatos ir spygliuota beisbolo lazda
Pasakodamas apie savo ankstesnes pareigas – keleivių skundų vertinimą – J. Kliukas teigė, kad išskirtinių skundų nelabai ir buvo. Dažniausiai, anot jo, jie būdavo susiję su neleidimu įsinešti kokio nors draudžiamo daikto:
„Bet 100 proc. išnagrinėjus tuos skundus pasimatydavo, kad darbuotojai priima teisingus sprendimus, jei neleidžia tokio daikto įsinešti. Taip pat būdavo skundų dėl kažkiek išteptų daiktų keleivių patikroje, bet tokiu atveju realiai visą laiką kompensuodavome keleiviams patirtus nuostolius ir išsiskirdavome taikiai.“
Aviacijos saugumo vadovas įvardijo, kad iš draudžiamų daiktų žmonės dažniausiai atsineša peilius ar žirkles, kurios yra ilgesnės nei 6 cm, taip pat skysčių, kurių leidžiamas kiekis yra ribotas.
J. Kliukas paaiškina, kad skysčiai yra ribojami ne šiaip sau – jų normavimas yra priimtas jau seniai dėl tam tikrų rizikos vertinimų, siekiant įsitikinti, kad tai nėra skystoji sprogstamoji medžiaga.
„Ir tie reikalavimai yra priimti būtent remiantis tuo, iš kokio kiekio ir kokio masto galima būtų padaryti incidentą. Visą laiką vadovaujamės reglamentais, o jie jau yra išleidžiami nacionaliniu mastu. Juose aiškiai parašyta, kad skysčiai negali viršyti 100 ml ir turi būti sudėti į vieno litro užsegamą maišelį“, – aiškina oro uosto atstovas.
Iš rimtesnės kategorijos jis išskiria ašarinių dujų balionėlius, kurių irgi pasitaiko gana dažnai.
Paklaustas, kokių netikėtų ar keistų daiktų buvo rasta pas oro uosto keleivius, pašnekovas nusijuokia ir pripažįsta neabejojantis, kad išskirtinai keistų radinių tikrai yra buvę, bet prisiminti juos visus – sunku.
„Bet jeigu įvardinti bent kelis, tai buvo įneštas toks, net nežinau, kaip įvardinti, spygliuotas vėzdas, kuris buvo pagamintas iš medžio šakos. Tai kaip tokia didelė beisbolo lazda su papildomai išlindusiais aštriais smaigaliais.
Aišku, pasitaiko ir ginklų tikrai gana nemažai, šovinių, taip pat esame turėję ir granatų aptiktų“, – nurodo J. Kliukas.
Jis papildo, kad radus ginklų kategorijos daiktų – informacija iškart perduodama policijos pareigūnams, kurie reaguoja į situaciją ir ją aiškinasi toliau: ar ginklas turimas teisėtai, ar žmogus turi visus leidimus – nuo to priklauso keleivio likimas.
„Aišku, to daikto įsinešti bet kokiu atveju neleidžiame. Klausimas, tik ar keleivis iš viso iškeliauja ar ne“, – informuoja pašnekovas.
Įsimintiniausias įvykis neapsiėjo be lašinių
„Tikrai įsimintinas įvykis buvo, kai reikėjo tikrinti keleivį. Jis buvo apsirengęs kažkokiu megztiniu, tiksliai nepamenu, bet tikrinant jį, aš užčiuopiau kažkokį įtartiną daiktą ties jo juosmeniu. Atlikus papildomas tikrinimo procedūras, pasirodo, kad keleivis, siekdamas išvengti tam tikrų bagažo reikalavimų – svorio ar pan., jis buvo prisiklijavęs sau prie pilvo dvi lašinių paltis, jeigu taip galima išsireikšti.
Tai pirminiame variante aš tikrai išsigandau, nes kai aptinki tokį daiktą ir žinai, kad asmenys, norintys įvykdyti kažką neteisėto, turi įvairias liemenes, kurios sukelia sprogimus ir visa kita, ta tikrai buvo nejauku. Bet po to, aišku, buvo daug juoko“, – prisiminimais dalinosi pašnekovas.
Tikriausiai ne paslaptis, kad dirbant oro uoste žmogus tampa jautresnis kalbant grėsmingomis temomis. Pokalbiui pasisukus link atvejų, kada oro uoste buvo arčiausiai nelaimės, J. Kliukas neslepia, kad iš karto norisi nusispjauti tris kartus per petį:
„Mūsų pagrindinis darbas ir yra užtikrinti, kad tos grėsmės nebūtų. Tai kol kas, manau, net ne manau, o žinau, kad mūsų darbuotojai – visiškai kompetentingi, visa komanda atlieka tikrai puikų darbą.“
Juokeliai apie bombą oro uoste – nejuokingi
Jis pažymi, kad nuo jų darbo priklauso daugybės žmonių gyvybės, todėl į visus įtartinus daiktus, žmones ar pasisakymus yra reaguojama itin jautriai, greitai ir nedvejojant.
Pavyzdžiui, nemažai žmonių oro uoste juokaudami mėgsta tyliai pasakyti, kad turi bombą. Pašnekovas įspėja, kad į tokius pasisakymus reaguojama visiškai rimtai.
„Priimame tai kaip rimtą pareiškimą, nesvarbu, žmogus juokauja ar ne. Nes reikia suprasti, kad kelionės oro transportu yra jautrus dalykas. Tokiu atveju iš karto atliekamos tam tikros papildomos to asmens tikrinimo procedūros.
