Aktualu ir šiandien
Neonaciai (nuotr. SCANPIX)
Be jokios abejonės sunku įsivaizduoti, kad prieš 70 metų prasidėję įvykiai galėtų pasikartoti šiandien. Vis dėlto, antisemitizmas išlieka opia problema. Štai, pavyzdžiui, Vokietijoje pastaruoju metu sustiprėjo antisemitinės nuotaikos. Vykdytų apklausų metu paaiškėjo, kad penktadalis vokiečių yra latentiniai antisemitai. 39,5 procento respondentų sutiko su teiginiu, kad „dauguma žydų bando išgauti kuo daugiau naudos iš nacistinės Vokietijos praeities“. Maždaug tiek pat apklaustųjų supranta tuos žmones, kurie gali nemėgti visų žydų dėl Izraelio valdžios užsienio politikos. Kiek mažiau nei 20 procentų vokiečių teigė, kad žydai Vokietijoje turi per daug įtakos.
Neonaciai paminėjo A. Hitlerio gimtadienį (Scanpix nutor.)
Istorija
Žydų genocidas buvo vykdomas palaipsniui. Iš pradžių pasirodė įvairūs specialiai paruošti įstatymai, skirti žydų pašalinimui iš pilietinės visuomenės – Niurnbergo įstatymai pasirodė dar gerokai prieš II Pasaulinio karo pradžią. Jau tuomet buvo kuriamos koncentracijos stovyklos, kuriose po sunkaus priverstinio darbo laukė garantuota mirtis.
Visi žydai ir romai buvo priverstinai suvaryti į atskiras izoliuotas teritorijas – getus, iš kurių vėliau daugybę išveždavo į koncentracijos stovyklas. Sugebėję ilgiau išsilaikyti gyvi buvo siunčiami į dujų kameras, kur jų laukė „Ciklonas B“. Kai Trečiasis Reichas užkariavo dideles teritorijas Rytų Europoje, žydus žudė specialiai sudarytos grupuotės. Tiesa, daugelyje šalių žudyti nekaltus žydus panoro ir vietiniai gyventojai, tarp kurių buvo ir Lietuva.
Prie žydų žudynių planavimo prisidėjo bene kiekvienas nacių biurokratijos padalinys. Bažnyčios ir Vidaus reikalų ministerija teikė informaciją apie žmonių tautybę ir kilmę, paštas platino propagandą ir žydų deportacijos pranešimus, Finansų ministerija konfiskuodavo žydų nuosavybę, įmonės atleisdavo visus žydus darbuotojus, universitetai nušalino nuo studijų visus studentus žydus, atleido dėstytojus žydus, transporto institucijos paruošė traukinius deportavimui į stovyklas – visi manė, kad prisideda prie didžiausio savo šalies pasiekimo. Buvo užkurta galinga propagandos mašina: visur, kur tik įmanoma buvo skelbiama apie „amžinuosius žydus“, siekiančius užkariauti pasaulį, atimti visus pinigus ir vergais paversti kiekvieną vokietį – plakatai, propagandiniai filmai, lankstinukai ir taip toliau. Nei viena socialinė grupė ar religinė bendruomenė, profesinė asociacija Vokietijoje neišreiškė solidarumo su žydais.
Nacių propaganda (nuotr. blogspot.com)
Nacių propaganda (nuotr. blogspot.com)
Nacių propaganda (nuotr. blogspot.com)
Istorikai iki galo nesutaria, ar nacių Vokietijos gyventojai gerai suvokė, ką vykdo jų valdžia. Ir vis dėlto dominuoja nuomonė, kad eiliniai vokiečiai nieko nežinojo apie siaubingas koncentracijos ir mirties stovyklas, kurios buvo ne Vokietijos teritorijoje. Kalbama, kad ir patys žydai negalėjo išsigelbėti, nes nesitikėjo to, kas vėliau prasidėjo. O tie, kurie numanė, negalėjo patikėti, kad holokaustas yra įmanomas. Tiesa, egzistuoja ir istorikų, kurie kvestionuoja tokią nuomonę. Pasak Roberto Gellately, apie sąmokslą prieš žydus buvo kalbama atvirai, ir visi puikiai viską žinojo – netgi apie dujų kameras.
Naikinimo stovyklos
Pasaulis mini Tarptautinę holokausto dieną. Lenkijos ir Vokietijos prezidentai atvyko į Aušvico stovyklą (SCANPIX nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)
Be milžiniško įprastų koncentracijos stovyklų, kuriose žmonės mirdavo nuo sudėtingo darbo, bado ir ligų, tinklo daugiausia dėmesio buvo skiriama naikinimo stovykloms, kurių vienintelė tiesioginė paskirtis – sunaikinti žydus. Nuo jų įkūrimo iki panaikinimo besiveržiant Raudonajai Armijai 1944-1945 metais didžiųjų naikinimo lagerių dujų kamerose ar per masines egzekucijas nužudyti daugiau nei 3 milijonai žydų ir kitų nacių persekiotų žmonių.
