Vakar po šešerių metų nelaisvės išgelbėta buvusi kandidatė į Kolumbijos prezidentus Ingrid Betancourt ragina FARC sukilėlius paleisti visus įkaitus ir imtis paliaubų, praneša BBC.
Kolumbijos saugumo pajėgos ketvirtadienio naktį įkaite šešerius metus laikytą I. Betancourt ir dar 14 kitų įkaitų išlaisvino iš giliai džiunglėse buvusios slaptos stovyklos.
Juos ten laikė FARC sukilėliai
Kolumbijoje apie trečdalį šalies teritorijos kontroliuoja prieš vyriausybę kovojančios Revoliucinės karinės pajėgos – Fuerzas armadas revoliucionarias de Colombia (FARC).
Minėtoji sukilėlių (arba teroristų) organizacija FARC Kolumbijos džiunglėse kelerius metus laiko įkalinusi apie 50 įtakingų įkaitų, tarp jų – šalies reguliariosios armijos kariai, buvę valdininkai, politikai ir užsieniečiai. Įtariama, kad iš viso yra pagrobta apie 700 įkaitų.
FARC sukilėliai raginami paleisti įkaitus ir suteikti jiems būtiną medicininę pagalbą.
Ketvirtadienio „The Guardian“ teigimu, karinė operacija baigėsi po Prancūzijos ir Kolumbijos politikų šešerius metus trukusių nesėkmingų pastangų ir išbandymų.
I. Betancourt iškart buvo pristatyta į Kolumbijos sostinę Bogotą. Po emocijų ir padėkų pareigūnams už išlaisvinimą buvusi kandidatė į šalies prezidentus užsiminė, jog ji vis dar tikisi „tarnauti Kolumbijai kaip prezidentė“, - teigia dienraštis.
I. Betancourt - Prancūzijos pilietybę turinti Kolumbijos politikė - buvo pagrobta dar 2002-ųjų vasarį, kada ji kovojo dėl šalies prezidento posto.
Pasaulis stipriai sureagavo į šių dienų įvykius.
Jungtinių Valstijų prezidentas George Bushas paskambino Kolumbijos prezidentui ir Vašingtono sąjungininkui Álvaro Uribe jį pasveikinti.
Prancūzijos prezidentas Nikolas Sarkozy, kuris I. Betancourt išgelbėjimui teikė prioritetą, po pokalbio su Uribe, į Bogotą išsiuntė savo užsienio reikalų ministrą Bernardą Kouchner.
Iš pietryčiuose esančios provincijos buvo išlaisvinta penkiolika įkaitų, tarp kurių buvo trys amerikiečiai ir vienuolika Kolumbijos karių bei policijos pareigūnų.
Įkaitai, padalinti į tris grupes, buvo nuvesti į susitikimo vietą, kur jų laukė du sraigtasparniai, pilotuojami Kolumbijos karinių pareigūnų.
Pasak I. Betancourt, įkaitai nežinojo, kad trečiadienį juos pagrobė persirengę Kolumbijos kareiviai, kurių keletas vilkėjo marškinėlius su legendinio revoliucionieriaus Ernesto „Che“ Guevaros (Ernesto „Če “ Gevaros) portretu.
Tie persirengę kariai privertė įkaitus surištomis rankomis įsėsti į baltą sraigtasparnį ir sakė, kad jie perkeliami į kitą sukilėlių slėptuvę.
Tik sraigtasparniui pakilus operacijos vadas pasakė: „Mes esam nacionalinė armija, o jūs visi esate laisvi “, atvykusi į Bogotos karinį oro uostą pasakojo I. Betancourt.
„Sraigtasparnis vos nenukrito, nes mes pradėjome šokinėti. Mes šaukėme, mes verkėme, glėbesčiavomės. Negalėjome tuo patikėti “, - sakė ji.
„Tai stebuklas ... nėra istorinio precedento tokiai tobulai operacijai “, - šypsodamasi pridūrė I. Betancourt, kuri kalbėjo prancūziškai ir ispaniškai.
Išlipusi iš lėktuvo ji apsikabino motiną Yolandą Pulecio. I. Betancourt atrodė žvali ir laiminga, buvo užsivilkusi maskuojamųjų spalvų armijos liemenę, užsidėjusi skrybėlę. Su ja buvo kiti buvę įkaitai ir Kolumbijos kareiviai.
Per operaciją taip pat buvo išvaduoti amerikiečiai Marcas Gonsalvesas, Thomas Howesas ir Keithas Stansellas, kurie buvo pagrobti 2003 metais, kai jų lėktuvas sudužo per JAV gynybos departamento kovos su narkotikais užduotį.
Operacija vyko maždaug 70 km nuo San Chose del Gvaviarės miesto.
2002 m. Kolumbijos džiunglėse įkalintos I. Betancourt išlaisvinimo klausimas skambėjo net N. Sarkozy rinkiminėse kalbose.
I. Betancourt tapo įkaitų simboliu, o plakatai su jos atvaizdu apskriejo visą pasaulį.
"News Bridgepix", "The Guardian" nuotr.
