jurijus ušakovas

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį Maskvoje surengs derybas su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu. Lyderių susitikimas prasidės nuo derybų siaurame rate. Jose dalyvaus Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, prezidento padėjėjas Jurijus Ušakovas, energetikos ministras Aleksandras Novakas, ekonomikos ministras Maksimas Oreškinas ir gynybos ministras Sergejus Šoigu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas susitiks trečiojoje šalyje, bet susitikimo data bus paskelbta vėliau, trečiadienį pranešė Kremlius. „Galiu pasakyti, kad pasiekėme susitarimą surengti aukščiausio lygio susitikimą; netgi sutarėme dėl susitikimo laiko ir vietos. Aišku, visa tai paskelbsime rytoj kartu su mūsų kolegomis amerikiečiais“, – sakė V. Putino padėjėjas Jurijus Ušakovas.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) susitikimas per Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo (APEC) viršūnių susitikimą Vietname įvyks penktadienį, lapkričio 10 dieną, sakė V. Putino padėjėjas. Susitikimas „įvyks lapkričio 10-ąją“, bet tikslus laikas dar derinamas, ketvirtadienį Rusijos oficialiajai naujienų agentūrai TASS sakė V. Putino patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį atvyko į Budapeštą glaudinti ryšių su Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu, kai Europos Sąjungoje nuomonės apie sankcijas Maskvai vis labiau skiriasi. Susitikimas su dešiniųjų pažiūrų V.Orbanu, norinčiu, kad ES atšauktų baudžiamąsias priemones Rusijai, yra pirmasis V.Putino vizitas ES narėje po sukrečiančių JAV prezidento rinkimų, kuriuos lapkritį laimėjo Donaldas Trumpas.

Japonija ir Rusija penktadienį per derybas susitarė dėl ekonominių projektų, kurie turėtų padėti puoselėti tarpusavio pasitikėjimą. Visgi abi šalys nepadarė didesnės pažangos derybose dėl taikos sutarties, turinčios formaliai užbaigti Antrąjį pasaulinį karą ir ilgai užsitęsusį ginčą dėl Rusijos okupuotų salų, į kurias Tokijas tebereiškia pretenzijas.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas gruodžio 1-ąją išplatino pranešimą, kuriame „patikslino“ tikrąjį Turkijos tikslą Sirijoje. Pasak „ Hurriyet Daily News“ cituojamo prezidento, Turkijos karinės operacijos Sirijoje tikslas yra ne konkretus žmogus, o kova su teroristinėmis grupuotėmis. Kremlius anksčiau skelbė, kad lauks Turkijos vado žodžių apie „būtinybę nuversti B. al Assadą“ paaiškinimo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bandys performuoti savo įvaizdį ir pasirodyti patikimesniu partneriu Vakarams – Maskvai stengiantis susigrąžinti pripažinimą per savo svarbiausią ekonominį forumą Sankt Peterburge. V.Putinas per ketvirtadienį prasidedančią konferenciją priims Europos Komisijos pirmininką Jeaną-Claude'ą Junckerį ir Italijos premjerą Matteo Renzi.

Japonijos premjeras Shinzo Abe penktadienį susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Juodosios jūros kurorte Sočyje, siekdamas sustiprinti dvišalius ryšius ir išjudinti iš mirties taško dešimtmečius besitęsiantį ginčą dėl teritorijų. Tokijo ir Maskvos ryšius temdo ginčas, besitęsiantis nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, kai Sovietų Sąjungos pajėgos užėmė keturias pietines Kurilų salas Ramiajame vandenyne, kurios Japonijoje vadinamos Šiaurės Teritorijomis.

JAV prezidentas Barackas Obama ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas sekmadienį sutarė dėl pirmųjų žingsnių į taiką Sirijoje, kai Paryžių sudrebinusios kruvinos teroro atakos tapo skaudžiu akstinu pasaulio lyderiams imtis ryžtingų veiksmų prieš kovotojus iš užsienio.

Rusijos naikintuvai ir šturmo lėktuvai Sirijoje yra pilnoje kovinėje parengtyje ir parengti smogti Basharo al Assado priešininkams. JAV spec. tarnybos apie tai pranešė Baltiesiems rūmams, teigia „LA Times“ šaltiniai. „Naikintuvai ir šturmo lėktuvai yra parengti bet kuriuo momentu smogti, šiuo metu tam jau nebeliko jokių kliūčių“, – pareiškė šaltinis, artimas JAV žvalgybai. Be to, šaltinis leidiniui pažymėjo, kad žvalgybos aptikta įranga ir amunicija negali būti vadinama visiškai gynybine.

Rusija priimtų piniginę kompensaciją, jeigu Prancūzija galutinai nuspręstų neperduoti Maskvos užsakymu pastatytų dviejų „Mistral“ klasės jūrų desanto laivų. Tai pirmadienį pareiškė vienas Kremliaus pareigūnas. Jis pridūrė, kad jo šalis ramiai reaguoja į delsimą perduoti tuos laivus. Prancūzija neribotam laikui atidėjo pirmojo iš dviejų karo laivų perdavimą, argumentuodama tuo, kad negali įvykdyti sutarties sąlygų dėl konflikto Rytų Ukrainoje.

 Vadinamosios liaudies respublikos Rytų Ukrainoje nedalyvavo rinkimuose į Aukščiausiąją Radą, tačiau lapkričio 2 dieną paskubėjo surengti savo rinkimus. Jų tikslas buvo suformuoti (o tiksliau – įteisinti) „Luhansko liaudies respublikos“ (LLR) ir „Donecko liaudies respublikos“ (DLR) valdymo organus. Suprantama, nė viena valstybė pasaulyje, be Rusijos, šių rinkimų ir jų rezultatų nepripažino.

Rusijos pareigūnai trečiadienį santūriai reagavo į JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) raginimą trečdaliu sumažinti abiejų šalių branduolinius arsenalus, sakydami, kad Vašingtonas pirmiausiai turėtų atkreipti dėmesį į Maskvos susirūpinimą dėl priešraketinės gynybos sistemų. "Kaip galime rimtai vertinti šį sumanymą sumažinti strateginį branduolinį potencialą, kai Jungtinės Valstijose plėtoja savo pajėgumus" neutralizuoti Rusijos ginklus, klausė premjero pavaduotojas Dmitrijus Rogozinas.

70-ąsias Antrojo pasaulinio karo pradžios metines į tuometį konfliktą įsitraukusios valstybės vertina labai skirtingai. Tai lemia dabartinė jų politika. Kone viso pasaulio spauda pažymi, kad bene labiausiai skiriasi Antrąjį pasaulinį karą sukėlusių Vokietijos ir Rusijos požiūris į jo pradžią bei tų įvykių vertinimas.