Didžiausia nacistų įkurta naikinimo stovykla – žymusis Aušvicas (Birkenau), kitos naikinimo stovyklos – Treblinka, Sobiboras, Belzecas, Kulmhofas. Išgyvenusių per konclagerių pragarą kalinių liudijimu nacistai su žmonėmis atlikdavo barbariškus „eksperimentus“. Kaliniai buvo talpinami į specialias šaldymo kameras, su jais buvo atliekami persišaldymo ir dirbtinio užšaldymo bandymai. Naujų medicininių vaistų išbandymui kaliniai buvo dirbtinai užkrečiami tokiomis ligomis kaip maliarija, dėmėtoji šiltinė, infekcinė gelta ir taip toliau. Taip pat su žmonėmis buvo eksperimentuojama tiriant nuodų poveikį organizmui ir padegamųjų bombų veiksmingumą.
Ideologinis pagrindas
Dar nuo Viduramžių tiek Vokietijoje, tiek ir visoje Europoje buvo paplitusios antsemitizmo idėjos. Žydai neretai tapdavo savotiškais atpirkimo ožiais po bet kokių nelaimių, incidentų, ligų ir bet kokių kitų neigiamų procesų. Mokslininkai teigia, kad galima atrasti iš esmės tiesioginį ryšį tarp Viduramžių žydų porgromų ir nacių mirties stovyklų.
Antroje 19 amžiaus pusėje Vokietijoje ir Austrijoje-Vengrijoje gimė vadinamasis „Völkisch“ judėjimas, kuris siekė pateikti pseudomokslinius biologinius įrodymus, kad žydų „rasė“ dalyvauja nuolatinėje mirtinoje kovoje su „arijų rase“ ir siekia pasaulinio dominavimo. 1895 metais vienas iš judėjimo lyderių Hermannas Ahlwardtas savo kalbos Reichstage metu žydus pavadino „grobuonimis“ ir „bacilomis“, kurią reikia panaikinti visų vokiečių gerovės labui. Vėliau pradėta raginti iš žydų atimti pilietybę, izoliuoti nuo kasdieninio vokiečių gyvenimo. Nors „Völkisch“ judėjimas taip ir nesusilaukė palaikymo Reichstago rinkimuose, vis dėlto judėjimas padėjo solidų pamatą naciams. Pastarieji vėliau priėmė visas pagrindines antisimetines judėjimo idėjas. Tad galima drąsiai teigti, kad Hitlerio idėjos nebuvo kažkuo ypatingai originalios.
A.Hitleris savo armijas siunčia į Rytų frontą (nuotr. Balsas.lt)
Neretai kaip viena iš holokausto priežasčių yra įvardijamas ir vienas suklastotas dokumentas – „Siono išminčių protokolai“. „Protokolai“ – 20 amžiaus pradžioje Rusijoje išleistas tekstas, tariamai aprašantys žydų planus užvaldyti pasaulį. Daugybė tyrimų parodė, kad dokumentas yra klastotė, sukurta carinės Rusijos slaptosios policijos. Taip pat, „The Times“ laikraštis 1921 metais išspausdintoje serijoje straipsnių įrodė, kad didelė dalis teksto Siono išminčių protokoluose yra nurašyta nuo Ženevoje (Šveicarija) išleisto satyrinio kūrinio „Dialogas pragare tarp Makiavelio ir Monteskjė“.
Siono protokolai (nuotr. blogspot.com)\
Buvo išsiaiškinta, kad didžioji „Protokolų“ teksto dalis yra visiškai nurašyta nuo seniau išleisto satyrinio kūrinio „Dialogas pragare tarp Makiavelio ir Monteskjė“. Tekstas buvo modifikuotas visur pridedant žodį „žydai“. Būtent „Siono išminčių protokolai smarkiai įtakojo Hitlerį, kai šis kalėjime rašė savo žymiąją knygą „Mein Kampf“.
Nepaisant visų įrodymų, ir šiais laikais yra žmonių, tikinčių šių raštų originalumu, ypač kraštuose, kur stiprus antisemitizmas. Siono išminčių protokolai dažnai cituojami įvairiuose antisemitiniuose straipsniuose ar knygose, pateikiami kaip žydų sąmokslo įrodymas. Nors daugybė valstybių uždraudė šio teksto leidybą, jis yra nesunkiai prieinamas internete. „Siono išminčių protokolų istorija“ puikiai pateikiama naujausioje italų rašytojo Umberto Eco knygoje „Prahos kapinės“.
70-os metinės
Sausio 27 dieną visame pasaulyje vyksta įvairūs renginiai, per kuriuos primenama apie žiaurius nacistų nusikaltimus ir jų aukas, bažnyčiose vyksta specialios mišios, bandoma apmąstyti istoriją ir pasimokyti iš praeities klaidų.
Holokausto vaizdai
Taip pat skaitykite:
Vokietijoje vis labiau įsivyrauja antisemitinės nuotaikos
Rusijos ambasada netyčia išsidavė: sovietų propagandistai neigė holokaustą