Jeigu įsitikinama, kad tų draudžiamų daiktų, apie kuriuos kalbėjo, žmogus neturi, informacija yra perduodama įgulai ar aptarnaujančiam personalui. Ir dažnu atveju įgulos atsisako tokius asmenis gabenti tiesiog įsivertinę rizikas, kad tokių juokavimų nebūtų ir daugiau“, – nurodo J. Kliukas.
Su liūdesiu pašnekovas priduria, kad tokių atvejų yra, ir pamini, kad pakankamai neseniai vienas žmogus pajuokavo ir neišskrido: „Jų pasitaiko. Deja, bet pasitaiko.“
Taip pat neretai oro uostas gauna pranešimų apie sprogmenis. Pašnekovas pasidalina, kad, ačiū dievui, pastaraisiais metais jų nebuvo, bet prieš maždaug trejus metus buvo gautas skambutis apie užminuotą oro uostą.
J. Kliuko teigimu, į tokius pranešimus niekada nėra numojama ranka, kaskart reaguoja daug tarnybų, priklausomai nuo situacijos, oro uostas gali būti ir evakuojamas, išminuotojai apieško teritoriją.
„Kiek žinau, už melagingą pranešimą žmogui būna didelė atsakomybė už tokius veiksmus, nes, kaip ir minėjau, reaguoja visos tarnybos. Tai ta atsakomybė jam tikrai yra didelė. Rekomendacija visiems – nejuokauti. Nes tikrai nejuokinga“, – pabrėžia oro uosto atstovas.
Vis tik pašnekovas pamini, kad jam dirbant oro uoste nėra buvę taip, kad kas nors pavojingo patektų į lėktuvą, o pranešimai apie sprogmenį iki šiol visada buvo melagingi.
Kas būna, jei keleivis turi draudžiamą daiktą
J. Kliukas nurodo, kad draudžiamų daiktų tikrinant keleivius būna randama keisčiausiose vietose: kišenėse, kojinėse, už apatinio trikotažo. Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad didžioji dalis draudžiamų daiktų rankiniame bagaže yra leidžiami registruojamame.
„Mūsų darbuotojai, kurie aptinka kažkokį draudžiamą daiktą, nekalbant apie ginklus, šaudmenis ir pan., iš karto pasiūlo keleiviui įsidėti jį į registruojamą bagažą, jeigu jo neturi, tada jį gali palikti saugykloje, grąžinti palydinčiam asmeniui ar netgi nusinešti pasidėti į automobilį, jei su juo atvyko. Taigi tų variantų visada pateikiame“, – dėsto pašnekovas.
Jis įvardija, kad labai dažnai žmonės slepia draudžiamus daiktus, tokius kaip, pavyzdžiui, peiliukas, kadangi tai yra koks nors artimo žmogaus palikimas, dovana, ir jie nori ją išsigabenti.
Anot J. Kliuko, registruotame bagaže taip pat yra draudžiamų daiktų. Pavyzdžiui, skysčiai virš 70 laipsnių yra neleidžiami nei rankiniame, nei registruotame bagaže. Taip pat galingesnės ličio jonų baterijos – jų negalima turėti registruotame bagaže, bet silpnesnes galima rankiniame.
„Yra tas sąrašas, bet tikrai yra tokių daiktų, kurių negalima nei ten, nei ten“, – kalba aviacijos saugumo vadovas.
Labiausiai erzina „geriau žinantys“ keleiviai
Paklaustas, kas jį ir kitus oro uosto darbuotojus labiausiai erzina keleiviuose, J. Kliukas neslepia, kad tai dažniausiai būna jų įsitikinimas, jog jie žino geriau už darbuotojus.
Kaip pavyzdį jis pateikia keleivius, kurie, sakydami, kad dažnai keliauja, aiškina, jog darbuotojo sprendimas – neteisingas, kad keleivis neva žino geriau. J. Kliukas pažymi, kad keleivis niekada nežino geriau ir visad turi klausyti darbuotojų, su jais nesiginčyti, nes jie turi ilgametę patirtį, yra išlaikę begales egzaminų ir sprendimus priima apgalvodami visas rizikas.
Kalbėdamas šia tema pašnekovas pasidalina, ko pats niekad nedaro oro uoste ir nepataria daryti kitiems. Jis nurodo, kad net ir dirbdamas čia, jis visada klauso specialistų nurodymų, nors gali atrodyti, kad viską žino.
J. Kliuko teigimu, žmonės, kurie dažnai keliauja ir galvoja, kad viską žino, labai dažnai ką nors užmiršta, kažką padaro neteisingai, o tie, kurie keliauja rečiau, apgalvoja visas smulkmenas, gilinasi į visas taisykles, darbuotojų rekomendacijas ir nedaro jokių klaidų. Taip daro ir jis, tą pataria daryti ir kitiems.
Baigiantis interviu J. Kliuko buvo paklausta, koks dažniausias mitas apie šį darbą ar pačią darbovietę. Jis neslėpė, kad iš tiesų nėra girdėjęs tokio mito, tačiau pridūrė, kad galbūt tai galėtų būti aviacinė romantika:
„Bet daugeliui ji yra aktuali, nes daug kolegų, kurie čia dirba ilgą laiką, būtent ir traukia tie lėktuvai ir kitos oro uosto funkcijos“.
