„Čia nėra jokios išdavystės. Tai pripažinimas, kad visas pasaulis ir Jungtinės Valstijos yra suinteresuotos taika, suderėta taika, kaip yra sakęs prezidentas Trumpas, žudymo sustabdymu. Taigi, tam reikės, kad abi pusės pripažintų dalykus, kurių nenori“, – prieš NATO susitikimą žurnalistams teigė P. Hegsethas.
D. Trumpas trečiadienį susitarė su V. Putinu pradėti derybas. JAV prezidento teigimu, susitikimas su Rusijos vadovu dėl karo Ukrainoje užbaigimo įvyks Saudo Arabijoje.
Europos galios primygtinai reikalavo, kad Kyjivui ir kitoms žemyno šalims būtų suteikta vieta bet kokiose būsimose derybose.
Trečiadienį D. Trumpas išmušė iš vėžių Ukrainą ir Vašingtono sąjungininkus Europoje, sutikdamas pradėti taikos derybas per pirmąjį paviešintą pokalbį telefonu su V. Putinu nuo savo grįžimo į Baltuosius rūmus.
P. Hegsethas yra išdėstęs Vašingtono lūkesčius dėl karo sustabdymo, teigdamas, kad nerealu, jog Ukraina atgaus visas savo žemes ar taps NATO nare.
Jis taip pat yra sakęs, kad Europa dabar turi pradėti teikti didžiąją dalį pagalbos Ukrainai ir kad JAV nesiųs karių kaip saugumo garantijos pagal jokį susitarimą.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius teigė apgailestaujantis, kad D. Trumpo administracija padarė nuolaidų Rusijai dar nė neprasidėjus taikos deryboms.
„Mano nuomone, būtų buvę geriau prie derybų stalo kalbėti apie galimą Ukrainos narystę NATO arba galimus teritorijos praradimus“, – prieš NATO susitikimą sakė B. Pistorius.
Trečiadienį paskelbtame pareiškime pagrindinių Europos galybių, įskaitant Vokietiją, Prancūziją, Lenkiją ir Jungtinę Karalystę (JK), užsienio reikalų ministrai teigė, kad „Ukraina ir Europa turi dalyvauti bet kokiose derybose“.
„Viskas, ko mums reikia, yra taika, – trečiadienio vakarą socialiniame tinkle „X“ rašė Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas. – TEISINGA TAIKA. Ukraina, Europa ir Jungtinės Valstijos turėtų ties tuo dirbti kartu. KARTU.“
„Jokių sprendimų be Kyjivo“
Po pokalbio su V. Putinu JAV prezidentas paskambino Ukrainos lyderiui Volodymyrui Zelenskiui ir papasakojo apie savo derybas su Kremliaus vadovu.
Penktadienį Miunchene vyksiančioje saugumo konferencijoje V. Zelenskis susitiks su JAV viceprezidentu J. D. Vance'u.
Tai bus naujausias iš virtinės aukšto lygio susitikimų po to, kai trečiadienį Kyjive JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas surengė derybas dėl galimybės Vašingtonui naudotis Ukrainos retųjų elementų telkiniais mainais į paramą saugumui.
Per visą Rusijos karą su Ukraina nuo 2022-ųjų Vakarų šalys kartodavo, kad sprendimai dėl Ukrainos ateities neturėtų būti priimami be Kyjivo.
NATO vadovas Markas Rutte ketvirtadienį pareiškė, kad labai svarbu, jog Ukraina būtų aktyviai įsitraukusi į bet kokias derybas dėl to, kas vyksta šalyje.
JK gynybos sekretorius Johnas Healey pakartojo šią mintį ir perspėjo, kad „negali būti jokių derybų dėl Ukrainos be Ukrainos“ ir kad „Ukrainos balsas turi būti bet kokių derybų centre“.
M. Rutte primygtinai tvirtino, kad bet koks galimas taikos susitarimas turi būti ilgalaikis, atkreipdamas dėmesį į tai, kad panašiai anksčiau kalbėjo ir P. Hegsethas.
Kyjivo rėmėjai Europoje baiminasi, kad D. Trumpas gali priversti Ukrainą sudaryti jai nepalankų taikos susitarimą, dėl kurio V. Putinas atsidurs stipresnėse pozicijose.
„Europa turi dalyvauti šiose derybose. Tai nėra joks klausimas“, – sakė Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras.
„Europa investuoja į Ukrainos gynybą, Europa atstato Ukrainą Europos Sąjungos lėšomis, dvišale pagalba, todėl turime ten būti“, – teigė jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
2. Kaip vertinate Rusijos agresiją?
