70-ąsias Antrojo pasaulinio karo pradžios metines į tuometį konfliktą įsitraukusios valstybės vertina labai skirtingai. Tai lemia dabartinė jų politika.
Kone viso pasaulio spauda pažymi, kad bene labiausiai skiriasi Antrąjį pasaulinį karą sukėlusių Vokietijos ir Rusijos požiūris į jo pradžią bei tų įvykių vertinimas. Vokietijai, kitaip nei Rusijai, karo pradžios metinės - tai dar viena proga patvirtinti, kad ji yra Lenkijos partnerė, ir pademonstruoti visai Europos Sąjungai, jog tebejaučia kaltę dėl 1939 metų rugsėjo 1 dieną pradėtos invazijos į Lenkiją.
"Būtent todėl Angela Merkel net nesvarstė, ar turi vykti į Gdanską, kur susirinks 31 valstybės atstovai. Nė vienas Vokietijos kancleris nenori, kad kuri nors šalis kaimynė abejotų, jog Vokietija vis dar labai nemaloniai jaučiasi dėl 1939 metų įvykių, taip pat nenori, kad kuri nors valstybė vėl imtų bijoti Vokietijos agresijos", - pabrėžia JAV dienraštis "The Washington Post".
Tačiau Rusijos premjeras Vladimiras Putinas ryžosi vykti į iškilmingą minėjimą Gdanske dėl visai kitokių priežasčių. Pastaruosius kelis mėnesius Rusijos spaudoje ir per Kremliaus kontroliuojamus televizijos kanalus nuolat aiškinama, kad Molotovo-Ribbentropo paktas bei jo slaptieji protokolai, nulėmę ketvirtą Lenkijos padalijimą ir Baltijos valstybių užgrobimą, - pagrįstas ir neišvengiamas žingsnis, nes "Lenkija pati buvo prisidėjusi prie slaptos sąjungos su Hitleriu". Praėjusią savaitę per Rusijos televizijos kanalus parodyti keli filmai, kuriuose visa kaltė dėl Antrojo pasaulinio karo pradžios be skrupulų verčiama Lenkijai. Esą ji po Miuncheno pakto dar "atsiplėšė ir gabalą Čekoslovakijos teritorijos".
"Greičiausiai V.Putinas pats negins tos stebinančios ir tiesos neatitinkančios tezės, nors gali įtraukti ją į kontekstą bandydamas pateisinti Hitlerio ir Stalino sudarytą paktą bei lygindamas jį su kitais tų laikų diplomatiniais sprendimais. Pastaruoju metu Rusija daugybę kartų teigiamai įvertino 1939 metų įvykius, ir tie vertinimai buvo gerai koordinuoti stengiantis juos pateisinti, - rašo JAV dienraštis. - Žiūrint iš dabartinio Rusiją valdančio elito pozicijų tai turi prasmę. Ginant prieš 70 metų Stalino valdomos SSRS pradėtą agresiją prieš gretimas valstybes teisinama ir dabartinės Rusijos agresija prieš jos kaimynes savos visuomenės akyse. Be abejo, tuo mėginama sukelti nerimą Vidurio Europoje gyvenančioms tautoms. O tai visiškai priešingas tikslas nei tas, kurio dabar siekia A.Merkel."
Savų politinių motyvų turi ir į Gdanską atvažiuojantys Prancūzijos bei Didžiosios Britanijos vadovai. Pirmą kartą Antrojo pasaulinio karo pradžios metinės minimos, kai Lenkija yra ne tik NATO, bet ir Europos Sąjungos narė. Todėl britų ir prancūzų atvykimo tikslas - vienas: šiais laikais Vidurio Europa, taigi ir Lenkija, turi gana daug balsų Europos institucijose, todėl su ja būtina skaitytis kur kas rimčiau negu anksčiau.
Tačiau aukščiausių Jungtinių Valstijų valdžios atstovų iškilmėse nebus, nes Amerika, skirtingai nei Anglija ir Prancūzija, neturi specialios priežasties parodyti, kad JAV rimtai traktuoja Vidurio Europą, ir pastaruoju metu tai vis aiškiau demonstruoja. Todėl prezidentas Baracas Obama ramiai prasitęsė atostogas dar vienai savaitei. Jis net ketino siųsti į Gdanską tik buvusį JAV gynybos ministrą Williamą Perry, tačiau kilus skandalui, jog JAV atsisako įrengti Čekijoje ir Lenkijoje priešraketinį skydą, šeštadienį buvo pranešta, kad Lenkija sulauks aukštesnio rango atstovo - dabartinio Nacionalinio saugumo tarnybos vadovo Jameso Joneso, prezidento B.Obamos administracijai artimo asmens.
Rusijai tarptautiniame renginyje, vyksiančiame Vesterplatėje - tvirtovėje, kuriai pirmai 1939 metais teko fašistų smūgis, atstovaus V.Putinas. Tačiau lenkams jau iš anksto pranešta, kad jie nesitikėtų, jog bus išslaptinti visi dokumentai, susiję su Katynės žudynėmis. "Viskas, kas galima, jau išslaptinta, todėl kelti mums pretenzijas tiesiog nelogiška. Ir nemanau, kad pavyktų rasti kokį kompromisą", - V.Putino vizito išvakarėse pareiškė Rusijos vyriausybės kanceliarijos vadovo pavaduotojas Jurijus Ušakovas.
Lenkai, sužinoję, kad per Rusijos televizijos kanalus buvo parodyti keli "istoriniai" filmai, kuriuose kaltė už Antrojo pasaulinio karo pradžią suversta Lenkijai, to ir nesitiki. Be to, jiems žinoma, jog su Maskvos pateikiama Antrojo pasaulinio karo pradžios versija Rusijoje nesutinka tik 6 proc. jos gyventojų. Todėl kas trečias lenkas nepritaria V.Putino vizitui ir tiesiai klausia: "O ką tai duos?" Vargu ar po jo Lenkijos ir Rusijos santykiai pagerės, nors to pirmiausia ir tikimasi iš Rusijos premjero apsilankymo. Lenkai griežtai pasisako prieš Rusijoje pradėtą propagandinę kampaniją, skirtą "istorijos falsifikavimui" demaskuoti, todėl dar vienas Rusijos galios demonstravimas Lenkijos žemėje jiems nelabai reikalingas.
